Pokalbis apie meilę su paaugliu: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

Augant paaugliui labai svarbi ne tik tėvų rodoma meilė ir artumas vienas kitam, bet ir kalbėjimasis apie ją. Artėjanti šv. Valentino diena – laikas, kai aplink gausu romantikos ir rūpesčio mylimiems žmonėms, o ką paaugliams apie šiuos, naujus ir daug klausimų keliančius jausmus, galėtų patarti tėvai?

Vaikų bei paauglių psichologas, Mykolo Romerio universiteto lektorius Aleksandr Segal ir programos jaunoms merginoms „GRL PWR” įkūrėja Eglė Kislovski dalinasi patarimas apie tai, ką tėvai turėtų žinoti ir kaip jiems reikėtų elgtis pradėjus skleistis paauglio romantiškiems jausmams ar net jiems pasibaigus.

Meilės supratimui svarbūs šilti tėvų tarpusavio santykiai

Abu pašnekovai sutinka, kad vaikams ypatingai svarbu matyti gražius ir artimus tėvų santykius šeimoje, nes tokiu būdu modeliuojasi meilės išraiška ir tam tikras elgesio būdas. Dvi paaugles dukras auginanti Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė ir lektorė E. Kislovski teigia, kad vaikų meilės supratimas pradeda formuotis būtent nuo matomo tėvų tarpusavio santykių, elgesio ir skiriamos meilės vienas kitam modelio.

„Svarbu su vaikais kalbėtis apie tai, kokių savybių reikia norit pradėti kurti santykius. Suaugusiems svarbu pažvelgti į save, kokius santykius esame sukūrę, ar galime būti pavyzdžiais savo vaikams. Tėvams svarbu sukurti tokį santykį, kad vaikas atsivertų, kitaip bus sunku suprasti kada šie jausmai prasideda. Tai yra nuolatinis tęstinis procesas, tokie pokalbiai kuria labai artimą santykį tarp tėvų ir vaikų“, – patikina E. Kislovski.

Vaikų ir paauglių psichologo nuomone, tėvai su vaikais gali pradėti kalbėtis ir juos edukuoti ganėtinai anksti, o pasakoti apie meilę jiems reikėtų per kasdienius pavyzdžius, paprasta ir jiems suprantama kalba.

„Jeigu vaikas auga palankioje, meilės apsuptoje aplinkoje, tikėtina, kad jis nejaus nereikalingos įtampos, jam neturėtų būti baisu bendrauti su tėvais, be šio pavyzdžio jam gali formuotis netinkamas elgesio modelis, kurį jis gali perkelti į savo antrąją pusę“, – aiškina A. Segal.

Nesėkminga pirmoji meilė – kaip elgtis tėvams?

Pasak E. Kislovski, iš pirmųjų paauglių santykių juoktis nevalia, nes tokiu būdu paauglį tik atitolinsite nuo savęs. Anot jos, paauglystėje atrodo, kad šie jausmai tęsis amžinai, todėl jiems pasibaigus labai svarbu leisti vaikui išgyventi neigiamas emocijas, neduodant jokių patarimų, o tiesiog būnant šalia.

Jai antrina ir psichologas A. Segal, sakydamas, jog paaugliams pirmoji meilė reiškia begalę naujų dalykų, vaikas ne visada bus savimi pasitikintis, todėl tėvams tai puiki proga paauglį palaikyti ir kartu pagerinti tarpusavio santykius.

„Neretai pirmoji meilė baigiasi nelaimingai, tad paaugliui labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, kad jis sau nieko blogo nepasidarytų ir skyrybas išgyventų sėkmingai. Dažnai vaikas po tokio sunkaus emocinio išgyvenimo gali norėti atsiriboti nuo kitų žmonių. Geriausia su paaugliu kalbėti apie tai, kai jis pats eina į kontaktą“, – pabrėžia pašnekovas.

Lytinių santykių temos nereikėtų vengti

E. Kislovski, daug ir nuolat bendraujanti su paaugliais per programos „GRL PWR“ iniciatyvas atskleidžia, kad su vaikais apie lytinį švietimą geriausia pradėti kalbėtis nuo11 metų, kartais ir anksčiau. Jos teigimu,svarbu kalbėtis ne apie pačius lytinius santykius, o apie vertybes bei savybes, reikalingas draugystei.

„Tėvams svarbu turėti vertybes, kurias jiems norisi iškomunikuoti. Būtina kalbėti ne tik apie apsisaugojimo priemones, o apie ką yra šis gyvenimas, kokį jį reikia sukurti, kokias savybes ugdytis, kad galėtum jį kurti pilnavertį ir pagarbų. Kai prasideda ankstyvieji lytiniai santykiai, dažnai susiformuoja neteisingas supratimas apie lytinį gyvenimą. Jei tėvai nekalbės, vaikai tikrai ras su kuo pasikalbėti, kur pasižiūrėti ir dažnai tai nėra patys geriausi pavyzdžiai, kurie veda į rimtas problemas ateityje“, – perspėja ji.

A. Segal taip pat rekomenduoja pokalbius su paaugliais apie lytinius santykius pradėti maždaug brendimo laikotarpiu, žengiant į paauglystę, nes tada atsiranda kūno pokyčiai, kuriuos patys paaugliai pradeda pastebėti.

„Svarbu akcentuoti saugumą, kalbėti apie tai, kad lytiniai santykiai yra ne tik apie fizinio poreikio patenkinimą, bet tai ir romantinių santykių dalis. Lytinius santykius mergaitės ir berniukai išgyvena skirtingai, taigi, kuo daugiau paaugliai turės informacijos apie tai, tuo bus labiau pasiruošę ir tuo mažesnė tikimybė, kad pirmieji lytiniai santykiai juos sutraumuos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu paauglius informuoti apie įstatyminę bazę, nes dėl nežinojimo jie gali prisidaryti rimtų teisinių problemų“, – pabrėžia A. Segal.

Tėvams būtina ne tik kalbėti, bet ir klausytis

Kalbant apie tėvų daromas klaidas, A. Segal patikina, kad blogiausias scenarijus, kai apie meilę visai nėra kalbamasi. Pasak jo, vaikas pokalbyje turi jaustis kaip lygiavertis pašnekovas, nes paaugliams būdingas egocentrizmas ir jie mano, jog žino daugiau nei tėvai.

„Kai tėvai išklauso paauglio, jis jaučiasi suprastas, jaučia, kad jis ir jo istorija kažkam rūpi. Su paaugliais svarbu kalbėti ir apie tai, kad draugystė gali peraugti į rimtesnį santykį, pavyzdžiui: kelionės kartu, gyvenimas kartu ir šeimos kūrimas. Šiame kelyje ne visada viskas būna gražu, tačiau sėkmingas konfliktinių situacijų išgyvenimas ir įveikimas gali sustiprinti esamą romantinį santykį“, – akcentuoja psichologas.

Jam antrina ir E. Kislovski: „Tėvams verta klausytis savo vaikų, o jeigu nesutampa nuomonės ar kažkas nepatinka, nebūtina iš karto reaguoti. Turime gebėti savyje surasti meilės kalbą ir būti jiems pavyzdžiais. Tam, kad vaikui duotume meilę, reikia patiems jos turėti”.

Abu pašnekovai vieningai sutaria, kad kalbėtis su paaugliais apie meilę – būtina ir ši tema yra aktuali visada. Visgi svarbiausia ne rasti protingą patarimą ar susitapatinti emocionaliai, o tiesiog išklausyti, ką paauglys turi papasakoti.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148