Prekybos centrus boikotavę lietuviai nesutaria

Raginimai neiti į parduotuves prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Jame susikūrė grupė „Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!“. Prie šios grupės prisijungė jau virš 100 tūkst. žmonių, o grupė yra administruojama 5 žmonių.

Grupę sukūrė Airijoje gyvenanti lietuvė Irina Paul, neapsikentusi žinių apie dideles maisto produktų kainas, pasiūlė ignoruoti prekybos centrus.

Moteris sukūrė renginį „Neisiu į prekybos centrą“, prie kurio prisijungė per 35 tūkst. žmonių.

Kažkas sukūrė kitą grupę: "Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!!! Gegužės 10-12 d."

Nemažai straipsnių apie kalafiorus rašė skirtingi autoriai. Kas dabar atrinks kas buvo tas pirmasis?

Portalas www.lrytas.lt pažymi, kad lygiagrečiai buvo sukurti dar keli renginiai – „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kur dalyvauja 34 tūkst. žmonių, ir „Apsipirkim Lenkijoje prieš boikotą Lietuvoje“, kur dalyvauja 2,5 tūkst. žmonių. Abu šiuos renginius socialiniame tinkle sukūrė Karolis Ramoška. Tiksliau – agentūra „OpenHouse events agency“.

Emigrantė Airijoje I.Paul įtaria, kad žiniasklaidoje nuolat cituojamas K.Ramoška pasisavino jos prekybos centrų boikoto idėją ir taip bando save pareklamuoti.

„Grupę įkūriau aš ir man padeda dar 4 žmonės. Karolis vienoje iš laidų teigė, kad jis vienintelis ir nebuvo jokių grupių, neva jos buvo sukurtos vėliau, siekiant reklamų. Taip pat nesugebėjo aiškiai išdėstyti akcijos tikslų, nesugebėjo išsakyti aiškios nuomonės. Koks siekis šio žmogaus, kuris sakosi, jog kitos grupės įkurtos vien tik reklamos tikslais ir kad jis vienintelis yra kūrėjas?“ – portalui lrytas.lt sakė I.Paul.

Anot Irinos, raginimas apsipirkti Lenkijoje tik nereikalingai reklamuoja kaimyninę šalį. I.Paul teigimu, problema yra Lietuvoje – kam skatinti žmones palikti pinigus svetur?

„Reikia Lietuvoje dėmesį sutelkti į tas kainas, į valdžios dėmesį, kad tokia situacija tęstis negali, kodėl žmonių uždirbti pinigai keliauja į kaimynų biudžetą, o ne mūsų. Juk sumažinus kainas, jas ne laikinai akcijomis sumažinus, žmonės tikrai nevažiuotų po 100 kilometrų ar daugiau ir neremtų Lenkijos“, – aiškino I.Paul.

Žiniasklaidoje šmėžuojantis Karolis Ramoška sakė, kad svarbiausia, jog žinia pasiektų žmones. Kas ką ir kada sukūrė – ne svarbiausias dalykas.

„Aš sukūriau renginį, o Irina sukūrė grupę. Nežinau, kas buvo pirmas ar antras. Nemanau, kad čia yra problema, tiesiog yra bėda (brangūs maisto produktai. – Red.) ir žmonėms tai rūpi.

K.Ramoška pripažino, kad yra dažnai kviečiamas į laidas, kaip boikoto atstovas – jo sukurtas renginys socialiniame tinkle pagal prisijungimus yra didžiausias Lietuvoje.

Nevieningumas, kaimyninių šalių reklama tik trukdo pasiekti teigiamų rezultatų mūsų šalyje. Valgyti vis vien reikės ir išeičių reikės ieškoti čia: skatinant ir paremiant smulkųjį verslą, didinant konkurenciją, keičiant mokestinę politiką, o, jei politikai tuo nesusirūpins, tai svarbūs bus ir iš visuomenės kylantys sprendimai.

VU ekonomistės komentaras: kainos Lietuvoje kyla nepagrįstai

Kalafioras tapo nepagrįsto kainų augimo simboliu. Būtiniausių vartojimo produktų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla, nors pagal visus Europos Sąjungos ir euro zonos indikatorius turėtų būti stabilios ar net mažėti.

Visuomenė pagrįstai piktinasi būtiniausių produktų kainų augimu, kai koks nors kalafioras ar kopūstas eurais kainuoja tiek, kiek kainavo litais. Natūraliai kyla klausimas: kodėl? Šalyje defliacija, o tai reiškia, kad visoje ekonomikoje nepakanka pinigų, jų yra per mažai apyvartoje poreikiams tenkinti. Remiantis pinigų kiekio dėsniu, kainos kyla tuomet, kai pinigų kiekio augimas spartesnis už produktų kiekio augimą. Jei pagaminame daugiau prekių, tai ir pinigų turime daugiau, tad kainos neturėtų didėti.

