iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Prekybos centrus boikotavę lietuviai nesutaria

2016-05-11 19:08:40

Raginimai neiti į parduotuves prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Jame susikūrė grupė „Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!“. Prie šios grupės prisijungė jau virš 100 tūkst. žmonių, o grupė yra administruojama 5 žmonių.

foto

Grupę sukūrė Airijoje gyvenanti lietuvė Irina Paul, neapsikentusi žinių apie dideles maisto produktų kainas, pasiūlė ignoruoti prekybos centrus.

Moteris sukūrė renginį „Neisiu į prekybos centrą“, prie kurio prisijungė per 35 tūkst. žmonių.

Kažkas sukūrė kitą grupę: "Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!!! Gegužės 10-12 d."

Nemažai straipsnių apie kalafiorus rašė skirtingi autoriai. Kas dabar atrinks kas buvo tas pirmasis?

Portalas www.lrytas.lt pažymi, kad lygiagrečiai buvo sukurti dar keli renginiai – „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kur dalyvauja 34 tūkst. žmonių, ir „Apsipirkim Lenkijoje prieš boikotą Lietuvoje“, kur dalyvauja 2,5 tūkst. žmonių. Abu šiuos renginius socialiniame tinkle sukūrė Karolis Ramoška. Tiksliau – agentūra „OpenHouse events agency“.

Emigrantė Airijoje I.Paul įtaria, kad žiniasklaidoje nuolat cituojamas K.Ramoška pasisavino jos prekybos centrų boikoto idėją ir taip bando save pareklamuoti.

„Grupę įkūriau aš ir man padeda dar 4 žmonės. Karolis vienoje iš laidų teigė, kad jis vienintelis ir nebuvo jokių grupių, neva jos buvo sukurtos vėliau, siekiant reklamų. Taip pat nesugebėjo aiškiai išdėstyti akcijos tikslų, nesugebėjo išsakyti aiškios nuomonės. Koks siekis šio žmogaus, kuris sakosi, jog kitos grupės įkurtos vien tik reklamos tikslais ir kad jis vienintelis yra kūrėjas?“ – portalui lrytas.lt sakė I.Paul.

Anot Irinos, raginimas apsipirkti Lenkijoje tik nereikalingai reklamuoja kaimyninę šalį. I.Paul teigimu, problema yra Lietuvoje – kam skatinti žmones palikti pinigus svetur?

„Reikia Lietuvoje dėmesį sutelkti į tas kainas, į valdžios dėmesį, kad tokia situacija tęstis negali, kodėl žmonių uždirbti pinigai keliauja į kaimynų biudžetą, o ne mūsų. Juk sumažinus kainas, jas ne laikinai akcijomis sumažinus, žmonės tikrai nevažiuotų po 100 kilometrų ar daugiau ir neremtų Lenkijos“, – aiškino I.Paul.

Žiniasklaidoje šmėžuojantis Karolis Ramoška sakė, kad svarbiausia, jog žinia pasiektų žmones. Kas ką ir kada sukūrė – ne svarbiausias dalykas.

„Aš sukūriau renginį, o Irina sukūrė grupę. Nežinau, kas buvo pirmas ar antras. Nemanau, kad čia yra problema, tiesiog yra bėda (brangūs maisto produktai. – Red.) ir žmonėms tai rūpi.

K.Ramoška pripažino, kad yra dažnai kviečiamas į laidas, kaip boikoto atstovas – jo sukurtas renginys socialiniame tinkle pagal prisijungimus yra didžiausias Lietuvoje.

Nevieningumas, kaimyninių šalių reklama tik trukdo pasiekti teigiamų rezultatų mūsų šalyje. Valgyti vis vien reikės ir išeičių reikės ieškoti čia: skatinant ir paremiant smulkųjį verslą, didinant konkurenciją, keičiant mokestinę politiką, o, jei politikai tuo nesusirūpins, tai svarbūs bus ir iš visuomenės kylantys sprendimai.

VU ekonomistės komentaras: kainos Lietuvoje kyla nepagrįstai

Kalafioras tapo nepagrįsto kainų augimo simboliu. Būtiniausių vartojimo produktų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla, nors pagal visus Europos Sąjungos ir euro zonos indikatorius turėtų būti stabilios ar net mažėti.

Visuomenė pagrįstai piktinasi būtiniausių produktų kainų augimu, kai koks nors kalafioras ar kopūstas eurais kainuoja tiek, kiek kainavo litais. Natūraliai kyla klausimas: kodėl? Šalyje defliacija, o tai reiškia, kad visoje ekonomikoje nepakanka pinigų, jų yra per mažai apyvartoje poreikiams tenkinti. Remiantis pinigų kiekio dėsniu, kainos kyla tuomet, kai pinigų kiekio augimas spartesnis už produktų kiekio augimą. Jei pagaminame daugiau prekių, tai ir pinigų turime daugiau, tad kainos neturėtų didėti.

