Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?

Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės, siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir tarptautinėje erdvėje, nuosekliai investuoja į modernius šiuolaikinius sprendimus. Tai turi reikšmingos įtakos ir specialistų darbui – jie turi žengti koja kojon su naujomis tendencijomis ir tobulėjančiomis technologijomis.

Ne išimtis ir baldų gamybos sektorius, kurio šiandien jau negalime įsivaizduoti be specialistams kasdienėje veikloje talkinančių robotų.

Pramonės įmonės nuosekliai modernizuoja įrangą

Prieš kurį laiką Statistikos departamento paskelbti pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad net ir sudėtingomis pandemijos aplinkybėmis šios įmonės ieško galimybių efektyvesnę ir sklandesnę veiklą užtikrinančioms investicijoms. Apklausos duomenimis, šiais metais net 31 proc. apklaustų įmonių vadovų planuoja investuoti į senų įrenginių pakeitimą, 26 proc. – į gamybinio pajėgumo plėtrą, o 18 proc. – skirti investicijų produkcijos gamybai modernizuoti.

Atsinaujinimo, modernizacijos tendencijas stebime ir baldų gamybos sektoriuje. Jos ypač išryškėjo per pastaruosius kelerius metus – įmonės vis drąsiau investuoja į procesų automatizaciją, vis aktyviau diegia robotizacijos sprendimus. Šie sprendimai leidžia užtikrinti efektyvesnius procesus ir keičia specialistų darbo pobūdį.

Daugiau automatizacijos ir mažiau fizinio darbo

Vienas iš tokių pavyzdžių „Vilniaus balduose“ – robotizuota sandėlyje esanti komplektavimo zona. Anksčiau darbas čia vykdavo rankiniu būdu, tad specialistams tekdavo atlikti monotonišką ir daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą – perkelti sunkius paketus, sveriančius apie 15 kilogramų. Dabar šią užduotį atlieka robotai, o darbuotojams atitenka jų priežiūra ir logistikos procesų organizavimas. Robotai atlieka ir kitas užduotis, reikalingos detalės gamyklose transportuojamos elektriniais automatiniais keliais ir pan. Tai reiškia, kad mažėja fizinio darbo apimtys, jis tampa lengvesnis ir saugesnis.

Be to, automatiškai užsakomos įrenginių priežiūrai reikalingos atsarginės detalės, nuotoliniu būdu galima stebėti inžinerinių sistemų veikimą ir gauti pranešimus apie atsiradusius trikdžius. Nuotoliniu būdu stebėti įrangos darbą ir esant poreikiui bendrovėms padėti šalinti gedimus gali netgi užsienio šalyse dirbantys specialistai.

Tarp svarbiausių įgūdžių – loginis mąstymas

Modernūs šiuolaikiniai procesai reikalauja ir naujų žinių bei įgūdžių iš baldų gamyboje dirbančių specialistų. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus norint sėkmingai dirbti gamykloje užteko turėti universalių teorinių žinių ir išmanyti esminius, gana nesudėtingus įrenginių veikimo principus.

Tačiau dabartiniai procesai iš įrenginius valdančių operatorių ir technikų reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Reikalingų įgūdžių bei žinių sąrašą papildė tokie dalykai, kaip darbas kompiuteriu, gebėjimas skaityti brėžinius ir užprogramuoti įrenginius pagal juose nurodytus detalių matmenis, užsienio kalbos, automatizuotų procesų priežiūra, sukauptų duomenų analizė. Nuo sklandaus darbo neatsiejamas ir loginis mąstymas, leidžiantis priimti sprendimus, susijusius su tolimesniu procesų automatizavimu ar pastebėtų klaidų šalinimu.

Sėkmingos karjeros receptas – nuolatinis domėjimasis

Visa tai reiškia, kad siekiant įsitvirtinti baldų gamybos sektoriuje ar pramonėje apskritai vis svarbesnės tampa mechatronikos bei robotikos, informatikos bei matematikos žinios. Pastebime, kad jos leidžia specialistams greičiau perprasti svarbius procesus ir sklandžiai darbuotis su patikėtomis užduotimis.

