Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar

Mokyklas baigę prieš 10 metų ar daugiau informacinių technologijų (IT) pamokas prisimename gana niūriai. Dideli, lėtai veikiantys kompiuteriai, mokėmės formulių su „Excel” programa, piešti su „Word” ir dėlioti programavimo eilutes su „Pascal”. Mokiniai šiandien jau gimė technologijų pasaulyje.

Pirmieji išmanieji rankose atsidūrė dar pradinėje mokykloje ar net darželyje. Būtent todėl mokiniai šiandien domisi ne naujais išmaniaisiais įrenginiais, bet technologiniais sprendimais, kurie kasdieniame gyvenime sutinkami rečiau. Dažnai tai būna programavimas ir, kaip jo galimybes panaudoti sprendžiant 21 amžiaus problemas.

IT pamoka prieš dešimtmetį

Palyginus IT pamokas prieš 10-15 metų, net ir technologijomis nesidomintys atrastų didelių pokyčių. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų prisimena programas, su kuriomis dirbome: „Excel”, „Word”, „Paint”, „PowerPoint” ir programavimo pradmenims – „Pascal”. Taip pat ir didžiulius stacionarius kompiuterius, kurie veikdavo lėtai, strigdavo, o mažesnėse mokyklose jų trūko ir užduotis tekdavo daryti drauge.

Šiandien „Pascal” keičia rinkoje paklausesnė „C++” platforma, mokyklose vis dažniau diskutuojama ir apie „Python” programavimo kalbos įvedimą į bendrąją programą. Pastaroji rinkoje šiandien yra išskirtinai paklausi. Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti mobiliųjų programėlių kūrimui, o vyresnieji – dešimtokai ir dvyliktokai – jau kelis metus gali pasirinkti jiems priimtinesnį IT modulį.

Giedrė Sudniūtė, Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja pastebi, kad prieš 15 ir daugiau metų kompiuteris namuose būdavo retenybė, o vienintelė vieta, kur mokinys galėdavo juo pasinaudoti, būdavo mokykla ir biblioteka. „Dabar jaunuoliai namuose dažnai turi ir gerokai galingesnius įrenginius nei randa mokyklose. Tad ir susidomėjimas išmaniosiomis technologijomis keičiasi. Jei anksčiau kompiuteris domindavo kaip naujas įrenginys, šiandien bet kuris išmanusis įrenginys yra tapęs nuolatiniu palydovu ir pagalbininku”.

Mokytojos teigimu, mokiniai dabar pradėjo domėtis būtent tais technologiniais sprendimais, kurių kasdien neįmanoma „pasimatuoti” ar išbandyti. Tai ir robotizacija, patobulinta arba virtuali realybė, sudėtingesnės programavimo kalbos.

Nauji vaikų pomėgiai diktuoja mokymo metodus

Keičiantis mokinių technologiniam išprusimui, turi keistis ir įprastiniai mokymosi bei mokymo metodai. G. Sudniūtės teigimu, nauji technologiniai sprendimai aktyviai veržiasi į kasdienį švietimą – nuo švietimo įstaigų robotizacijos projektų iki išmaniąsias technologijas pristatančių iniciatyvų.

Šiuo metu projektas „Prisijungusi Lietuva“ kviečia Lietuvos mokyklas registruotis į nemokamus IT tematikos užsiėmimus, kuriuos veda rinkos profesionalai. Mokykloms suteikiama galimybė virtualiai pasikviesti lektorių vesti pamokas apie programavimą ir IRT (informacinių ir ryšių technologijų) verslus. Lektoriai programavimą pristato praktiškai. Papasakoja apie naujausias tendencijas, supažindina su IT darbo pobūdžiu, metodais bei su plačiomis veiklos sritimis ir perspektyvomis.

Šiandien tokiose pamokose jau sudalyvavo mokyklos iš 60 Lietuvos rajonų. Iki 2020 metų pabaigos dalyvavo 1665 dalyviai, o iki vasario 29 dienos tikimąsi inicijuoti dar daugiau nei 30 skirtingų užsiėmimų.

„Tokio projekto tikslas labai paprastas – norime motyvuoti mokinius domėtis programavimu pateikiant labai praktinius šio įgūdžio pavyzdžius. Taip pat norime ne tik kalbėti apie tai, ką galima veikti pasirinkus ateitį sieti su IT, bet užsiėmimuose tobuliname ir mokinių įgūdžius. Tikime, kad programavimas yra vienas efektyviausių 21 amžiaus problemų sprendimų įrankis, kurį įvaldžius atsiveria plačios galimybės tiek asmeninio tobulėjimo, tiek ir profesinėje srityse. Žinodami, kad šiuolaikiniai mokiniai jau išsamiai susipažinę su technologijomis norime jiems pristatyti ir nekasdienius tų technologijų pritaikymo būdus”, – teigia Ginta Liberytė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ renginių organizavimo ekspertė.

Mokiniai domisi tuo, kas neįprasta

Utenos Dauniškio mokykla jau dalyvavo projekte ir mokytojos G. Sudniūtės teigimu, tokie projektai padeda mokytojams dar labiau įtraukti savo mokinius į papildomas veiklas bei suteikti daugiau žinių iš praktikuojančių rinkos profesionalų.

„Vaikai šiandien yra mažai kuo nustebinami. Jie viskuo gali pasidomėti internete, pastebėti socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose. Būtent todėl yra natūralu, kad jie nuoširdžiai susidomi tik tuomet, kai pateikiame jiems tai, kas nauja, dar neįprasta. Reikia pripažinti, kad pokalbiai su žinomais IRT rinkos specialistais, ekspertais, yra vienas iš sudominimo būdų. Šie žmonės turi išskirtinių įžvalgų ir įtraukiančių istorijų, kurių mokiniai ne tik klausosi, bet ir nuoširdžiai susidomi: „O kas toliau?”, – sako G. Sudniūtė.

Mokytoja taip pat priduria, kad konsultuojant mokinius apie jų karjeros kelius, svarbu diskutuoti ne tik apie programavimą, bet ir platesnes IRT sektoriaus galimybes. Pavyzdžiui, tokios kryptys kaip testavimas, su medija ir virtualiosiomis technologijomis susijusios specialybės lygiai taip pat ar net dar daugiau paklausios rinkoje ir įdomios. Būtent todėl yra svarbu mokiniams pateiki kuo platesnį paveikslą ir paneigti stereotipą, kad IT sritis – tik programavimas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9