Mados klyksmai, kurių derėtų išvengti

Namai – tai vieta, kurioje norime jaustis saugūs. Išeitimi gali tapti išmanieji sprendimai. Visgi tinkamų sistemų pasirinkimas – tai užduotis, į kurią nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Nutarus pritaikyti tokius sprendimus ir savo namuose, reikia kruopščiau pasidomėti rinkos siūlomomis galimybėmis.

Įprastos saugumo sistemos pakankamai vienpusiškos

Saugumo problema tikrai niekur nedingo, nes dauguma tracinių sprendimų iki šiol išliko labai vienpusiškais. Tarkim, vagystės arba buitinės avarijos metu suveikus signalizacijai pasiekiamas vienintelis rezultatas – sukeliamas triukšmas ir perduodamas pranešimas atsakingoms institucijoms. Visa tai yra gerai, bet tiesa tokia, kad kol atvyksta gaisrinė ar policija, dažnai jau nebebūna likę ką gelbėti. Tuo tarpu pastate įdiegus išmaniąsias technologijas apsaugos sistemų veikimas tampa nepalyginamai kompleksišekesnis.

„Sakykim, vykstant vagystei suveikė signalizacija. Tuo pačiu perduodamas signalas ir išmaniojo namo sistemai. Taigi be jau anksčiau minėto veikimo, papildomai gali įsijungti viso pastato ir lauko apšvietimas – vagis iš visur kaimynams, kameroms, praeiviams bus matomas kaip ant delno. Apšvietimo sistema gali ir mirksėti – tai tikrai atkreips visų aplinkinių dėmesį. Signalizacijos sireną vagys juk gali neutralizuoti ir panaikinti garsą. Be to, išmani apsaugos sistema gali užblokuoti duris tarp patalpų, taip sulaikant jose vagį“, - dėsto Raimundas Skurdenis išmanius sprendimus namuose diegiančios bendrovės „Jung Vilnius“ vadovas.

Anot jo, pagrindinis išmaniųjų apsaugos sistemų pliusas tas, kad visi jų komponentai veikia išvien, o ne atskirai. „Tarkim, įvykus gaisrui be standartinių funkcijų gali būti aktyvuoti ir balsiniai pranešimai, kurie labai aiškiai instruktuos, kaip evakuotis, ryškiai apšvies tuos kelius, kurie yra saugūs. Tokios priemonės padės išvengti panikos ir leis žmonėms greičiau evakuotis“, – sako specialistas.

Sertifikatai dalinami ne veltui

Jis pripažįsta, kad daugeliui žmonių vis dar šiek tiek trūksta supratimo apie išmaniųjų namų sistemas. Žmonės abejoja jų saugumu, bijo, kad į jas bus galima įsilaužti, perimti valdymą ar net stebėti namuose gyvenančius žmones. R. Skurdenis net nebando slėpti: pasirinkus pačias paprasčiausias ir pigiausias sistemas tikrai susidursite su tam tikromis grėsmėmis. Kita vertus, profesionaliai kuriamos sistemos kaip tik ir gaminamos taip, kad jokių panašių atvejų nepasitaikytų.

„Šiuolaikiniame žmogaus būste yra žymiai labiau pažeidžiamų vietų. Paimkime kaip pavyzdį televizorių. Dabar tai yra nuolatos į tinklą įjungtas pakankamai galingas kompiuteris, kuris turi ir mikrofoną, ir kamerą. Tai yra buitinis įrenginys, į kurį įsilaužti profesionalui nėra sunku. Štai kur tikrasis pavojus. Šiuos išmaniuosius įrenginius galima pirkti parduotuvėje, patys žmonės juos prijungia.Tokių įrenginių mūsų namuose tik daugėja ir milžinišku greičiu daugės toliau. Būtent profesionalų įrengtos išmaniųjų namų sistemos kaip tik ir gali suvaldyti visą tą chaosą. Juk vienas iš joms keliamų reikalavimų ir yra saugumas“, – teigia „Jung Vilnius“ vadovas.

