Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą

Net pusė Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) pernai patyrė apyvartos smukimą, rodo „Luminor” banko atlikta apklausa. Palyginti su 2019 metų pabaigos prognozėmis, verslininkai dėl koronaviruso pandemijos patyrė daugiau sunkumų, nei galėjo tikėtis.

Trečdaliui įmonių pavyko išlaikyti 2019 metų lygį, o apie dešimtadalis SVĮ apyvartą sugebėjo padidinti.

Koronaviruso pandemijos išvakarėse, 2019 metų pabaigoje, mažėsiančias pardavimų pajamas ateinančiais metais prognozavo 28% Latvijos, 20 proc. Lietuvos ir 18 proc. Estijos įmonių. Išlaikyti tą patį lygį tikėjosi beveik pusė SVĮ – 42 proc. Lietuvos, 41 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos įmonių. Tačiau 2020 – 2021 metų sandūroje atlikta „Luminor“ apklausa rodo, kad net pusė apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių (52 proc. Latvijoje, 50 proc. Lietuvoje, 49 proc. Estijoje) pernai patyrė apyvartos smukimą. Trečdalis įmonių vadovų 2020 metų rezultatus vertintų neigiamai, palyginti su 2019 metais.

Išlaikyti tą patį apyvartos lygį pavyko 31 proc. Lietuvos, 31 proc. Estijos ir 28 proc. Latvijos SVĮ. Tuo tarpu apyvartą padidinti pavyko 13 proc. Lietuvos, 14 proc. Estijos ir 13 proc. Latvijos įmonių.

Siekdamos prisitaikyti ir suvaldyti koronaviruso keliamas socialines ir ekonomines problemas, įmonės diegė papildomus saugumo reikalavimus, analizavo ir koregavo įmonės pinigų srautus, siekė išlaikyti darbo vietas, keisti siūlomų paslaugų ir produktų asortimentą. Kai kurios įmonės buvo priverstos keisti verslo modelį.

„Rezultatai rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas dėl koronaviruso patyrė daugiau sunkumų, nei galėjo tikėtis, tačiau optimizmo neprarado. 41 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių šiais metais vis tiek ketina plėsti veiklą – didinti pardavimų apimtis, kurti naujus produktus ir paslaugas. Lietuvos verslininkai yra atkaklūs, greitai reaguoja į besikeičiančią situaciją. Mes siekiame prisidėti kuriant naujas galimybes šiam verslo segmentui – smulkiam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui atvėrėme net 660 milijonų eurų vertės paskolų portfelį su Europos investicijų banko parama. Tokių paskolų ar lizingo skolinimo marža bus mažiausiai 25 baziniais punktais mažesnė nuo standartinės atitinkamoms sutartims taikomos maržos“, - sakė „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Šiemet didžiausią nerimą įmonėms kelia pandemijos neapibrėžtumas ir galimi padariniai. Apklausos duomenys rodo, kad beveik kas penktai įmonei prireiks daugiau nei vienerių metų pilnai atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių. Vidutiniškai kas trečiai įmonei prireiks mažiausiai 6-12 mėnesių, penktadaliui – nuo 3 iki 6 mėnesių. Trečdalis įmonių į iki pandeminius veiklos rezultatus tikisi sugrįžti per 1-3 mėnesius.

Pandemija pakeitė ir įmonių darbo organizavimo procesus. 38 proc. Lietuvoje apklaustų įmonių darbą organizuoja dalinai nuotoliniu būdu. Estijoje tokių įmonių yra 43 proc., Latvijoje - 51 proc. Pilnai nuotoliniu būdu darbą organizuoja 27 proc. Lietuvoje, 17 proc. Estijoje ir 20 proc. Latvijoje apklaustų verslų. Kas penkta Baltijos šalių įmonė nuotolinio darbo nepritaikė dėl ekonominės veiklos specifikos. Dėl padidėjusio darbuotojų, atliekančių savo pareigas nuotoliniu būdu, skaičiaus, beveik pusė mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse planuoja išnaudoti atlaisvėjusias patalpų erdves kuriant saugesnę aplinką darbuotojams. Maždaug kas penkta įmonė planuoja pilnai pereiti prie nuotolinio darbo ir visiškai atsisakyti biuro patalpų.

„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2020 m. gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9