iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Prekybos centrus boikotavę lietuviai nesutaria

2016-05-11 19:08:40

Raginimai neiti į parduotuves prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Jame susikūrė grupė „Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!“. Prie šios grupės prisijungė jau virš 100 tūkst. žmonių, o grupė yra administruojama 5 žmonių.

foto

Grupę sukūrė Airijoje gyvenanti lietuvė Irina Paul, neapsikentusi žinių apie dideles maisto produktų kainas, pasiūlė ignoruoti prekybos centrus.

Moteris sukūrė renginį „Neisiu į prekybos centrą“, prie kurio prisijungė per 35 tūkst. žmonių.

Kažkas sukūrė kitą grupę: "Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!!! Gegužės 10-12 d."

Nemažai straipsnių apie kalafiorus rašė skirtingi autoriai. Kas dabar atrinks kas buvo tas pirmasis?

Portalas www.lrytas.lt pažymi, kad lygiagrečiai buvo sukurti dar keli renginiai – „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kur dalyvauja 34 tūkst. žmonių, ir „Apsipirkim Lenkijoje prieš boikotą Lietuvoje“, kur dalyvauja 2,5 tūkst. žmonių. Abu šiuos renginius socialiniame tinkle sukūrė Karolis Ramoška. Tiksliau – agentūra „OpenHouse events agency“.

Emigrantė Airijoje I.Paul įtaria, kad žiniasklaidoje nuolat cituojamas K.Ramoška pasisavino jos prekybos centrų boikoto idėją ir taip bando save pareklamuoti.

„Grupę įkūriau aš ir man padeda dar 4 žmonės. Karolis vienoje iš laidų teigė, kad jis vienintelis ir nebuvo jokių grupių, neva jos buvo sukurtos vėliau, siekiant reklamų. Taip pat nesugebėjo aiškiai išdėstyti akcijos tikslų, nesugebėjo išsakyti aiškios nuomonės. Koks siekis šio žmogaus, kuris sakosi, jog kitos grupės įkurtos vien tik reklamos tikslais ir kad jis vienintelis yra kūrėjas?“ – portalui lrytas.lt sakė I.Paul.

Anot Irinos, raginimas apsipirkti Lenkijoje tik nereikalingai reklamuoja kaimyninę šalį. I.Paul teigimu, problema yra Lietuvoje – kam skatinti žmones palikti pinigus svetur?

„Reikia Lietuvoje dėmesį sutelkti į tas kainas, į valdžios dėmesį, kad tokia situacija tęstis negali, kodėl žmonių uždirbti pinigai keliauja į kaimynų biudžetą, o ne mūsų. Juk sumažinus kainas, jas ne laikinai akcijomis sumažinus, žmonės tikrai nevažiuotų po 100 kilometrų ar daugiau ir neremtų Lenkijos“, – aiškino I.Paul.

Žiniasklaidoje šmėžuojantis Karolis Ramoška sakė, kad svarbiausia, jog žinia pasiektų žmones. Kas ką ir kada sukūrė – ne svarbiausias dalykas.

„Aš sukūriau renginį, o Irina sukūrė grupę. Nežinau, kas buvo pirmas ar antras. Nemanau, kad čia yra problema, tiesiog yra bėda (brangūs maisto produktai. – Red.) ir žmonėms tai rūpi.

K.Ramoška pripažino, kad yra dažnai kviečiamas į laidas, kaip boikoto atstovas – jo sukurtas renginys socialiniame tinkle pagal prisijungimus yra didžiausias Lietuvoje.

Nevieningumas, kaimyninių šalių reklama tik trukdo pasiekti teigiamų rezultatų mūsų šalyje. Valgyti vis vien reikės ir išeičių reikės ieškoti čia: skatinant ir paremiant smulkųjį verslą, didinant konkurenciją, keičiant mokestinę politiką, o, jei politikai tuo nesusirūpins, tai svarbūs bus ir iš visuomenės kylantys sprendimai.

