Prekybos centrus boikotavę lietuviai nesutaria

Raginimai neiti į parduotuves prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. Jame susikūrė grupė „Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!“. Prie šios grupės prisijungė jau virš 100 tūkst. žmonių, o grupė yra administruojama 5 žmonių.

Grupę sukūrė Airijoje gyvenanti lietuvė Irina Paul, neapsikentusi žinių apie dideles maisto produktų kainas, pasiūlė ignoruoti prekybos centrus.

Moteris sukūrė renginį „Neisiu į prekybos centrą“, prie kurio prisijungė per 35 tūkst. žmonių.

Kažkas sukūrė kitą grupę: "Neisiu į prekybos centrą 3 dienas!!! Gegužės 10-12 d."

Nemažai straipsnių apie kalafiorus rašė skirtingi autoriai. Kas dabar atrinks kas buvo tas pirmasis?

Portalas www.lrytas.lt pažymi, kad lygiagrečiai buvo sukurti dar keli renginiai – „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kur dalyvauja 34 tūkst. žmonių, ir „Apsipirkim Lenkijoje prieš boikotą Lietuvoje“, kur dalyvauja 2,5 tūkst. žmonių. Abu šiuos renginius socialiniame tinkle sukūrė Karolis Ramoška. Tiksliau – agentūra „OpenHouse events agency“.

Emigrantė Airijoje I.Paul įtaria, kad žiniasklaidoje nuolat cituojamas K.Ramoška pasisavino jos prekybos centrų boikoto idėją ir taip bando save pareklamuoti.

„Grupę įkūriau aš ir man padeda dar 4 žmonės. Karolis vienoje iš laidų teigė, kad jis vienintelis ir nebuvo jokių grupių, neva jos buvo sukurtos vėliau, siekiant reklamų. Taip pat nesugebėjo aiškiai išdėstyti akcijos tikslų, nesugebėjo išsakyti aiškios nuomonės. Koks siekis šio žmogaus, kuris sakosi, jog kitos grupės įkurtos vien tik reklamos tikslais ir kad jis vienintelis yra kūrėjas?“ – portalui lrytas.lt sakė I.Paul.

Anot Irinos, raginimas apsipirkti Lenkijoje tik nereikalingai reklamuoja kaimyninę šalį. I.Paul teigimu, problema yra Lietuvoje – kam skatinti žmones palikti pinigus svetur?

„Reikia Lietuvoje dėmesį sutelkti į tas kainas, į valdžios dėmesį, kad tokia situacija tęstis negali, kodėl žmonių uždirbti pinigai keliauja į kaimynų biudžetą, o ne mūsų. Juk sumažinus kainas, jas ne laikinai akcijomis sumažinus, žmonės tikrai nevažiuotų po 100 kilometrų ar daugiau ir neremtų Lenkijos“, – aiškino I.Paul.

Žiniasklaidoje šmėžuojantis Karolis Ramoška sakė, kad svarbiausia, jog žinia pasiektų žmones. Kas ką ir kada sukūrė – ne svarbiausias dalykas.

„Aš sukūriau renginį, o Irina sukūrė grupę. Nežinau, kas buvo pirmas ar antras. Nemanau, kad čia yra problema, tiesiog yra bėda (brangūs maisto produktai. – Red.) ir žmonėms tai rūpi.

K.Ramoška pripažino, kad yra dažnai kviečiamas į laidas, kaip boikoto atstovas – jo sukurtas renginys socialiniame tinkle pagal prisijungimus yra didžiausias Lietuvoje.

Nevieningumas, kaimyninių šalių reklama tik trukdo pasiekti teigiamų rezultatų mūsų šalyje. Valgyti vis vien reikės ir išeičių reikės ieškoti čia: skatinant ir paremiant smulkųjį verslą, didinant konkurenciją, keičiant mokestinę politiką, o, jei politikai tuo nesusirūpins, tai svarbūs bus ir iš visuomenės kylantys sprendimai.

VU ekonomistės komentaras: kainos Lietuvoje kyla nepagrįstai

Kalafioras tapo nepagrįsto kainų augimo simboliu. Būtiniausių vartojimo produktų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla, nors pagal visus Europos Sąjungos ir euro zonos indikatorius turėtų būti stabilios ar net mažėti.

Visuomenė pagrįstai piktinasi būtiniausių produktų kainų augimu, kai koks nors kalafioras ar kopūstas eurais kainuoja tiek, kiek kainavo litais. Natūraliai kyla klausimas: kodėl? Šalyje defliacija, o tai reiškia, kad visoje ekonomikoje nepakanka pinigų, jų yra per mažai apyvartoje poreikiams tenkinti. Remiantis pinigų kiekio dėsniu, kainos kyla tuomet, kai pinigų kiekio augimas spartesnis už produktų kiekio augimą. Jei pagaminame daugiau prekių, tai ir pinigų turime daugiau, tad kainos neturėtų didėti.

Valdžia prieš pusantrų metų mušėsi į krūtinę – kainos nekils! Ar galėjo taip būti? Galėjo, nes visoje euro erdvėje stebima defliacija ir kainų mažėjimas. Tačiau Lietuvoje – kitaip. Didžioji visuomenės dalis pinigų neturi arba turi jų mažai, atlyginimai, pensijos nedidėja, tad nėra pagrindo kilti kainoms.

