Mados klyksmai, kurių derėtų išvengti

Namai – tai vieta, kurioje norime jaustis saugūs. Išeitimi gali tapti išmanieji sprendimai. Visgi tinkamų sistemų pasirinkimas – tai užduotis, į kurią nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Nutarus pritaikyti tokius sprendimus ir savo namuose, reikia kruopščiau pasidomėti rinkos siūlomomis galimybėmis.

Įprastos saugumo sistemos pakankamai vienpusiškos

Saugumo problema tikrai niekur nedingo, nes dauguma tracinių sprendimų iki šiol išliko labai vienpusiškais. Tarkim, vagystės arba buitinės avarijos metu suveikus signalizacijai pasiekiamas vienintelis rezultatas – sukeliamas triukšmas ir perduodamas pranešimas atsakingoms institucijoms. Visa tai yra gerai, bet tiesa tokia, kad kol atvyksta gaisrinė ar policija, dažnai jau nebebūna likę ką gelbėti. Tuo tarpu pastate įdiegus išmaniąsias technologijas apsaugos sistemų veikimas tampa nepalyginamai kompleksišekesnis.

„Sakykim, vykstant vagystei suveikė signalizacija. Tuo pačiu perduodamas signalas ir išmaniojo namo sistemai. Taigi be jau anksčiau minėto veikimo, papildomai gali įsijungti viso pastato ir lauko apšvietimas – vagis iš visur kaimynams, kameroms, praeiviams bus matomas kaip ant delno. Apšvietimo sistema gali ir mirksėti – tai tikrai atkreips visų aplinkinių dėmesį. Signalizacijos sireną vagys juk gali neutralizuoti ir panaikinti garsą. Be to, išmani apsaugos sistema gali užblokuoti duris tarp patalpų, taip sulaikant jose vagį“, - dėsto Raimundas Skurdenis išmanius sprendimus namuose diegiančios bendrovės „Jung Vilnius“ vadovas.

Anot jo, pagrindinis išmaniųjų apsaugos sistemų pliusas tas, kad visi jų komponentai veikia išvien, o ne atskirai. „Tarkim, įvykus gaisrui be standartinių funkcijų gali būti aktyvuoti ir balsiniai pranešimai, kurie labai aiškiai instruktuos, kaip evakuotis, ryškiai apšvies tuos kelius, kurie yra saugūs. Tokios priemonės padės išvengti panikos ir leis žmonėms greičiau evakuotis“, – sako specialistas.

Sertifikatai dalinami ne veltui

Jis pripažįsta, kad daugeliui žmonių vis dar šiek tiek trūksta supratimo apie išmaniųjų namų sistemas. Žmonės abejoja jų saugumu, bijo, kad į jas bus galima įsilaužti, perimti valdymą ar net stebėti namuose gyvenančius žmones. R. Skurdenis net nebando slėpti: pasirinkus pačias paprasčiausias ir pigiausias sistemas tikrai susidursite su tam tikromis grėsmėmis. Kita vertus, profesionaliai kuriamos sistemos kaip tik ir gaminamos taip, kad jokių panašių atvejų nepasitaikytų.

„Šiuolaikiniame žmogaus būste yra žymiai labiau pažeidžiamų vietų. Paimkime kaip pavyzdį televizorių. Dabar tai yra nuolatos į tinklą įjungtas pakankamai galingas kompiuteris, kuris turi ir mikrofoną, ir kamerą. Tai yra buitinis įrenginys, į kurį įsilaužti profesionalui nėra sunku. Štai kur tikrasis pavojus. Šiuos išmaniuosius įrenginius galima pirkti parduotuvėje, patys žmonės juos prijungia.Tokių įrenginių mūsų namuose tik daugėja ir milžinišku greičiu daugės toliau. Būtent profesionalų įrengtos išmaniųjų namų sistemos kaip tik ir gali suvaldyti visą tą chaosą. Juk vienas iš joms keliamų reikalavimų ir yra saugumas“, – teigia „Jung Vilnius“ vadovas.

Pašnekovas ragina renkantis išmaniuosius sprendimus neprarasti budrumo. Pastaraisiais metais terminas „išmanieji namai“ itin išpopuliarėjo. Tai ir gerai, ir blogai. Viena vertus, atsirado daugiau besidominčiųjų naujomis galimybėmis. Kita vertus rinką užplūdo gamintojai be patirties, dar tik pradedantys savo veiklą šioje srityje. Tačiau jie visi pakankamai drąsiai pristato savo gaminius kaip „išmaniųjų namų“ sprendimus.

