Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?

Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės, siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir tarptautinėje erdvėje, nuosekliai investuoja į modernius šiuolaikinius sprendimus. Tai turi reikšmingos įtakos ir specialistų darbui – jie turi žengti koja kojon su naujomis tendencijomis ir tobulėjančiomis technologijomis.

Ne išimtis ir baldų gamybos sektorius, kurio šiandien jau negalime įsivaizduoti be specialistams kasdienėje veikloje talkinančių robotų.

Pramonės įmonės nuosekliai modernizuoja įrangą

Prieš kurį laiką Statistikos departamento paskelbti pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad net ir sudėtingomis pandemijos aplinkybėmis šios įmonės ieško galimybių efektyvesnę ir sklandesnę veiklą užtikrinančioms investicijoms. Apklausos duomenimis, šiais metais net 31 proc. apklaustų įmonių vadovų planuoja investuoti į senų įrenginių pakeitimą, 26 proc. – į gamybinio pajėgumo plėtrą, o 18 proc. – skirti investicijų produkcijos gamybai modernizuoti.

Atsinaujinimo, modernizacijos tendencijas stebime ir baldų gamybos sektoriuje. Jos ypač išryškėjo per pastaruosius kelerius metus – įmonės vis drąsiau investuoja į procesų automatizaciją, vis aktyviau diegia robotizacijos sprendimus. Šie sprendimai leidžia užtikrinti efektyvesnius procesus ir keičia specialistų darbo pobūdį.

Daugiau automatizacijos ir mažiau fizinio darbo

Vienas iš tokių pavyzdžių „Vilniaus balduose“ – robotizuota sandėlyje esanti komplektavimo zona. Anksčiau darbas čia vykdavo rankiniu būdu, tad specialistams tekdavo atlikti monotonišką ir daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą – perkelti sunkius paketus, sveriančius apie 15 kilogramų. Dabar šią užduotį atlieka robotai, o darbuotojams atitenka jų priežiūra ir logistikos procesų organizavimas. Robotai atlieka ir kitas užduotis, reikalingos detalės gamyklose transportuojamos elektriniais automatiniais keliais ir pan. Tai reiškia, kad mažėja fizinio darbo apimtys, jis tampa lengvesnis ir saugesnis.

Be to, automatiškai užsakomos įrenginių priežiūrai reikalingos atsarginės detalės, nuotoliniu būdu galima stebėti inžinerinių sistemų veikimą ir gauti pranešimus apie atsiradusius trikdžius. Nuotoliniu būdu stebėti įrangos darbą ir esant poreikiui bendrovėms padėti šalinti gedimus gali netgi užsienio šalyse dirbantys specialistai.

Tarp svarbiausių įgūdžių – loginis mąstymas

Modernūs šiuolaikiniai procesai reikalauja ir naujų žinių bei įgūdžių iš baldų gamyboje dirbančių specialistų. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus norint sėkmingai dirbti gamykloje užteko turėti universalių teorinių žinių ir išmanyti esminius, gana nesudėtingus įrenginių veikimo principus.

Tačiau dabartiniai procesai iš įrenginius valdančių operatorių ir technikų reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Reikalingų įgūdžių bei žinių sąrašą papildė tokie dalykai, kaip darbas kompiuteriu, gebėjimas skaityti brėžinius ir užprogramuoti įrenginius pagal juose nurodytus detalių matmenis, užsienio kalbos, automatizuotų procesų priežiūra, sukauptų duomenų analizė. Nuo sklandaus darbo neatsiejamas ir loginis mąstymas, leidžiantis priimti sprendimus, susijusius su tolimesniu procesų automatizavimu ar pastebėtų klaidų šalinimu.

Sėkmingos karjeros receptas – nuolatinis domėjimasis

Visa tai reiškia, kad siekiant įsitvirtinti baldų gamybos sektoriuje ar pramonėje apskritai vis svarbesnės tampa mechatronikos bei robotikos, informatikos bei matematikos žinios. Pastebime, kad jos leidžia specialistams greičiau perprasti svarbius procesus ir sklandžiai darbuotis su patikėtomis užduotimis.

Tačiau čia lygiai taip pat svarbus nuolatinis domėjimasis gamyboje vykstančiais procesais ir pasirinktame sektoriuje vyraujančiomis tendencijomis. Būtent šios dvi savybės gali užtikrinti sėkmingą karjeros kelią net ir tiems, kurie, neturėdami specifinių žinių, jį pradeda nuo paties žemiausio laiptelio. Pavyzdžiui, nuosekliai tobulėdamas įrenginių darbininkas gali tapti ir įrenginius valdančiu operatoriumi, ir technologu – tam svarbu tiesiog pasirinkti domėjimosi kryptį ir nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.

Komentaro autorius – Rytis Ignatavičius, „Vilniaus baldų“ gamybos vadovas

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9