Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos

„Kaip sakė Arvydas Sabonis, po 50-ties metų baigiasi garantija. Tačiau pamiršo paminėti, kad ir iki tol (ypač po Dakaro) reikia pasiremontuoti. Galvojau, kad pavyks išvengti skalpelio, tačiau kieno motina yra viltis, visi žinome.

Dakaro metu dešinysis riešas nukentėjo daugiau nei tikėjausi, todėl jau grįžęs iš Saudi sužinojau, kad turėsiu jį „pagerinimui“ perduoti gydytojui Dariui Jauniškiui. Darius jau yra operavęs mano kairį riešą 2015 metais, po to, kai pusę Dakaro teko įveikti lūžusiu. Tuo pačiu, rekonstrukcijos laukia ir dešinysis petys. Jį tvarkys gydytojas Vytenis Adomaitis. Viską norime nuveikti vienos anestezijos metu, tad medicinos centrai „Northway“ apsiėmė sudėlioti visą šį neprastą projektą nuo tyrimų iki pilnos reabilitacijos. Nuo ateinančios savaitės trims mėnesiams judėjimo ritmas, tikėtina, mažumėlę pasikeis“, – sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje artimiausiais planais dalinosi lenktynininkas, ilgametis Dakaro ralio dalyvis ir rekordininkas Benediktas Vanagas.

Antradienį medicinos centre „Northway“, siekiant išvengti dvigubos anestezijos ir ženkliai sutrumpinti reabilitacinį laikotarpį, Benediktui vienu metu buvo atliktos riešo ir peties atroskopinės operacijos. Buvę kursiokai, o dabar kolegos – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis ir ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis pasakojo, kad tokią operaciją suplanavę atsižvelgdami į lenktynininko užimtumą ir suprasdami, koks svarbus šiuo atveju yra laikas, o taip pat tausodami jo sveikatą.

„Būnant profesionaliu sportininku sudėtinga rasti keletą mėnesių ar daugiau planiniams chirurginiams veiksmams, nes reabilitacija, normalios formos atgavimas ir sugrįžimas į įprastą aktyvią veiklą užtrunka netrumpai. Juokauju, kad Dakaras yra mane išmokęs efektyvumo. Tad vienu šūviu nušauti du zuikius buvo vienas iš tikslų. Dar viena priežastis, nulėmusi tokį sprendimą – galimybė išspręsti dvi problemas naudojant vieną anesteziją“, – prieš operaciją sakė lenktynininkas.

„Kad Benedikto pečiui reikės chirurginės intervencijos, žinojome jau lapkričio mėnesį. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, diagnozuotas peties ankštumas, sąnario artrozė ir kaulinės išaugos. Ankštumo sindromas – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių peties sąnario patologijų, kuriai būdingi riboti rankos judesiai, veriantis skausmas, ypač pasireiškiantis naktį ir neleidžiantis kokybiškai pailsėti. Peties sąnario rekonstrukcija atliekama minimaliai invazyviu artroskopiniu būdu. Artroskopinės operacijos metu visapusiškai apžiūrimas sąnarys ir įvertinama visa peties patologija ir rekonstruojama normali sąnario anatomija“, – pasakojo Vytenis Adomaitis.

Pasak patyrusio peties rekonstrukcijos specialisto, operuojant šiuo metodu, pacientas mažiau traumuojamas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Po operacijos atlikus specializuotą reabilitacinę programą, išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Apie 6 savaites pacientams reikia nešioti rankos įtvarą. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos rėžimą nustato operuojantis chirurgas. Pacientams leidžiama sportuoti arba grįžti į kitą aktyvią veiklą maždaug po 3 mėnesių.

Paklaustas, kodėl atidėliojo įsisenėjusios problemos sprendimą, B. Vanagas, sakė, kad atlikti operaciją ir kokybiškai reabilituotis anksčiau nebuvo įmanoma dėl artėjančio Dakaro. O sugrįžus paūmėjo ir riešo skausmai.

„Su gydytoju Dariumi Jauniškiu susipažinau po 2015-ųjų Dakaro, kai teko savaitę lenktyniauti lūžusiu riešu. Dar man būnant Pietų Amerikoje, jau dėliojome planą, kas vyks sugrįžus į Lietuvą. Tuomet Darius man buvo rekomenduotas kaip vienas geriausių savo srities profesionalų. Dabar, praėjus jau penkeriems metams po įvykio, galiu tai patvirtinti, todėl net neabejojau į ką kreiptis dėl kito riešo skausmų“, – pasakojo B. Vanagas.

„Iš savo patirties žinau, kad „dakariečiai“ nepaprastai kantrūs skausmams. Jei Dakaro dalyvis kreipiasi ir sako, kad skauda, reiškia, jam tikrai labai skauda ir, greičiausiai, nutikę kažkas rimto. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), buvo įtartas riešo raiščių plyšimas, kuris galėjo būti ir kažkada anksčiau įvykusios traumos pasekmė. Plyšus riešo raiščiui – sutrinka riešo sąnario funkcija, judesiai tampa skausmingi, mažėja sąnario judesių amplitudė, atsiranda riešo nestabilumas. Diagnozuoti tokį plyšimą nėra lengva. MRT tyrimas dažnai būna tik papildoma priemonė. Tiksli patologija nustatoma ir reikalingas gydymas atliekamas riešo artroskopijos metu, todėl ji ypač svarbi šiuolaikiškai nustatant ir gydant riešo sąnario raiščių pakenkimus“, – patirtimi dalinosi D. Jauniškis.

„Ranka ta pati, abi reikalingos operacijos minimaliai invazyvios, jos nėra labai skausmingos, todėl, kai Benediktas paklausė, ar galėtų dvi operacijas atlikti kartu, nusprendėme, kad tai tikrai įmanoma“, – pasakojo Darius Jauniškis.

„Kai gyvenimo tempas toks, jog žmogui sunku susiplanuoti ir vieną operaciją, simultaninė operacija, kai vienu metu operuojamos kelios vietos, neabejotinai geras pasirinkimas“, – kolegai pritarė Vytenis Adomaitis.

Medicinos centro „Northway“ specialistų teigimu, operacijos vyko taip, kaip planuota. Peties sąnario dekompresijos operacijos metu lenktynininkui buvo padidintas sąnarinis tarpas, pašalintos kaulinės išaugos ir randiniai audiniai. Riešo artroskopijos metu išryškėjo stiprus riešo nestabilumas, pasitvirtino, kad plyšę du raiščiai, tad jie buvo atstatyti, o sąnarys pilnai stabilizuotas. Pasak operavusių chirurgų, tokiam aktyviam žmogui kaip B. Vanagas, abi operacijos buvo neabejotinai reikalingos, kad jis galėtų džiaugtis kokybišku, netemdomu skausmų, gyvenimu.

Dabar laukia rankos imobilizacija, po to – reabilitacinis laikotarpis, kurio metu reikės atstatyti sąnarių judesius, sustiprinti raumenis.

Benediktas Vanagas po operacijos jaučiasi gerai, džiaugiasi sėkmingai pavykusiomis operacijomis ir, nepaisant to, kad kelis mėnesius teks praleisti be aktyvaus sporto, optimistiškai nusiteikęs laukia ženklaus sveikatos būklės pagerėjimo ir sugrįžimo į aktyvią veiklą.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148