Valdžia prieš pusantrų metų mušėsi į krūtinę – kainos nekils! Ar galėjo taip būti? Galėjo, nes visoje euro erdvėje stebima defliacija ir kainų mažėjimas. Tačiau Lietuvoje – kitaip. Didžioji visuomenės dalis pinigų neturi arba turi jų mažai, atlyginimai, pensijos nedidėja, tad nėra pagrindo kilti kainoms.

Kur slypi kainų augimo Lietuvoje fenomenas? Paprastai kainos kyla tada, kai žmonės, nepaisant tokio augimo, vis tiek perka. Jeigu tai vyksta esant defliacijai, gali būti paaiškinama oficialiai neapskaitoma, neįvertinta šešėline ekonomika, kurioje visokios kilmės nuslėpti pinigai išleidžiami vartojimui ir taip palaikomas kainų augimas. Vartotojai perka – kainos kyla.

Prieš euro įvedimą Lietuvos Vyriausybė, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, kad jų augimas bus kontroliuojamas. Tačiau visą tą laiką kainos natūraliai didėjo. Žinoma, euras dėl to nekaltas. Vyriausybė privalėjo indeksuoti pajamas pagal kainų augimo tempą, tačiau to nedarė, nors Europos ir kitos valstybės taip elgiasi nuolat. Nauda būtų dvejopa: padidėtų pajamos, vartojimas, Vyriausybė surinktų daugiau mokesčių, sumažėtų šešėlinių pinigų, mokamų „vokeliuose“. Indeksuojant atlyginimus „šešėliui“ lieka mažiau pinigų. Kadangi Vyriausybė kainų klausimu elgiasi pasyviai, galima daryti tik vieną prielaidą – kad, tikėdamasi daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, džiaugiasi kainų augimu.

Visuomenei kyla klausimas, kodėl kaimyninėse šalyse kainos mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni. Priežasčių daug. Tai ir darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa, palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgius. Pavyzdžiui, kaimyninės valstybės nacionalinės valiutos kurso mažėjimas euro atžvilgiu euro zonos piliečiams (ne rezidentams kaimyninėje šalyje) dar labiau sumažina produktų kainas. Didesni šių šalių gyventojų atlyginimai paskatina produktų paklausą ir sukuria sąlygas natūraliam kainų mažėjimui, kurį lemia mažėjančios gamybos sąnaudos.

Skirtingas kainas vienos valiutos erdvėje ir bendros ES pinigų sistemos valstybėse lemia jų skirtumai pajamų, produktyvumo, konkurencingumo, pažangos ir naujausių technologijų įsisavinimo srityse.

Sveikintina, kad visuomenė pažadino Vyriausybę ir atkreipė dėmesį į kainų augimą. Mėgindami sudėlioti, kurių maisto produktų PVM mažinti, o kurių – ne, Vyriausybės nariai pažeidžia rinkos konkurencingumo principus ir vis dar nieko nenusprendžia.

Tokių valstybei svarbių klausimų diskusijose ir priimant problemų sprendimus turėtų būti kviečiami dalyvauti šalies universitetų mokslininkai ekonomistai.

Komentaro autorė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Birutė Visokavičienė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-07-12 15:39:34

Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) išnagrinėjusi Lietuvos leidėjų asociacijos (toliau – LLA) 2019 m. birželio 28 d. prašymą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net 2019 m. liepos 10 d. šį prašymą patenkino.
iliustracija2019-07-08 16:38:54

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
iliustracija2019-07-08 16:32:59

Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja

Labai greitai išpopuliarėję ir tapę ne tik pramoga, bet ir susisiekimo priemone – elektriniai paspirtukai kartu tapo ir dar vienu pavojumi sveikatai. Nors judėjimas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, vasarą neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų vairuotojai sukelia vis daugiau incidentų.
iliustracija2019-07-07 09:15:32

Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?

Asmeniniai automobiliai prieš šimtą metų pradėjo didelio masto pokyčius. Žmonėms jie suteikė dar neregėta mobilumą ir judėjimo laisvę – vidutinis europietis per metus automobiliu įveikia net 13 tūkst. kilometrų.
iliustracija2019-07-05 16:43:51

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų.
iliustracija2019-07-04 15:32:17

Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo klientams suteiks galimybę įsigyti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Nuo šiol operatoriaus klientai už draudimą atsiskaityti galės paprasčiau ir greičiau, o taikomas mokestis visiems bus vienodas.
iliustracija2019-07-03 19:36:02

Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?

Liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba planuoja patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems. Šis sprendimas užbaigs pernai Vilniuje pradėtą įgyvendinti atliekų surinkimo reformą.
iliustracija2019-07-03 19:32:15

4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo

„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nes nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, tačiau jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą.
iliustracija2019-07-03 19:29:42

Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?

Keliaudami atostogauti, didžioji dalis lietuvių ruošimąsi palieka paskutinėms dienoms ar net minutėms ir neretai pamiršta įsidėti ne tik drabužius ar techniką, bet ir vaistus ar dokumentus. Ką būtina pasiimti, planuojant kelionę, ir kaip nieko nepamiršti?
iliustracija2019-07-02 19:23:21

Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai

Ar kada svajojote apie atostogas, kurios atrodytų tarsi iš kino filmo? Visame pasaulyje yra daugybė vietų, kurias aplankyti inspiruoja žinomos kino juostos ar populiariausi visų laikų TV serialai.
iliustracija2019-07-02 19:21:10

Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?

