Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos

„Kaip sakė Arvydas Sabonis, po 50-ties metų baigiasi garantija. Tačiau pamiršo paminėti, kad ir iki tol (ypač po Dakaro) reikia pasiremontuoti. Galvojau, kad pavyks išvengti skalpelio, tačiau kieno motina yra viltis, visi žinome.

Dakaro metu dešinysis riešas nukentėjo daugiau nei tikėjausi, todėl jau grįžęs iš Saudi sužinojau, kad turėsiu jį „pagerinimui“ perduoti gydytojui Dariui Jauniškiui. Darius jau yra operavęs mano kairį riešą 2015 metais, po to, kai pusę Dakaro teko įveikti lūžusiu. Tuo pačiu, rekonstrukcijos laukia ir dešinysis petys. Jį tvarkys gydytojas Vytenis Adomaitis. Viską norime nuveikti vienos anestezijos metu, tad medicinos centrai „Northway“ apsiėmė sudėlioti visą šį neprastą projektą nuo tyrimų iki pilnos reabilitacijos. Nuo ateinančios savaitės trims mėnesiams judėjimo ritmas, tikėtina, mažumėlę pasikeis“, – sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje artimiausiais planais dalinosi lenktynininkas, ilgametis Dakaro ralio dalyvis ir rekordininkas Benediktas Vanagas.

Antradienį medicinos centre „Northway“, siekiant išvengti dvigubos anestezijos ir ženkliai sutrumpinti reabilitacinį laikotarpį, Benediktui vienu metu buvo atliktos riešo ir peties atroskopinės operacijos. Buvę kursiokai, o dabar kolegos – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis ir ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis pasakojo, kad tokią operaciją suplanavę atsižvelgdami į lenktynininko užimtumą ir suprasdami, koks svarbus šiuo atveju yra laikas, o taip pat tausodami jo sveikatą.

„Būnant profesionaliu sportininku sudėtinga rasti keletą mėnesių ar daugiau planiniams chirurginiams veiksmams, nes reabilitacija, normalios formos atgavimas ir sugrįžimas į įprastą aktyvią veiklą užtrunka netrumpai. Juokauju, kad Dakaras yra mane išmokęs efektyvumo. Tad vienu šūviu nušauti du zuikius buvo vienas iš tikslų. Dar viena priežastis, nulėmusi tokį sprendimą – galimybė išspręsti dvi problemas naudojant vieną anesteziją“, – prieš operaciją sakė lenktynininkas.

„Kad Benedikto pečiui reikės chirurginės intervencijos, žinojome jau lapkričio mėnesį. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, diagnozuotas peties ankštumas, sąnario artrozė ir kaulinės išaugos. Ankštumo sindromas – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių peties sąnario patologijų, kuriai būdingi riboti rankos judesiai, veriantis skausmas, ypač pasireiškiantis naktį ir neleidžiantis kokybiškai pailsėti. Peties sąnario rekonstrukcija atliekama minimaliai invazyviu artroskopiniu būdu. Artroskopinės operacijos metu visapusiškai apžiūrimas sąnarys ir įvertinama visa peties patologija ir rekonstruojama normali sąnario anatomija“, – pasakojo Vytenis Adomaitis.

Pasak patyrusio peties rekonstrukcijos specialisto, operuojant šiuo metodu, pacientas mažiau traumuojamas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Po operacijos atlikus specializuotą reabilitacinę programą, išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Apie 6 savaites pacientams reikia nešioti rankos įtvarą. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos rėžimą nustato operuojantis chirurgas. Pacientams leidžiama sportuoti arba grįžti į kitą aktyvią veiklą maždaug po 3 mėnesių.

Paklaustas, kodėl atidėliojo įsisenėjusios problemos sprendimą, B. Vanagas, sakė, kad atlikti operaciją ir kokybiškai reabilituotis anksčiau nebuvo įmanoma dėl artėjančio Dakaro. O sugrįžus paūmėjo ir riešo skausmai.

„Su gydytoju Dariumi Jauniškiu susipažinau po 2015-ųjų Dakaro, kai teko savaitę lenktyniauti lūžusiu riešu. Dar man būnant Pietų Amerikoje, jau dėliojome planą, kas vyks sugrįžus į Lietuvą. Tuomet Darius man buvo rekomenduotas kaip vienas geriausių savo srities profesionalų. Dabar, praėjus jau penkeriems metams po įvykio, galiu tai patvirtinti, todėl net neabejojau į ką kreiptis dėl kito riešo skausmų“, – pasakojo B. Vanagas.

„Iš savo patirties žinau, kad „dakariečiai“ nepaprastai kantrūs skausmams. Jei Dakaro dalyvis kreipiasi ir sako, kad skauda, reiškia, jam tikrai labai skauda ir, greičiausiai, nutikę kažkas rimto. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), buvo įtartas riešo raiščių plyšimas, kuris galėjo būti ir kažkada anksčiau įvykusios traumos pasekmė. Plyšus riešo raiščiui – sutrinka riešo sąnario funkcija, judesiai tampa skausmingi, mažėja sąnario judesių amplitudė, atsiranda riešo nestabilumas. Diagnozuoti tokį plyšimą nėra lengva. MRT tyrimas dažnai būna tik papildoma priemonė. Tiksli patologija nustatoma ir reikalingas gydymas atliekamas riešo artroskopijos metu, todėl ji ypač svarbi šiuolaikiškai nustatant ir gydant riešo sąnario raiščių pakenkimus“, – patirtimi dalinosi D. Jauniškis.

„Ranka ta pati, abi reikalingos operacijos minimaliai invazyvios, jos nėra labai skausmingos, todėl, kai Benediktas paklausė, ar galėtų dvi operacijas atlikti kartu, nusprendėme, kad tai tikrai įmanoma“, – pasakojo Darius Jauniškis.

„Kai gyvenimo tempas toks, jog žmogui sunku susiplanuoti ir vieną operaciją, simultaninė operacija, kai vienu metu operuojamos kelios vietos, neabejotinai geras pasirinkimas“, – kolegai pritarė Vytenis Adomaitis.

Medicinos centro „Northway“ specialistų teigimu, operacijos vyko taip, kaip planuota. Peties sąnario dekompresijos operacijos metu lenktynininkui buvo padidintas sąnarinis tarpas, pašalintos kaulinės išaugos ir randiniai audiniai. Riešo artroskopijos metu išryškėjo stiprus riešo nestabilumas, pasitvirtino, kad plyšę du raiščiai, tad jie buvo atstatyti, o sąnarys pilnai stabilizuotas. Pasak operavusių chirurgų, tokiam aktyviam žmogui kaip B. Vanagas, abi operacijos buvo neabejotinai reikalingos, kad jis galėtų džiaugtis kokybišku, netemdomu skausmų, gyvenimu.

Dabar laukia rankos imobilizacija, po to – reabilitacinis laikotarpis, kurio metu reikės atstatyti sąnarių judesius, sustiprinti raumenis.

Benediktas Vanagas po operacijos jaučiasi gerai, džiaugiasi sėkmingai pavykusiomis operacijomis ir, nepaisant to, kad kelis mėnesius teks praleisti be aktyvaus sporto, optimistiškai nusiteikęs laukia ženklaus sveikatos būklės pagerėjimo ir sugrįžimo į aktyvią veiklą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9