VU ekonomistės komentaras: kainos Lietuvoje kyla nepagrįstai

Kalafioras tapo nepagrįsto kainų augimo simboliu. Būtiniausių vartojimo produktų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla, nors pagal visus Europos Sąjungos ir euro zonos indikatorius turėtų būti stabilios ar net mažėti.

Visuomenė pagrįstai piktinasi būtiniausių produktų kainų augimu, kai koks nors kalafioras ar kopūstas eurais kainuoja tiek, kiek kainavo litais. Natūraliai kyla klausimas: kodėl? Šalyje defliacija, o tai reiškia, kad visoje ekonomikoje nepakanka pinigų, jų yra per mažai apyvartoje poreikiams tenkinti. Remiantis pinigų kiekio dėsniu, kainos kyla tuomet, kai pinigų kiekio augimas spartesnis už produktų kiekio augimą. Jei pagaminame daugiau prekių, tai ir pinigų turime daugiau, tad kainos neturėtų didėti.

Valdžia prieš pusantrų metų mušėsi į krūtinę – kainos nekils! Ar galėjo taip būti? Galėjo, nes visoje euro erdvėje stebima defliacija ir kainų mažėjimas. Tačiau Lietuvoje – kitaip. Didžioji visuomenės dalis pinigų neturi arba turi jų mažai, atlyginimai, pensijos nedidėja, tad nėra pagrindo kilti kainoms.

Kur slypi kainų augimo Lietuvoje fenomenas? Paprastai kainos kyla tada, kai žmonės, nepaisant tokio augimo, vis tiek perka. Jeigu tai vyksta esant defliacijai, gali būti paaiškinama oficialiai neapskaitoma, neįvertinta šešėline ekonomika, kurioje visokios kilmės nuslėpti pinigai išleidžiami vartojimui ir taip palaikomas kainų augimas. Vartotojai perka – kainos kyla.

Prieš euro įvedimą Lietuvos Vyriausybė, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, kad jų augimas bus kontroliuojamas. Tačiau visą tą laiką kainos natūraliai didėjo. Žinoma, euras dėl to nekaltas. Vyriausybė privalėjo indeksuoti pajamas pagal kainų augimo tempą, tačiau to nedarė, nors Europos ir kitos valstybės taip elgiasi nuolat. Nauda būtų dvejopa: padidėtų pajamos, vartojimas, Vyriausybė surinktų daugiau mokesčių, sumažėtų šešėlinių pinigų, mokamų „vokeliuose“. Indeksuojant atlyginimus „šešėliui“ lieka mažiau pinigų. Kadangi Vyriausybė kainų klausimu elgiasi pasyviai, galima daryti tik vieną prielaidą – kad, tikėdamasi daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, džiaugiasi kainų augimu.

Visuomenei kyla klausimas, kodėl kaimyninėse šalyse kainos mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni. Priežasčių daug. Tai ir darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa, palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgius. Pavyzdžiui, kaimyninės valstybės nacionalinės valiutos kurso mažėjimas euro atžvilgiu euro zonos piliečiams (ne rezidentams kaimyninėje šalyje) dar labiau sumažina produktų kainas. Didesni šių šalių gyventojų atlyginimai paskatina produktų paklausą ir sukuria sąlygas natūraliam kainų mažėjimui, kurį lemia mažėjančios gamybos sąnaudos.

Skirtingas kainas vienos valiutos erdvėje ir bendros ES pinigų sistemos valstybėse lemia jų skirtumai pajamų, produktyvumo, konkurencingumo, pažangos ir naujausių technologijų įsisavinimo srityse.

Sveikintina, kad visuomenė pažadino Vyriausybę ir atkreipė dėmesį į kainų augimą. Mėgindami sudėlioti, kurių maisto produktų PVM mažinti, o kurių – ne, Vyriausybės nariai pažeidžia rinkos konkurencingumo principus ir vis dar nieko nenusprendžia.

Tokių valstybei svarbių klausimų diskusijose ir priimant problemų sprendimus turėtų būti kviečiami dalyvauti šalies universitetų mokslininkai ekonomistai.

Komentaro autorė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Birutė Visokavičienė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-20 14:10:42

Ką reiškia banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje?

Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir Lietuvos bankas surengė konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“
       2019-11-20 12:43:03

Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555?

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
       2019-11-20 12:36:43

34 metai su „Windows“: kaip „langai“ pakeitė kompiuterių pasaulio istoriją

Populiariausia kompiuteriams skirta operacinė sistema „Windows“ šiandien švenčia savo 34-ąjį gimtadienį. Paminėdami šią sukaktį kviečiame prisiminti, kaip ši operacinė sistema augo, kokių naujovių pasiūlė žmonėms ir ko galime tikėtis ateityje.
       2019-11-20 12:33:29

Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių yra nepatenkinti savo būstu

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
       2019-11-20 12:28:07

Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą

Šiuo metu pasaulyje yra kalbama daugiau nei 6,5 tūkst. kalbomis, o 2 tūkst. iš jų kalba vos daugiau nei tūkstantis gyventojų. Mokėti dar vieną papildomą kalbą visada pravers tiek keliaujant, tiek pristatant save darbo pokalbyje.
       2019-11-19 09:09:18

Atostogų įpročiai pasikeitė: šį spalį keliavusių į užsienį – daugiau nei liepą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į užsienį spalį buvo daugiau nei liepos mėnesį. Draudikai suskaičiavo, kad spalį užsienio kelionėse patirtos žalos ne tik aplenkė populiariausio atostogų mėnesio – liepos – skaičius, tačiau ir 35 proc. viršijo kasmetinį spalio mėnesio vidurkį.
       2019-11-19 09:07:06

Penki patarimai, kaip sąskaitas apmokėti laiku

Laiku apmokamos sąskaitos – svarbus finansinės gerovės aspektas. Ir jas lemia ne tik tai, kiek pajamų gaunate, bet svarbiausia – kaip jas valdote. Žinodami, kada turi būti apmokėtos sąskaitos, ir tai atlikdami iki nustatyto termino, ne tik išvengsite streso, bet ir sutaupysite pinigų.
       2019-11-18 16:01:23

Trečdalis lietuvių išsiverstų tik su skaitmeniniu banku

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
       2019-11-18 15:55:03

Kauniečių pasitenkinimas miesto viešuoju transportu auga

Atsinaujinantis Kauno viešojo transporto parkas, patogesnis atsiskaitymas už keliones ir auganti paslaugų kokybė sulaukia pozityvių vertinimų. Tai paaiškėjo spalio mėnesį atlikus kasmetinę viešojo transporto keleivių apklausą.
       2019-11-18 15:37:45

Reikalavimas fiksuoti darbo laiką: vienoms įmonėms trukdo, o kitoms padeda?

Nuo gegužės mėnesio visi Europos Sąjungos darbdaviai yra įpareigoti vesti darbo apskaitą. Ne vienai įmonei šis reikalavimas kelia galvos skausmą, mat ribotus išteklius tenka aukoti dar vienai pašalinei užduočiai.
       2019-11-18 15:34:21

Vaistininkai sunerimę – antibiotikų vartojame pernelyg daug

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas.
       2019-11-18 15:31:19

Kiek turime laiko kol savižudybės persikels į darbo vietas

Savižudybės yra opi, tačiau tokia nemaloni tema, kad tiek darbo, tiek namų aplinkoje įnirtingai stengiamasi neigti, kad ji egzistuoja. Tuo pačiu metu, remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos pateiktais duomenimis rodikliai yra grėsmingi.
       2019-11-18 15:24:33

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
       2019-11-15 10:14:06

5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys sėkmingomis nuotraukomis nepasidalins. Dieną tai padaryti nesunku, o kaip kokybiškus kadrus išgauti tamsiu paros metu? Net ir turint naktį gerai fotografuojantį telefoną, jūsų kadrai gali nepavykti.
       2019-11-15 10:08:16

Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“

Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.
       2019-11-15 09:35:52

Europarlamentaras Liudas Mažylis: GMO ant Europos stalo, ką valgysime rytoj?