Daugelis žmonių televizoriaus nėra linkę keisti taip dažnai kaip, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Tačiau technologijos sparčiai vystosi, todėl televizorių vaizdo ir garso kokybė per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo.
iliustracija2019-07-02 19:18:24

Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais.
iliustracija2019-07-02 19:15:53

Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų

Esate kada nors užfiksavę unikalų momentą ir norėjote patikrinti, ką apie jūsų nuotrauką galvoja profesionalūs fotografai? „Huawei“ organizuojamas fotografijos konkursas „InFocus“ jums ne tik suteiks puikią progą tą padaryti, bet ir leis pasivaržyti dėl 10 tūkst. eurų pagrindinio prizo.
iliustracija2019-06-28 07:56:34

Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią

Šaldytuvas – bene svarbiausias buities prietaisas namuose. Nors pagrindinė šaldytuvų funkcija nesikeičia, jų technologijos nuolat tobulinamos, tad šiandien pasirinkimas – platus ir atitinkantis įvairiausius žmonių poreikius.
iliustracija2019-06-27 10:44:36

Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?

Kai už lango tokia vasara, norisi pasiimti su savimi tik išmanųjį telefoną, neapsikrauti kitais daiktais ir leisti laiką lauke. O toliau formulė paprasta: kuo daugiau laiko vasarą praleidžiame lauke, tuo daugiau atsiranda pagundų išsitraukti savo telefoną ir fotografuoti.
iliustracija2019-06-26 11:37:50

SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės

SMS žinutės nebepatenka tarp trijų svarbiausių mobiliojo telefono funkcijų – jas aplenkė naršymas internete, skambinimas ir bendravimas per specialias programėles. Tačiau „Telia“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad SMS žinutes kasdien vis dar rašo apie 65 proc. žmonių.
iliustracija2019-06-26 11:23:04

Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote

Telefonu naudojatės tik naršymui, fotografavimui ir skambučiams? Technologijų ekspertai teigia, kad jis gali daug daugiau: už jus perskaityti tekstus, išsiųsti SMS žinutę, iškviesti pagalbą arba net tapti padidinamuoju stiklu.
iliustracija2019-06-26 08:48:10

Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais

Keliautojas Danas Pankevičius, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia valstybių aplankęs lietuvis, sako, kad norint išvengti nemalonių siurprizų kelionėse, reikia sąžiningai atlikti namų darbus.
iliustracija2019-06-26 08:44:21

Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc.
iliustracija2019-06-25 08:47:30

Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?

Oro temperatūrai siekiant rekordinius skaičius, visi stengiasi išvengti saulės ir apsisaugoti nuo prakaitavimo. Bet ar kada susimąstėte apie prakaito svarbą mūsų organizmui? Prakaitavimas apsaugo mus nuo perkaitimo ir mirtinai pavojingo šilumos smūgio.
iliustracija2019-06-25 08:34:58

Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?

Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
iliustracija2019-06-25 08:30:35

Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse

60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa.
iliustracija2019-06-20 10:22:18

BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“

Šašlykai – vienas pagrindinių lietuviškos vasaros atributų. Tą patvirtina ir gegužę „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Būtent šašlykus kepsninėje dažniausiai gamina 92 proc. apklaustųjų.
iliustracija2019-06-20 10:11:20

Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis. Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų.
iliustracija2019-06-20 08:10:00

Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa.
iliustracija2019-06-20 07:52:17

Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje

Artėjant trijų poilsio dienų savaitgaliui draudikai ir sveikatos specialistai perspėja, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, palyginus su šaltuoju metų laiku, išauga beveik trečdaliu.
iliustracija2019-06-19 17:51:29

Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė

Vis daugiau Lietuvos namų ūkių vejos priežiūrą patiki robotams vejapjovėms. Robotai vejapjovės į Lietuvą atkeliavo prieš maždaug 15 metų, kuomet rinkai juos pasiūlė revoliucinį vejos priežiūros sprendimą sukūrusi „Husqvarna“.
iliustracija2019-06-19 17:42:19

Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu

2018 m. balandį Vyriausybė inicijavo išskirtinį šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą. Iki 2019 m. liepos 1 d. galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – taip sudaryta išskirtinė galimybė neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą.
iliustracija2019-06-19 17:35:18

Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai

Manote, kad tamsūs rūbai vilioja uodus, todėl vengiate rengtis juodą megztinį vakarodami prie ežero? Vis dar tikite mitais, kad uodai gelia tik tiems, kurių kraujas yra saldus? Specialistai tikina, kad „saldaus kraujas“ – tik pramanai, o šviesi apranga neužtikrina, kad uodai praskris pro šalį.
iliustracija2019-06-19 17:27:16

Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama