Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą.

Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.

Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „NielsenIQ“ pastebi, kad į buvusią realybę tarsi norėtų grįžti visi, tačiau jei entuziazmo skiepytis nepadaugės, ne tik prekybos ir paslaugų, bet ir kitų sektorių atsigavimas visame pasaulyje gali būti lėtesnis, nei įsivaizduojama.

„NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp sako, kad dvi pandemijos bangos neabejotinai paveikė vartotojus ir suaktyvino jų atsargumą bei gynybinį elgesį. Kita vertus, bendro entuziazmo išnaudoti mokslo pasiekimus galėtų būtų daugiau, jei norime greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.

„Didelė dalis verslų patiria suvaržymus, visuomenės taip pat pavargo nuo judėjimo bei socialinės distancijos ribojimų. 2020 ir 2021 metų sandūroje 15-oje didžiausių pasaulio šalių „NielsenIQ“ atlikta apklausa atskleidė du svarbius dalykus. Net ketvirtadalis vartotojų vėl keliauti, pramogauti bei dalyvauti įvairiuose renginiuose žada tik tada, kai pasiskiepys. Iš kitos pusės, vienos rankos pirštų pakaktų suskaičiuoti tas šalis, kuriose skiepytis, vos tik atsiras tokia galimybė, žada daugiausiai gyventojų – bent kas antras“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį pabrėžė I. Lepp.

Eilių prie skiepų kol kas nesimato

Tarp aktyviausiai skiepytis pasiryžusių šalių pirmauja Jungtinė Karalystė (54 proc.), Indija (51 proc.), Tailandas (50 proc.), Meksika (47 proc.) ir Kanada (47 proc.). Išskyrus britus, kitose apklausose dalyvavusiose Europos šalyse pasiryžimo skiepytis apčiuopiamai mažiau. Ispanijoje tą darytų 37 proc., Vokietijoje – 34 proc., o Prancūzijoje – vos 16 proc. respondentų.

„Jei visuomenės nenorės skiepytis, vien vakcinų prieinamumo faktas pasaulio nesugrąžins į ikipandeminį laikotarpį. Apklausa vyko pernai gruodį ir šiemet sausį, tad gyventojų nuotaikas, tikėtina, į gerąją pusę gali pakeisti švietimo ir komunikacijos kampanijos. Kita vertus, viešoje erdvėje garsiai girdimi ir skeptikai, kurie yra didelis iššūkis mokslo pasauliui ir šalių vyriausybėms“, – sako bendrovės vadovė.

Tuo metu, kai vakcinos jau bus prieinamos, daugiausiai, arba 41 proc. žmonių ketina keliauti savo šalyje, 39 proc. eis į kino teatrą ar teatrą, 35 proc. dalyvaus sporto renginiuose, koncertuose. Kituose viešuose renginiuose ketina apsilankyti 33 proc. apklaustųjų, vykti į užsienį – 31 proc.

„Tačiau vienoda 26 proc. respondentų dalis į kiekvieną galimybę daryti tai, ko daryti negalima dabar, atsakė „tik kai pasiskiepysiu“, o nuo 12 iki 21 proc. buvo pasiryžę toliau gyventi karantino režimu ir patikino, kad keliauti ir pramogauti nesiruošia, penktadalis dėl to nėra tikri. Vargu, ar kas ginčytųsi su tuo, kad du pandemijos cunamius ištvėręs vartotojas irgi nebebus toks, koks anksčiau“, – teigia I. Lepp.

Baimių yra nemažai

„NielsenIQ“ apklausos duomenimis, COVID-19 pandemija ryškiai poliarizavo visuomenę: dalis pasiryžusi grįžti į įprastą gyvenimą, tačiau ne mažiau reikšminga dalis pripažįsta, kad dar ilgai šalinsis ir vietų, ir kitų žmonių.

Tarptautinio tyrimo duomenimis, kai skiepai bus prieinami, 58 proc. respondentų vis dar užtikrintai nesijaus restoranuose, dar 58 proc. pažymėjo, kad ankstyvuoju vakcinų platinimo laikotarpiu nesijaus gerai, jei bus pradėtas mažinti fizinis atstumas tarp žmonių. Tikėtina, kad kas antras (52 proc.) dirbantysis nebus užtikrintas ir sugrįžimu į savo darbo vietą, net jei ir bus pasinaudojęs galimybe pasiskiepyti.

Ilgametę patirtį tiriant vartotojų elgesį turinčios įmonės vadovė prognozuoja, jog pasauliui atsiveriant vis labiau, prekybininkai ir paslaugų teikėjai turi būti pasiruošę ne tik kovoti už savo išgyvenimą, bet ir padėti klientams susidoroti su pandemijos baimėmis.

„Panašu, kad infekcijos plitimo nulemtas atsargus vartotojų elgesys taip pat gali lėtinti ekonominio atsigavimo greitį. Sunku atsakyti į klausimą, kada bus įmanoma susodinti klientus prie kiekvieno staliuko ar neriboti jų skaičiaus parduotuvėse bei paslaugų teikimo vietose. Ne mažiau svarbu, kada tam bus pasiruošę patys klientai, neslepiantys savo baimių“, – konstatuoja I. Lepp.

Anot jos, valstybėms stengiantis spartinti vakcinavimo procesą, gyventojų inertiškumas gali lėtinti planus grįžti prie įprasto gyvenimo būdo.

„Dėl šių priežasčių turime labai atsakingai vertinti visus įmanomus veiksnius bei visuomenės nuotaikų kryptį. Atsigavimo vilčių yra, jos realios, tačiau patarčiau turėti omenyje, kad joms taip pat gali prireikti laiko. 2020 metais vartotojų elgesys visame pasaulyje buvo labai panašus, nes visi panašiai reagavome į koronaviruso infekcijos grėsmę. Šiemet pastebime, kad atskirose šalyse žmonių požiūris ir elgesys ima skirtis – tai turės lemiamos reikšmės tam, kaip pasaulis atrodys jau 2022-aisiais“, – prognozuoja I. Lepp.

„NielsenIQ“ apklausa „Unlocking Consumption Global Survey“ 2020 metų gruodį-2021 metų sausį buvo atlikta 15-oje pasaulio valstybių, joje dalyvavo virš 12 tūkst. respondentų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9