Pašnekovas ragina renkantis išmaniuosius sprendimus neprarasti budrumo. Pastaraisiais metais terminas „išmanieji namai“ itin išpopuliarėjo. Tai ir gerai, ir blogai. Viena vertus, atsirado daugiau besidominčiųjų naujomis galimybėmis. Kita vertus rinką užplūdo gamintojai be patirties, dar tik pradedantys savo veiklą šioje srityje. Tačiau jie visi pakankamai drąsiai pristato savo gaminius kaip „išmaniųjų namų“ sprendimus.

„Visgi tai tik marketinginė sąvoka, kuri nieko nepasako apie tai, kokios konkrečios technologijos naudojamos. Šiandien yra tik dvi didelės grupės gaminių, priskiriamų išmaniųjų namų kategorijai. Vieni skirti profesionalų rinkai, kiti vadinamajai „pasidaryk pats“ rinkai. Profesionalų rinkai skirtos standartus atitinkančios sistemos instaliuojamos apmokytų žmonių, jų kūrimui išleidžiamos labai didelės sumos, nes sistemos privalo tarnauti dešimtmečius. Europoje standartizuota sistema yra KNX protokolu veikiantys gaminiai (apie 4000 sertifikuotų gamintojų) – jie visi testuoti, praėję bandymus, ir gamintojai bei diegėjai garantuoja jų patikimumą“, - dėstė R. Skurdenis.

Svarbūs ir asmeniniai poreikiai

Kaip pastebi „Jung Vilnius“ vadovas, tai, kokius išmaniųjų namų sprendimus geriausia rinktis, priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus asmeninių poreikių. Vienam įdomiausias yra valdymas balsu arba naudojant išmaniuosius laikrodžius. Kitam terūpi ekonominis aspektas: kiek išlaidų energijai galima sutaupyti įdiegus sistemą. Abu poreikiai labai skirtingi. Vienu atveju sistema yra labiau žaislas, kitu – realaus gyvenimo poreikis.

„Mes į išmaniuosius namus visų pirma žiūrime per bazinių funkcijų valdymą. Tos funkcijos – tai šildymas, apšvietimas, apsauga. Visa tai yra esminiai dalykai. Kai jie yra valdomi išmaniai ir integruotai, atsiranda ir prasmė pridėti funkcijas, kurios yra labiau efektingos ar įdomios, bet jos realiai didelio efekto nedaro“, - kalbėjo pašnekovas.

Visgi kokie poreikiai bebūtų rinktis derėtų patikimus gamintojus. Juos atskirti galima ne tik pagal sertifikatus, bet ir pagal jų gebėjimą susiderinti tarpusavyje. Net ir po 10 ar po 20 metų įsigijus naujus gaminius juos bus galima lengvai prijungti prie esamos senesnės sistemos. Sistemos, kurios nėra sertifikuotos, ir kurių komponentus gali nusipirkti ir sujungti pats galutinis vartotojas, tokiomis savybėmis niekada nepasižymės. Ypač kvestionuotinas būna ir jų patikimumas.

„Šie produktai yra daugiau mados klyksmas, o jų gyvavimo laikas nėra ilgas. Po metų ar dviejų šios firmos jau leidžia visai naujus gaminius, kurie tuo metu tampa madingais. O tai, kas gaminta prieš dvejus metus, staiga pamirštama. Tad čia yra didžiulė bėda. Atskirų gamintojų gaminiai nesuderinami, reikalauja vis kitos valdymo programos. Dar blogiau, kad nauji gaminiai nelabai suderinami su seniau išleistais. Tad tai gali tapti vienkartiniu pirkiniu. Dabar veikia, bet kas bus po garantinio laikotarpio – jau kliento bėdos. Svarbu, kad įsigydamas sistemą klientas iš karto žinotų, kokio lygio įrangą perką, ir kas jo laukia ateityje“, – pataria R. Skurdenis.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9