Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos

Robotikos sprendimus kuriančios bendrovės stebi itin išaugusį įmonių poreikį automatizuoti ir tokiu būdu efektyvinti procesus. Su robotikos sprendimais dirbantys kūrėjai sako šiuo metu eilėje turintys daugiau projektų nei iki pandemijos.

Ypač aktyvūs užsakovai – pramonės sektoriaus atstovai, bet visgi skuba ne visi – kai kurie įsileisti inovacijas vis dar baiminasi.

Eilėje – daugėja automatizavimo projektų

Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Daumantas Simėnas sako, kad bendrąja prasme pandemija teigiamai paveikė robotikos ir automatikos sektorių. Ypač išaugo įmonių susidomėjimas įvairiais robotų sprendimais.

„Tai nėra pirma ir, ko gero, ne paskutinė pandemija, tad dabar įvairūs verslai kaip niekad anksčiau suaktyvino galimų robotikos sprendimų paieškas. Atliekame technologinius auditus pramonės įmonėse, tad galime drąsiai paliudyti, kad šioje srityje stebimas ženklus suaktyvėjimas“, – pastebi D. Simėnas.

Jis sako, kad kol kas anksti sakyti, kiek bus investicijų į robotikos sprendimus, bet su robotikos sprendimais dirbantys verslai šiuo metu eilėje turi tikrai daug projektų, ko anksčiau nebuvo.

Efektyvins procesus, bet išlaikys darbuotojus

Anot robotikos asociacijos vadovo, kol kas tendencijas išreikšti skaičiais ir matyti, kur tiksliai keliauja robotikos sektorius, dar anksti, bet kas tikrai aišku – tai pramoninių robotų naudojimo augimas.

„Verslai itin aktyviai domisi, kaip būtų galima automatizuoti įmonių procesus ir kiek įmanoma juos suaktyvinti. Tiesa, tikslas – ne eliminuoti žmogiškąjį faktorių ir darbuotojus, bet siekti geresnių galimybių verslui tęsti veiklą pandemijos sąlygomis ar panašios krizės atveju, perorientuoti specialistus į kūrybiškesnius, sudėtingesnius uždavinius. Tai padeda išvengti visiško įmonės izoliavimo, kurio atvejų matėme ir Lietuvoje“, – komentuoja D. Simėnas, kuris jau šį ketvirtadienį Lietuvos Verslo Forume dalinsis savo įžvalgomis ir moderuos diskusiją apie tai, kaip toliau plėtosis robotikos sektorius.

Antra aiški tendencija, anot pašnekovo, yra ta, kad Lietuvos įmonėms daugės galimybių konkuruoti su Kinijos ir kitų šalių bendrovėmis didesnio masto pirkimuose. Pavyzdžiui, dalyvaujant Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijų konkursuose, kuriuose perkamos žaliavos ir įvairūs komponentai, paslaugos.

„Manau, bus kur kas paprasčiau įeiti į tas tiekimo grandines, nes aptarnavimo laikas iš Lietuvos ir kitų Rytų-Šiaurės Europos gamintojų yra tikrai greitesnis. Taip pat Lietuvoje galime pasiūlyti aukštos kokybės produkcijos ir komponentų. Tad galima nuspėti, kad kompanijos vis aktyviau dairysis tiekėjų arčiau – ne Azijoje, o Europoje. Turime išnaudoti šias galimybes“, – įžvalgomis dalinasi Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Kolaboratyvūs robotai užkariauja pasaulį

Trečia stebima tendencija, anot pašnekovo, yra kolaboratyvių robotų arba kobotų (angliškai – cobots) rinkos augimas. Tiesa, pasaulyje ši kryptis pastebima jau kurį laiką, bet jos įsitvirtinimas Lietuvoje dar gali užtrukti.

„Dauguma pramoninių robotų turi būti saugiai aptverti. Jiems dažniausiai statomi didžiuliai narvai ir saugos sistemos, kad žmogui įėjus į roboto narvą viskas sulėtėtų arba robotas sustotų. Tokios saugumo sistemos yra reikalingos tam, kad nebūtų jokių incidentų. Bet šiandien pasaulyje matome augantį susidomėjimą ir platesnį bendradarbiaujančių robotų naudojimą įmonėse. Tai robotai, kurie dėl pažengusių jutiklių ir saugumo technologijų gali dirbti šalia žmogaus ir nekelti jokio pavojaus. Tai ypač praverčia konkrečiose operacijose, tokiose kaip produktų ar komponentų surinkimas“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, Lietuvoje gamybos sektorius yra šiek tiek konservatyvesnis inovacijų atžvilgiu, todėl kolaboratyvių – bendradarbiaujančių robotų poreikis ateina kiek lėčiau.