Valdžia prieš pusantrų metų mušėsi į krūtinę – kainos nekils! Ar galėjo taip būti? Galėjo, nes visoje euro erdvėje stebima defliacija ir kainų mažėjimas. Tačiau Lietuvoje – kitaip. Didžioji visuomenės dalis pinigų neturi arba turi jų mažai, atlyginimai, pensijos nedidėja, tad nėra pagrindo kilti kainoms.

Kur slypi kainų augimo Lietuvoje fenomenas? Paprastai kainos kyla tada, kai žmonės, nepaisant tokio augimo, vis tiek perka. Jeigu tai vyksta esant defliacijai, gali būti paaiškinama oficialiai neapskaitoma, neįvertinta šešėline ekonomika, kurioje visokios kilmės nuslėpti pinigai išleidžiami vartojimui ir taip palaikomas kainų augimas. Vartotojai perka – kainos kyla.

Prieš euro įvedimą Lietuvos Vyriausybė, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, kad jų augimas bus kontroliuojamas. Tačiau visą tą laiką kainos natūraliai didėjo. Žinoma, euras dėl to nekaltas. Vyriausybė privalėjo indeksuoti pajamas pagal kainų augimo tempą, tačiau to nedarė, nors Europos ir kitos valstybės taip elgiasi nuolat. Nauda būtų dvejopa: padidėtų pajamos, vartojimas, Vyriausybė surinktų daugiau mokesčių, sumažėtų šešėlinių pinigų, mokamų „vokeliuose“. Indeksuojant atlyginimus „šešėliui“ lieka mažiau pinigų. Kadangi Vyriausybė kainų klausimu elgiasi pasyviai, galima daryti tik vieną prielaidą – kad, tikėdamasi daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, džiaugiasi kainų augimu.

Visuomenei kyla klausimas, kodėl kaimyninėse šalyse kainos mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni. Priežasčių daug. Tai ir darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa, palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgius. Pavyzdžiui, kaimyninės valstybės nacionalinės valiutos kurso mažėjimas euro atžvilgiu euro zonos piliečiams (ne rezidentams kaimyninėje šalyje) dar labiau sumažina produktų kainas. Didesni šių šalių gyventojų atlyginimai paskatina produktų paklausą ir sukuria sąlygas natūraliam kainų mažėjimui, kurį lemia mažėjančios gamybos sąnaudos.

Skirtingas kainas vienos valiutos erdvėje ir bendros ES pinigų sistemos valstybėse lemia jų skirtumai pajamų, produktyvumo, konkurencingumo, pažangos ir naujausių technologijų įsisavinimo srityse.

Sveikintina, kad visuomenė pažadino Vyriausybę ir atkreipė dėmesį į kainų augimą. Mėgindami sudėlioti, kurių maisto produktų PVM mažinti, o kurių – ne, Vyriausybės nariai pažeidžia rinkos konkurencingumo principus ir vis dar nieko nenusprendžia.

Tokių valstybei svarbių klausimų diskusijose ir priimant problemų sprendimus turėtų būti kviečiami dalyvauti šalies universitetų mokslininkai ekonomistai.

Komentaro autorė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Birutė Visokavičienė.

• Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
• Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
• Nustatyti dar 25 iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso atvejai .
• Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu.
• Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis?
• Eksperto patarimai: 5 dažniausios buitinės technikos problemos ir sprendimai.
• Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 452 nauji koronaviruso atvejai.
• Darbo rinka atsispyrė antrojo karantino įtakai.
• Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
• Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija: gyvūnai gyvens daug erdviau.
• Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
• Bitkoinas – naujasis auksas?
• Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
• Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai mažins gamybą.
• Sviestas ar aliejus: kokį produktą ir kada naudoti?
• Pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto.
• Šviežias derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas.
• Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas.
• Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 365 nauji koronaviruso atvejai.
• Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 670 nauji koronaviruso atvejai.
• Centrinės valdžios deficitas per sausį – 88,4 mln. eurų.
• Dėl piktnaudžiavimų paspirtukų priemonė peržiūrima iš esmės.
• Naujas kvartalas Justiniškėse keičia stereotipus.
• Iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?
• Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
• 5G: iš namų konsultuojami pacientai ir medicinos tyrimai per atstumą.
• Pavasario polaidis gali pakoreguoti kelionių maršrutus.
• ESO pataria kaip saugiai elgtis potvynio metu.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 651 nauji koronaviruso atvejai.
• Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos.
• Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį.
• Atlyginimai ir toliau didėjo: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau.
• Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą?
• Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89