Duomenų dalijimosi kultūra – efektyvesnė kova su Zikos virusu ir teroristais

Mokslo pasaulyje pribrendo perversmas – pripažinusi, jog duomenų padėtis yra nusikalstamai bloga ir didžioji jų dalis šiandien yra prarasta dėl aplaidumo, Europos Komisija ketina įsteigti virtualų, internetinį Europos atvirojo mokslo debesį (EAMD), kuris leistų žymiai patogiau pasiekti ir naudotis duomenimis.

Šiais veiksmais patvirtintas augantis supratimas, jog didžiausia mokslo vertė yra ne publikacijose, o pačiuose duomenyse – būtent dalijimosi jais kultūra padeda efektyviau kovoti su Zikos virusu ir net gali prisidėti prie teroristų paieškos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė sako, jog už mokslinę publikaciją ar studento darbą šiandien vertingesni yra jo surinkti duomenys, pavyzdžiai – patys darbai labai greitai sensta, o pavyzdžius gali panaudoti kitas mokslininkas, tęsiantis pradėtus tyrimus. Naujasis debesis yra žingsnis link vieningos skaitmeninės rinkos ir patogesnio dalijimosi mokslo duomenimis, kuris turėtų paspartinti inovacijų kūrimą.

„Pernaudojant duomenis, sutaupomas laikas – pavyzdžiui, Zikos viruso atveju, visi surinko duomenis į vieną vietą ir galėjo labai greitai ieškoti išeičių. NASA atstovai pasakojo, jog jiems atvėrus duomenų prieigą, kelios JAV įmonės pradėjo jais naudotis ir padarė milžinišką pažangą vien todėl, kad nereikėjo eikvoti energijos renkant duomenis savarankiškai. Olandijoje dirbantieji gyvybės mokslų srityje jau apie šešerius metus patys nekuria duomenų, o naudojasi jau sukurtais“, – pasakojo prof. R. Petrauskaitė.

Deja, Lietuvai šioje srityje reikia gerokai pasitempti – šalyje trūksta ne tik dalijimosi kultūros, bet ir apskritai supratimo apie duomenų svarbą. Todėl Lietuvos mokslo taryba rengia naujas sutartis su būsimais projektų vykdytojais, kuriose mokslinių tyrimų metu gautiems duomenims bus skiriamas didelis dėmesys.

Didžiausios kliūtys – socialinės ir finansinės

Pasak prof. R. Petrauskaitės, kuri neseniai buvo išrinkta bendros kalbos išteklių ir technologijų tinklinės infrastruktūros CLARIN ERIC generalinės asamblėjos prezidente, didžiausios kliūtys, trukdančios Europos atvirojo mokslo debesies sukūrimui, yra ne techninės, o socialinės, susijusios su žmonių mentalitetu ir negebėjimu deramai kaupti, aprašyti duomenų. Trūksta ir susikalbėjimo – duomenis gamina mokslininkai, tačiau apdoroja ir analizuoja ne jie patys, o specialiai parengti ekspertai (angl. infrapeople).

„Atskirtis tarp mokslininkų ir duomenų tvarkytojų yra beveik bedugnė – pastariesiems reikia, kad mokslininkai pasakytų, ką kaupti, o ko ne. Galutinėje stadijoje paaiškėja, kad sutarimo nėra. O kaupimas susijęs su išlaidomis – didelis serverių tinklas, 24 val. per parą palaikantis galimybę naudotis duomenimis, sunaudoja maždaug tiek pat elektros energijos, kiek ir Frankfurto oro uostas“, – praktinę susitarimo būtinybę iliustravo kalbininkė.

Dar vienas opus klausimas – intelektinės teisės ir asmeniniai duomenys. Europos mokslo politikos institucijos, iš esmės palaikydamos atvirąją prieigą prie duomenų, itin rūpinasi jų apsauga. „Štai Europos mokslo tarybos politika – persergėjimai, kodavimai, vos ne viską užrakinti ir raktą išmesti į jūrą, nes dabar iš duomenynų galima išgauti rūpimą informaciją apie norimą asmenį. Kita vertus, tai labai paveiku kovojant su terorizmu, nes apie teroristus irgi galima išsitraukti duomenis“, – privatumo situacijos dvilypumą atskleidė mokslininkė.

Žinoma, pirmiausia duomenų tvarkymui ir ilgalaikiam palaikymui reikalinga parama – tačiau reikia apsispręsti, koks finansavimo modelis yra tinkamiausias. Vienas iš siūlomų variantų yra įšaldyti 5 procentus projektinių lėšų specialiai duomenų reikmėms; kitas, naudojamas JAV – nedidelis mokestis, kurį sumokėję vartotojai gali naudoti duomenis – ne tik išgauti juose esančią informaciją, bet ir juos kopijuoti, perdirbti, platinti; kitaip tariant, duomenų palaikymą nulemia paklausa. Jei jos nėra – duomenys nefinansuojami.

Duomenų rengėjai – perspektyvi specialybė

Visi Europos atvirojo mokslo debesiui reikalingi atskiri komponentai jau yra – serveriai, suskaitmeninta tyrimų medžiaga, duomenų infrastruktūros. Tačiau norint deramai viską sudėti į vieną tvarkingą virtualią visumą, reikės pirmiausia skatinti sąmoningumą, kad duomenys turi būti tvarūs – jie turi būti randami, pasiekiami, sąveikauti su kitais duomenimis ir būti pakartotinai naudojami. Tokie yra vadinamieji teisingumo (angl. FAIR) principai, kurių reikėtų laikytis kaupiant duomenis.

Pasak prof. R. Petrauskaitės, Lietuvos mokslo taryba jau suskubo priderinti atvirojo mokslo politiką prie ES reikalavimų – patvirtino atvirosios prieigos gaires, kuriose pažymima, kad duomenys turi būti saugomi, palaikomi ir, laikantis tam tikrų reikalavimų, atveriami. Universitetai, laikydamiesi tokios politikos, duoda apčiuopiamai didesnę naudą valstybei – atsakingai kaupdami ir atverdami savo duomenis, jie gali net 20 kartų padidinti savo įtaką šalies ekonomikai.

Tačiau viena esminių problemų yra ta, jog trūksta specialiai parengtų specialistų, kurie tų principų laikytųsi ir kompetentingai dirbtų su duomenimis – per artimiausią dešimtmetį Europos Sąjungoje reikės apie 0,5 mln. tokių žmonių, todėl verta pagalvoti apie šiai sričiai skirtų studijų organizavimą.

„Vytauto Didžiojo universitetas galėtų prisidėti prie duomenų ir infrastruktūrų valdymo ekspertų rengimo. Dalyvaujame CLARIN ir kituose projektuose, kurie galėtų būti gera duomenų tvarkymo mokykla“, – sako CLARIN ERIC generalinės asamblėjos prezidentė R. Petrauskaitė. CLARIN ERIC – tai viena didžiausių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, leidžianti mokslininkams lengvai pasiekti įvairaus pobūdžio skaitmeninius tekstynus, archyvus, kalbos duomenų bankus.

Pasak profesorės, kuri yra sukaupusi didelę patirtį tarpininkaudama, dirbdama su panašiomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, Europos atvirojo mokslo debesies sukūrimas turėtų tapti vienu iš prioritetinių Europos Komisijos darbų; tai padaryti komisijai rekomendavo ir aukšto lygio ekspertų grupė. „Vienas nežinomas autorius pasakė itin taikliai – geriausią būdą, kaip panaudoti tavo duomenis, sugalvos kažkas kitas. Būtent todėl ir verta jais dalintis“.

Straipsnio autorius – Martynas Gedvila

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9