„Visgi tai tik marketinginė sąvoka, kuri nieko nepasako apie tai, kokios konkrečios technologijos naudojamos. Šiandien yra tik dvi didelės grupės gaminių, priskiriamų išmaniųjų namų kategorijai. Vieni skirti profesionalų rinkai, kiti vadinamajai „pasidaryk pats“ rinkai. Profesionalų rinkai skirtos standartus atitinkančios sistemos instaliuojamos apmokytų žmonių, jų kūrimui išleidžiamos labai didelės sumos, nes sistemos privalo tarnauti dešimtmečius. Europoje standartizuota sistema yra KNX protokolu veikiantys gaminiai (apie 4000 sertifikuotų gamintojų) – jie visi testuoti, praėję bandymus, ir gamintojai bei diegėjai garantuoja jų patikimumą“, - dėstė R. Skurdenis.

Svarbūs ir asmeniniai poreikiai

Kaip pastebi „Jung Vilnius“ vadovas, tai, kokius išmaniųjų namų sprendimus geriausia rinktis, priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus asmeninių poreikių. Vienam įdomiausias yra valdymas balsu arba naudojant išmaniuosius laikrodžius. Kitam terūpi ekonominis aspektas: kiek išlaidų energijai galima sutaupyti įdiegus sistemą. Abu poreikiai labai skirtingi. Vienu atveju sistema yra labiau žaislas, kitu – realaus gyvenimo poreikis.

„Mes į išmaniuosius namus visų pirma žiūrime per bazinių funkcijų valdymą. Tos funkcijos – tai šildymas, apšvietimas, apsauga. Visa tai yra esminiai dalykai. Kai jie yra valdomi išmaniai ir integruotai, atsiranda ir prasmė pridėti funkcijas, kurios yra labiau efektingos ar įdomios, bet jos realiai didelio efekto nedaro“, - kalbėjo pašnekovas.

Visgi kokie poreikiai bebūtų rinktis derėtų patikimus gamintojus. Juos atskirti galima ne tik pagal sertifikatus, bet ir pagal jų gebėjimą susiderinti tarpusavyje. Net ir po 10 ar po 20 metų įsigijus naujus gaminius juos bus galima lengvai prijungti prie esamos senesnės sistemos. Sistemos, kurios nėra sertifikuotos, ir kurių komponentus gali nusipirkti ir sujungti pats galutinis vartotojas, tokiomis savybėmis niekada nepasižymės. Ypač kvestionuotinas būna ir jų patikimumas.

„Šie produktai yra daugiau mados klyksmas, o jų gyvavimo laikas nėra ilgas. Po metų ar dviejų šios firmos jau leidžia visai naujus gaminius, kurie tuo metu tampa madingais. O tai, kas gaminta prieš dvejus metus, staiga pamirštama. Tad čia yra didžiulė bėda. Atskirų gamintojų gaminiai nesuderinami, reikalauja vis kitos valdymo programos. Dar blogiau, kad nauji gaminiai nelabai suderinami su seniau išleistais. Tad tai gali tapti vienkartiniu pirkiniu. Dabar veikia, bet kas bus po garantinio laikotarpio – jau kliento bėdos. Svarbu, kad įsigydamas sistemą klientas iš karto žinotų, kokio lygio įrangą perką, ir kas jo laukia ateityje“, – pataria R. Skurdenis.

• Atnaujinami praktiniai vairuotojų mokymai.
• Santaros klinikose pradedama naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų paieška.
• Telefono baterija: priežiūra ir dažniausios klaidos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 515 naujų koronaviruso atvejų.
• Užimtumo tarnybos prognozė: kam šįmet geriausiai seksis įsidarbinti?
• Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos.
• KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams.
• Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambarys?
• Kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos.
• Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos.
• 5 automobilių technologijos, atsiradusios iš telefonų.
• „Samsung“ pristatė televizorių naujienas, tarp jų – ir tinkamas naudoti lauke.
• Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius.
• Storas sniego sluoksnis erkėms tarsi antklodė, prasideda erkių sezonas.
• Pasikartokime: kaip apsaugoti asmeninius duomenis?
• Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
• Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
• Nustatyti dar 25 iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso atvejai .
• Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu.
• Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis?
• Eksperto patarimai: 5 dažniausios buitinės technikos problemos ir sprendimai.
• Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 452 nauji koronaviruso atvejai.
• Darbo rinka atsispyrė antrojo karantino įtakai.
• Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
• Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija: gyvūnai gyvens daug erdviau.
• Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
• Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą.
• Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?
• Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto.
• Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas.
• Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas.
• Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 365 nauji koronaviruso atvejai.
• Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90