„Gamybos sektoriuje veikiančios įmonės dažniausiai nori įvertinti ir pamatyti, kad tai jau veikia, ir tik tada diegti pas save, o ne būti pirmi eilėje. Žinoma, tai daugiau bendra tendencija, nes tikrai yra įmonių, kurios nelaukia ir noriai pritaiko inovacijas savo veikloje. Tad sunku prognozuoti, kada naujausios kartos robotų technologijos pasieks Lietuvą, bet tikrai tikiu, jog po 5 metų apie juos kalbėsime jau kitaip. Įmonėms norint didinti našumą, taip pat susiduriant su žmogiškųjų išteklių trūkumu, kolaboratyvūs robotai labai pagelbės surinkimo ar kitose gamybos operacijose. Žinoma, tai priklauso nuo kitų faktorių, tokių kaip operacijos sudėtingumas, bet kai kuriose įmonėse robotas atlieka apie 80 proc. darbo, o žmogui lieka tik 20 proc. Tokiu būdu įmonės produktyvumas gali augti, nes viskas daroma ne tik greičiau, bet ir tiksliau“, – įsitikinęs D. Simėnas.

Potencialo daug, bet jis dar neišnaudotas

Minėdamas verslo sritis, kuriose neabejotinai ir toliau augs poreikis diegti robotikos sprendimus, D. Simėnas pirmiausia įvardija mediciną. Pandemijos metu ypač išryškėjo medicinos robotų, apimančių dezinfekcinių sprendimų inovacijas ar testavimo automatizaciją, poreikis.

Taip pat nuolat auga paslaugų robotų rinka, taip vadinami „naminiai robotai“, atliekantys tokias buitines funkcijas kaip langų valymą, grindų siurbimą, žolės pjovimą ar kita.

„Šie sprendimai užima didelę dalį robotikos rinkoje ir rodo didelius augimo tempus. Beje, išskirčiau dar vieną pandemijos padiktuotą tendenciją – naminiai dezinfekciniai robotai, kurie ne tik plaus grindis, bet ir turės dezinfekavimo funkciją“, – pastebi pašnekovas.

D. Simėnas sako, kad Lietuvoje tikrai netrūksta tiek kūrėjų, tiek įmonių, integruojančių įvairius pažangius sprendimus, bet potencialas dar tikrai neišnaudotas.

„Skiriamės nuo pasaulio ir Europos tuo, kad, 10000 darbuotojų tenkančių robotų skaičius vis dar yra mažas. Yra įvairių skaičiavimų, kurie rodo, jog dabar turime 10-20 pramoninių robotų 10 tūkstančių darbuotojų, bet oficialios statistikos nėra. Tiesa, robotikos asociacija jau inicijavo bendradarbiavimą su Lietuvos statistikos departamentu ir nuo kitų metų tikimės matyti bei visuomenei pristatyti išsamesnius duomenis, atspindinčius realią situaciją.

Bet kuriuo atveju, matome, kad vis daugiau įmonių atsigręžia į pramoninius robotus ir jų panaudojimą. Ypatingai tose srityse, kur yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – sako Lietuvos Verslo Forumo pranešėjas ir diskusijos moderatorius.

Anot D. Simėno, tikrai galime drąsiai pasigirti, kad Lietuvos robotikos sektorius išties dinamiškas. „Turime robotikos įmonių, kurios kuria naujus sprendimus, integruoja ir įgyvendina sudėtingus automatizavimo projektus. Pavyzdžiui, viena įmonė sukūrė metalo lankstymo sprendimą įmonėms – tai yra standartinis metalo lankstymo robotas, kuris padeda spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumą ir

padidina bendrą įmonių našumą, padeda išlaikyti pastovią kokybę. Turime ir tokių, kurios geba pilnai robotizuoti smulkių elektronikos gaminių surinkimą, ar kurios dirba su dirbtinio intelekto algoritmais, juos kuria ir pardavinėja pasaulyje“, – pavyzdžiais dalinasi robotikos asociacijos vadovas.

