Už gydymąsi užsienyje gyventojai atgavo tūkstančius

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms užsienyje kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pernai buvo išleista 118 tūkst. eurų, per pastarąjį penkmetį – daugiau nei pusė milijono eurų.

Populiariausia Lietuvos gyventojų sveikatos paslaugų paieškos kryptis tebėra kaimyninė Latvija.

Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Šiam tikslui iš PSDF buvo išleista per 118 tūkst. eurų – 4 proc. daugiau nei 2019 metais. Iš viso ligonių kasos 2015-2020 m. gavo 634 prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, iš PSDF tam išleista 555 tūkst. eurų.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gauti 47 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją – pateikti 32 prašymai ir Vokietiją – 15, kur kas rečiau į Estiją ir Slovakiją – po 3. Kompensuoti išlaidas po vizitų pas medikus ar įsigytų vaistų Suomijoje, Belgijoje, Austrijoje, Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Liuksemburge ir Norvegijoje gauta po 1 prašymą.

Dažniausiai (56 atvejai) Lietuvos gyventojai pernai prašė kompensuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Tautiečiai taip pat norėjo atgauti pinigus už suteiktas užsienio specialistų radiologo, urologo, oftalmologo, akušerio ginekologo, neurologo, onkologo, ortopedo traumatologo ir kitų konsultacijas, medicinos reabilitacijos paslaugas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Prašyta kompensuoti brangiųjų tyrimų, vaistų, medicinos priemonių įsigijimo, vienu atveju – vakcinos nuo pasiutligės įsigijimo išlaidas.

Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija siekė 11, 4 tūkst. eurų, ji buvo skirta už naujagimiui atliktą operaciją, mažiausia, už vaistus, – 2,9 euro.

„Teisę gydytis užsienyje privalomuoju sveikatos draudimu draustiems Lietuvos gyventojams garantuoja Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galiojanti direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, – primena Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė. Pasak jos, visose direktyvą taikančiose šalyse pastebimos labai panašios tendencijos – medicinos paslaugų žmonės dažniausiai važiuoja pas artimiausius kaimynus. Taip yra ir Lietuvoje – populiariausi gydymosi maršrutai jau ne vienerius metus veda į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.

Pasaulyje siaučiančio koronaviruso pandemija gerokai pristabdė ne tik turistines Lietuvos gyventojų keliones, bet ir vizitus pas užsienio medikus. Palyginti su 2019 m., pernai ligonių kasos patenkino 49 prašymais kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas mažiau.

VLK atkreipia dėmesį, kad norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje, asmuo turi turėti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytojo siuntimą. Taip pat reikia susirasti reikiamą medicinos įstaigą užsienio valstybėje, savo lėšomis sumokėti už gydymą ir tik tuomet, ne vėliau nei per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje, kreiptis dėl kompensacijos.

Svarbu žinoti, kad užsienyje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis kaip Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Tuo metu ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Todėl PSDF lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų. Verta žinoti, kad iš PSDF nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos. Pacientui pačiam tenka sumokėti mokesčius ir priemokas, nustatytas tose užsienio valstybėse. Iš savos kišenės visą sumą teks padengti ir už paslaugas, kurios Lietuvoje neteikiamos, t. y. – nekompensuojamos iš PSDF.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9