Tačiau čia lygiai taip pat svarbus nuolatinis domėjimasis gamyboje vykstančiais procesais ir pasirinktame sektoriuje vyraujančiomis tendencijomis. Būtent šios dvi savybės gali užtikrinti sėkmingą karjeros kelią net ir tiems, kurie, neturėdami specifinių žinių, jį pradeda nuo paties žemiausio laiptelio. Pavyzdžiui, nuosekliai tobulėdamas įrenginių darbininkas gali tapti ir įrenginius valdančiu operatoriumi, ir technologu – tam svarbu tiesiog pasirinkti domėjimosi kryptį ir nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.

Komentaro autorius – Rytis Ignatavičius, „Vilniaus baldų“ gamybos vadovas

• 15 metų IT srityje dirbanti Maija: aplinkiniai vis dar stebisi moterimi IT.
• Po pagalbinio apvaisinimo procedūros – dviguba šeimos laimė.
• S. Kairys: „Saugiais ir tvirtais žingsniais kultūra vėl grįžta į visuomenę“.
• Karantinas pratęsiamas iki 2021 m. gegužės 31 d. ir švelninamos jo priemonės.
• 55+ vilniečių dėmesiui – kviečiame registruotis vakcinacijai.
• Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolius, kurie viršija 60 tūkst. eurų.
• Šamas – subtilaus skonio žuvis, kurią namuose lengvai paruoš kiekvienas.
• Žurnalistams sudaryta galimybė gauti duomenis iš valstybės registrų.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1215.
• Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?
• Skaitmenizacija: kaip tai realizuoti?
• Elektroninių sukčiavimų mastas Lietuvoje per pandemiją išaugo kartais.
• Anykščių rajone kilus gaisrui - tragiška keturių žmonių žūtis.
• Lengvai parauginti agurkai – pavasariško pietų stalo pažiba.
• Vyriausybei pristatytas Galimybių pasas, atversiantis daugiau uždarytų veiklų.
• Trečios koronaviruso COVID-19 bangos naujas REKORDAS: 1316.
• Už 1000 eurų kompensaciją bus galima įsigyti elektrinį motorolerį, motociklą.
• Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir iki jūsų keliaus ilgiau.
• Kaip vartoti antibiotikus, kad šie mums padėtų, o ne kenktų?
• Ar mokame taupyti? 5 patarimai pradedantiesiems.
• VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar.
• Startuolių verslas ir rinkodara: ką daryti, kad idėja neužstrigtų stalčiuje?
• Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai.
• Jautiena – sportininkų pamėgta, itin paprastai paruošiama mėsa.
• Atostogos 2021: dauguma lietuvių ilsėsis Lietuvoje.
• Vaida Kurpienė: „Maisto išmestume mažiau, jei susitvarkytume šaldytuvą“.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1179.
• Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamus automobilius.
• Naujoji Lietuvos raudonoji knyga – atmintinė kiekvienam gyventojui.
• Statybas stabdo laiku nesuvaldytos rizikos ir nenumatytos atsakomybės.
• „Angliuko“ vartojimo ypatumai – gali prireikti ir 30 tablečių per dieną.
• Elektromobilių bumą prognozuoja jau po penkerių metų: kainos susilygins.
• 9 svarbiausi faktai apie mokesčių susigrąžinimą iš Didžiosios Britanijos.
• Kauno startuolių ekosistemą stiprins Silicio slėnyje sėkmės sulaukęs lietuvis.
• „Linas Agro Group“ valdoma žemės ūkio bendrovė investuoja į melžimo robotus.
• Įtrauktiems į pensijų kaupimą – dar vienas raginimas apsispręsti.
• Konditerio patarimai: gudrybės, kurios pamėgtus desertus pavers sveikesniais.
• Braškes auginantis ūkininkas Manfredas Rudis džiaugiasi atradęs savo kelią.
• „Kad jūs matytumėte, kaip tas vyras pradėjo tą duonos kepaliuką bučiuoti...".
• Kaune iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95