Globalizacija, didėjanti populiacija, klimato kaita, chemiškai apdorotas maistas ir kiti iššūkiai yra taip vieni su kitais susipynę, kad net primena gerą ryžių mišrainę. Ir ją miniu ne atsitiktinai, nes tiek išvardinti iššūkiai, tiek ryžių mišrainėje randami kukurūzai yra susiję su viena, daugeliui iki galo taip ir nesuprantama, Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema.
       2019-11-15 09:07:55

Gydytojos patarimas vyrams: sveikatai saugoti pasitelkite technologijas

Nors vis dar vyrauja nuostata, kad vyrai sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, gydytoja Martyna Karklytė teigia, jog taip nebėra – jie vis didesnį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, kokybiškam miegui bei kovai su stresu.
       2019-11-15 09:07:55

Temperatūros svarba miegui – kaip atvėsinti kūną naktimis?

Įvairių tyrimų ir stebėjimų dėka šiandien žinome, kad mūsų miegui įtaką daro daugybė įvairių vidinių bei išorinių veiksnių. Tai – teisingas miego ritmas, miegojimo ciklai, čiužinys ir net miegamojo aplinka. Vis dėlto, veiksnys, kurį savo kūnų jaučiame ir identifikuoti galime kiekvienas yra temperatūra.
       2019-11-14 19:34:18

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje.
       2019-11-13 20:15:55

Ateities darbo rinka: kaip keičiasi mūsų įpročiai?

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos.
       2019-11-13 20:09:31

Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių.
       2019-11-12 12:40:49

„Toksika“ pradėjo saugiai deginti Alytaus gaisravietėje surenkamas atliekas

Penktadienį Alytaus gaisravietėje pradėjusi degėsių surinkimo darbus, šiandien „Toksika“ jau daugiau nei parą saugiai degina surinktas pavojingąsias atliekas. Į „Toksikos“ padalinį Šiaulių rajone atvežtos pavojingosios atliekos – metalinių, tekstilinių kordų atliekos su gumos ir degėsių likučiais – deginamos specialiame „Toksikos“ pavojingųjų atliekų utilizavimui skirtame įrenginyje.
       2019-11-12 12:25:11

Technologijos mokslų daktarė: nebijokite siekti to, ko norite jūs

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – technologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute atliekanti įvairiausius su apšvietimu susijusius tyrimus, kurianti ir tobulinanti naujus apšvietimo šaltinius, skirtus ir menui, ir medicinai.
       2019-11-12 12:02:33

5 skaitmeninės rinkodaros tendencijos 2020 m.: kas naujo ir kas – seno?

Metų pabaigai artėjant skaitmeninės rinkodaros ekspertai dalijasi 2020 metų prognozėmis. Kaip keisis mūsų interneto vartojimo įpročiai ir kokios penkios pagrindinės tendencijos kitais metais stiprės? Pasirenkime garso, emocijų, prekių ženklų balsų, dirbtinio intelekto ir iš rankų nepaleidžiamo išmaniojo telefono metams.
       2019-11-12 10:59:30

Didžiausias pasaulyje kelionių organizatorius: „Lietuvos rinkos laukia pokyčiai

Įnirtingos konkurencijos sąlygomis gyvenančio šalies turizmo sektoriaus laukia permainos. Į Lietuvą įžengęs stambiausias pasaulio kelionių organizatorius TUI tvirtina – žvalgytuvės baigtos, atėjo metas plėtrai.
       2019-11-12 09:30:10

Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
       2019-11-12 09:26:45

„Avitela“ ir „Elektromarkt“ sandoris: išliks atskiri prekės ženklai

25 metus veikianti prekybos buitine technika ir elektronika bendrovė „Avitelos prekyba“ įsigijo kitą rinkos žaidėją – įmonę „GV Group“, valdančią „Elektromarkt“ parduotuves. Po įsigijimo, „Elektromarkt“ tampa „Avitelos“ įmonių grupės dalimi, tačiau išliks kaip du atskiri prekės ženklai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama