Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos

Robotikos sprendimus kuriančios bendrovės stebi itin išaugusį įmonių poreikį automatizuoti ir tokiu būdu efektyvinti procesus. Su robotikos sprendimais dirbantys kūrėjai sako šiuo metu eilėje turintys daugiau projektų nei iki pandemijos.

Ypač aktyvūs užsakovai – pramonės sektoriaus atstovai, bet visgi skuba ne visi – kai kurie įsileisti inovacijas vis dar baiminasi.

Eilėje – daugėja automatizavimo projektų

Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Daumantas Simėnas sako, kad bendrąja prasme pandemija teigiamai paveikė robotikos ir automatikos sektorių. Ypač išaugo įmonių susidomėjimas įvairiais robotų sprendimais.

„Tai nėra pirma ir, ko gero, ne paskutinė pandemija, tad dabar įvairūs verslai kaip niekad anksčiau suaktyvino galimų robotikos sprendimų paieškas. Atliekame technologinius auditus pramonės įmonėse, tad galime drąsiai paliudyti, kad šioje srityje stebimas ženklus suaktyvėjimas“, – pastebi D. Simėnas.

Jis sako, kad kol kas anksti sakyti, kiek bus investicijų į robotikos sprendimus, bet su robotikos sprendimais dirbantys verslai šiuo metu eilėje turi tikrai daug projektų, ko anksčiau nebuvo.

Efektyvins procesus, bet išlaikys darbuotojus

Anot robotikos asociacijos vadovo, kol kas tendencijas išreikšti skaičiais ir matyti, kur tiksliai keliauja robotikos sektorius, dar anksti, bet kas tikrai aišku – tai pramoninių robotų naudojimo augimas.

„Verslai itin aktyviai domisi, kaip būtų galima automatizuoti įmonių procesus ir kiek įmanoma juos suaktyvinti. Tiesa, tikslas – ne eliminuoti žmogiškąjį faktorių ir darbuotojus, bet siekti geresnių galimybių verslui tęsti veiklą pandemijos sąlygomis ar panašios krizės atveju, perorientuoti specialistus į kūrybiškesnius, sudėtingesnius uždavinius. Tai padeda išvengti visiško įmonės izoliavimo, kurio atvejų matėme ir Lietuvoje“, – komentuoja D. Simėnas, kuris jau šį ketvirtadienį Lietuvos Verslo Forume dalinsis savo įžvalgomis ir moderuos diskusiją apie tai, kaip toliau plėtosis robotikos sektorius.

Antra aiški tendencija, anot pašnekovo, yra ta, kad Lietuvos įmonėms daugės galimybių konkuruoti su Kinijos ir kitų šalių bendrovėmis didesnio masto pirkimuose. Pavyzdžiui, dalyvaujant Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijų konkursuose, kuriuose perkamos žaliavos ir įvairūs komponentai, paslaugos.

„Manau, bus kur kas paprasčiau įeiti į tas tiekimo grandines, nes aptarnavimo laikas iš Lietuvos ir kitų Rytų-Šiaurės Europos gamintojų yra tikrai greitesnis. Taip pat Lietuvoje galime pasiūlyti aukštos kokybės produkcijos ir komponentų. Tad galima nuspėti, kad kompanijos vis aktyviau dairysis tiekėjų arčiau – ne Azijoje, o Europoje. Turime išnaudoti šias galimybes“, – įžvalgomis dalinasi Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Kolaboratyvūs robotai užkariauja pasaulį

Trečia stebima tendencija, anot pašnekovo, yra kolaboratyvių robotų arba kobotų (angliškai – cobots) rinkos augimas. Tiesa, pasaulyje ši kryptis pastebima jau kurį laiką, bet jos įsitvirtinimas Lietuvoje dar gali užtrukti.

„Dauguma pramoninių robotų turi būti saugiai aptverti. Jiems dažniausiai statomi didžiuliai narvai ir saugos sistemos, kad žmogui įėjus į roboto narvą viskas sulėtėtų arba robotas sustotų. Tokios saugumo sistemos yra reikalingos tam, kad nebūtų jokių incidentų. Bet šiandien pasaulyje matome augantį susidomėjimą ir platesnį bendradarbiaujančių robotų naudojimą įmonėse. Tai robotai, kurie dėl pažengusių jutiklių ir saugumo technologijų gali dirbti šalia žmogaus ir nekelti jokio pavojaus. Tai ypač praverčia konkrečiose operacijose, tokiose kaip produktų ar komponentų surinkimas“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, Lietuvoje gamybos sektorius yra šiek tiek konservatyvesnis inovacijų atžvilgiu, todėl kolaboratyvių – bendradarbiaujančių robotų poreikis ateina kiek lėčiau.

„Gamybos sektoriuje veikiančios įmonės dažniausiai nori įvertinti ir pamatyti, kad tai jau veikia, ir tik tada diegti pas save, o ne būti pirmi eilėje. Žinoma, tai daugiau bendra tendencija, nes tikrai yra įmonių, kurios nelaukia ir noriai pritaiko inovacijas savo veikloje. Tad sunku prognozuoti, kada naujausios kartos robotų technologijos pasieks Lietuvą, bet tikrai tikiu, jog po 5 metų apie juos kalbėsime jau kitaip. Įmonėms norint didinti našumą, taip pat susiduriant su žmogiškųjų išteklių trūkumu, kolaboratyvūs robotai labai pagelbės surinkimo ar kitose gamybos operacijose. Žinoma, tai priklauso nuo kitų faktorių, tokių kaip operacijos sudėtingumas, bet kai kuriose įmonėse robotas atlieka apie 80 proc. darbo, o žmogui lieka tik 20 proc. Tokiu būdu įmonės produktyvumas gali augti, nes viskas daroma ne tik greičiau, bet ir tiksliau“, – įsitikinęs D. Simėnas.

Potencialo daug, bet jis dar neišnaudotas

Minėdamas verslo sritis, kuriose neabejotinai ir toliau augs poreikis diegti robotikos sprendimus, D. Simėnas pirmiausia įvardija mediciną. Pandemijos metu ypač išryškėjo medicinos robotų, apimančių dezinfekcinių sprendimų inovacijas ar testavimo automatizaciją, poreikis.

Taip pat nuolat auga paslaugų robotų rinka, taip vadinami „naminiai robotai“, atliekantys tokias buitines funkcijas kaip langų valymą, grindų siurbimą, žolės pjovimą ar kita.

„Šie sprendimai užima didelę dalį robotikos rinkoje ir rodo didelius augimo tempus. Beje, išskirčiau dar vieną pandemijos padiktuotą tendenciją – naminiai dezinfekciniai robotai, kurie ne tik plaus grindis, bet ir turės dezinfekavimo funkciją“, – pastebi pašnekovas.

D. Simėnas sako, kad Lietuvoje tikrai netrūksta tiek kūrėjų, tiek įmonių, integruojančių įvairius pažangius sprendimus, bet potencialas dar tikrai neišnaudotas.

„Skiriamės nuo pasaulio ir Europos tuo, kad, 10000 darbuotojų tenkančių robotų skaičius vis dar yra mažas. Yra įvairių skaičiavimų, kurie rodo, jog dabar turime 10-20 pramoninių robotų 10 tūkstančių darbuotojų, bet oficialios statistikos nėra. Tiesa, robotikos asociacija jau inicijavo bendradarbiavimą su Lietuvos statistikos departamentu ir nuo kitų metų tikimės matyti bei visuomenei pristatyti išsamesnius duomenis, atspindinčius realią situaciją.

Bet kuriuo atveju, matome, kad vis daugiau įmonių atsigręžia į pramoninius robotus ir jų panaudojimą. Ypatingai tose srityse, kur yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – sako Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Anot D. Simėno, tikrai galime drąsiai pasigirti, kad Lietuvos robotikos sektorius išties dinamiškas. „Turime robotikos įmonių, kurios kuria naujus sprendimus, integruoja ir įgyvendina sudėtingus automatizavimo projektus. Pavyzdžiui, viena įmonė sukūrė metalo lankstymo sprendimą įmonėms – tai yra standartinis metalo lankstymo robotas, kuris padeda spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumą ir

padidina bendrą įmonių našumą, padeda išlaikyti pastovią kokybę. Turime ir tokių, kurios geba pilnai robotizuoti smulkių elektronikos gaminių surinkimą, ar kurios dirba su dirbtinio intelekto algoritmais, juos kuria ir pardavinėja pasaulyje“, – pavyzdžiais dalinasi robotikos asociacijos vadovas.

Kviečia jungtis internetu

Visais šiais ir kitais pramonės ir technologijų klausimais daugiau nei 150 pranešėjų diskutuos kovo 3–5 dienomis vyksiančiame Lietuvos Verslo Forume.

Pirma diena, kovo 3-oji, skirta pranešimams, kurių metu bus kalbama, kaip vystysis Lietuvos verslas, kokios tendencijos bei galimybės. Antroji diena skirta diskusijoms – praktiniams patarimams, realiems įmonių pavyzdžiams. Čia įmonių atstovai pasakos ir apie įdiegtus robotikos sprendimus bei kaip jie padėjo pandemijos kontekste ne tik tęsti veiklą, bet ir ją suefektyvinti.

Paskutinę forumo dieną vyks praktinės paskaitos ir mokymai, kuriais siekiama padėti sustiprinti įvairias verslo puses: el. prekybą, personalo valdymą, rinkodarą ir daugiau.

Lietuvos Verslo Forumo tikslas yra sutelkti verslo bendruomenę ir suteikti galimybę verslininkams bei ekspertams apsikeisti idėjomis, skatinančiomis proveržį aktualiose probleminėse srityse.

Renginio tipas: Lietuvos Verslo Forumo diskusijos anonsas: Pramonė ir robotai – nepasiekiama svajonė ar prieinama kiekvienam?
Renginio data: Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 4 d.
Renginio pradžia: 09:00
Renginio pabaiga: Penktadienis, 2021 m. kovo 5 d.
Renginio vieta: www.versloforumas.org

• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147