Kviečia jungtis internetu

Visais šiais ir kitais pramonės ir technologijų klausimais daugiau nei 150 pranešėjų diskutuos kovo 3–5 dienomis vyksiančiame Lietuvos Verslo Forume.

Pirma diena, kovo 3-oji, skirta pranešimams, kurių metu bus kalbama, kaip vystysis Lietuvos verslas, kokios tendencijos bei galimybės. Antroji diena skirta diskusijoms – praktiniams patarimams, realiems įmonių pavyzdžiams. Čia įmonių atstovai pasakos ir apie įdiegtus robotikos sprendimus bei kaip jie padėjo pandemijos kontekste ne tik tęsti veiklą, bet ir ją suefektyvinti.

Paskutinę forumo dieną vyks praktinės paskaitos ir mokymai, kuriais siekiama padėti sustiprinti įvairias verslo puses: el. prekybą, personalo valdymą, rinkodarą ir daugiau.

Lietuvos Verslo Forumo tikslas yra sutelkti verslo bendruomenę ir suteikti galimybę verslininkams bei ekspertams apsikeisti idėjomis, skatinančiomis proveržį aktualiose probleminėse srityse.

Renginio tipas: Lietuvos Verslo Forumo diskusijos anonsas: Pramonė ir robotai – nepasiekiama svajonė ar prieinama kiekvienam?
Renginio data: Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 4 d.
Renginio pradžia: 09:00
Renginio pabaiga: Penktadienis, 2021 m. kovo 5 d.
Renginio vieta: www.versloforumas.org

• Plastiko minkštikliai – ar įmanoma sustabdyti grėsmingus teršalus Lietuvoje?
• „Multitaskinimas“ – įgūdis, be kurio šiuolaikiniame pasaulyje neišsiversi.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 596.
• Ieškomas naujas „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovas.
• Ginčas su energijos tiekėju: kada reikia mokėti sutarties nutraukimo mokestį?
• Už keičiamą seną automobilį į elektromobilį – iki 5 tūkst. eurų subsidija.
• Mėsos patiekalus primenantis naminis seitanas populiarėja tarp sveikuolių.
• M.A.M.A. renginio organizatoriams suteikta parama gali būti laikoma neteisėta.
• 10 maisto gaminimo patarimų: sutaupysite laiko ir išleisite mažiau pinigų.
• „Spartos“ teritorijoje statomą technologijų miestelį puoš išskirtiniai fasadai.
• Šefas Vylius Blauzdavičius: gardžius grilio patiekalus galime iškepti ir namuose.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 852.
• Simonos Albavičiūtės šaldytuvas: iš gendančių produktų pavyko pagaminti salotas.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1025.
• Ką veikia 21 amžiaus inžinieriai?
• Kvietinių miltų alternatyvos – kas užima jų vietą?
• Prezidentas: būtina šalinti kliūtis senjorų skiepijimui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1157.
• Praktiniai patarimai, kaip patiems sustiprinti namų interneto ryšį.
• Pradėjus skiepyti darbuotojus, daugiau atsakomybės teks darbdaviams.
• Namų atnaujinimas karantino laikotarpiu: misija įmanoma?
• Sulos skoniu pirkėjai nori mėgautis ne tik pavasarį.
• Nepaisant mažėjusio vandens vartojimo, „Vilniaus vandenų“ pajamos augo 12 proc..
• VMI primena, kada gyventojams reikia deklaruoti pajamas už NT nuomą.
• Trys technologinės baimės: kodėl žmonės vis dar tiki netikėčiausiais mitais.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1092.
• Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui.
• Vyriausybė trečiadienį nusprendė tik kiek pakeisti karantino sąlygas.
• Vaistinės galės skiepyti gyventojus nuo COVID-19.
• Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiškas chaosas.
• Pasaulinė sveikatos diena: 5 būdai, kurie paskatins nužingsniuoti daugiau.
• Trečios koronaviruso COVID-19 bangos naujas REKORDAS: 1161.
• „Gubernijai“ – rekordinės 2 mln. eurų investicijos: sieks aukščiausių standartų.
• Naujas telefonas: 10 žingsnių iki teisingo pasirinkimo.
• 4 iš 10 Lietuvos biurų darbuotojų fizinė būklė karantino metu suprastėjo.
• Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5.
• Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje.
• Vegetariškos mitybos pagrindai – kaip nenualinti organizmo?
• Kokių specialistų nepakeis dirbtinis intelektas?
• Pandemija – aukso amžius IT ir telekomunikacijų rinkoje.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95