Kur slypi kainų augimo Lietuvoje fenomenas? Paprastai kainos kyla tada, kai žmonės, nepaisant tokio augimo, vis tiek perka. Jeigu tai vyksta esant defliacijai, gali būti paaiškinama oficialiai neapskaitoma, neįvertinta šešėline ekonomika, kurioje visokios kilmės nuslėpti pinigai išleidžiami vartojimui ir taip palaikomas kainų augimas. Vartotojai perka – kainos kyla.

Prieš euro įvedimą Lietuvos Vyriausybė, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, kad jų augimas bus kontroliuojamas. Tačiau visą tą laiką kainos natūraliai didėjo. Žinoma, euras dėl to nekaltas. Vyriausybė privalėjo indeksuoti pajamas pagal kainų augimo tempą, tačiau to nedarė, nors Europos ir kitos valstybės taip elgiasi nuolat. Nauda būtų dvejopa: padidėtų pajamos, vartojimas, Vyriausybė surinktų daugiau mokesčių, sumažėtų šešėlinių pinigų, mokamų „vokeliuose“. Indeksuojant atlyginimus „šešėliui“ lieka mažiau pinigų. Kadangi Vyriausybė kainų klausimu elgiasi pasyviai, galima daryti tik vieną prielaidą – kad, tikėdamasi daugiau įplaukų į valstybės biudžetą, džiaugiasi kainų augimu.

Visuomenei kyla klausimas, kodėl kaimyninėse šalyse kainos mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni. Priežasčių daug. Tai ir darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa, palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgius. Pavyzdžiui, kaimyninės valstybės nacionalinės valiutos kurso mažėjimas euro atžvilgiu euro zonos piliečiams (ne rezidentams kaimyninėje šalyje) dar labiau sumažina produktų kainas. Didesni šių šalių gyventojų atlyginimai paskatina produktų paklausą ir sukuria sąlygas natūraliam kainų mažėjimui, kurį lemia mažėjančios gamybos sąnaudos.

Skirtingas kainas vienos valiutos erdvėje ir bendros ES pinigų sistemos valstybėse lemia jų skirtumai pajamų, produktyvumo, konkurencingumo, pažangos ir naujausių technologijų įsisavinimo srityse.

Sveikintina, kad visuomenė pažadino Vyriausybę ir atkreipė dėmesį į kainų augimą. Mėgindami sudėlioti, kurių maisto produktų PVM mažinti, o kurių – ne, Vyriausybės nariai pažeidžia rinkos konkurencingumo principus ir vis dar nieko nenusprendžia.

Tokių valstybei svarbių klausimų diskusijose ir priimant problemų sprendimus turėtų būti kviečiami dalyvauti šalies universitetų mokslininkai ekonomistai.

Komentaro autorė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė Birutė Visokavičienė.

• Kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia.
• Ar daugės moterų IT srityje?
• 6 patarimai žaidimų telefone mėgėjams.
• Prie pokyčių Vilniaus stoties rajone jungiasi ir Autobusų stotis.
• Gyventojų nuomonė: žalių rodyklių atsisakymas apsunkins eismo sąlygas.
• Reputacija socialiniuose tinkluose: kaip jos nesusigadinti?
• Ar žinote, kiek laiko praleidžiate „Instagrame“?
• Verslo diena: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?
• Ką daryti, kad telefonas tarnautų ilgiau?
• Mandarinų sezonas jau čia: ko dar nežinojote apie šiuos citrusus? .
• 5 išmaniųjų telefonų funkcijos, kurios labiausiai rūpi jaunimui.
• 7 mitai apie kardiologinius vaistus.
• Skaitmeninių talentų ieškoma visose Lietuvos mokyklose.
• Įvyko smulkus eismo įvykis – kaip teisingai užpildyti deklaraciją?
• Indėnų kilmės dėstytoja iš JAV Vilnių laiko namais ir giria viešąjį transportą.
• Siūlo Lietuvai sudaryti susitarimą su JAV dėl 5G ryšio tinklų saugumo.
• JAV mokslininkas pasiūlė būdus, kaip sumažinti mirties nuo širdies ligų riziką.
• 5 labiausiai demotyvuojantys dalykai darbe: kaip jų išvengti.
• Lietuva didžiuojasi keturiais metų laikais - ar dar ilgai? .
• Lietuvoje dirbantys užsieniečiai: nauja pareiga pateikti duomenis.
• Įpročiai virtualioje erdvėje: pasitikrinkite, ar pats sau nekeliate pavojaus?
• Elektroninės patyčios: pagalvokite, ką apie tai pasakytų jūsų mama.
• Darbą baigė pirmosios kadencijos Medijų taryba.
• Specialistai pataria, kaip atpažinti ekologiškus produktus.
• Į Bergeną iš Palangos oro uosto pakilo pirmasis lėktuvas.
• Sostinėje populiarėja vakarietiškos paslaugos .
• Atšalus orams – daugiau pavojų kelyje.
• Ideali miego rutina – kaip ją susikurti?
• Taupymo dienos proga – protingi būdai sumažinti nepastebimas išlaidas.
• LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
• Ką rinktis: paprastą ar išmanų apšvietimą namuose?
• Lietuvos ekonomika pradeda jausti tarptautinės aplinkos negandas.
• Derlingo dirvožemio liko 60-čiai metų? Ekspertės patarimai, ko imtis.
• Kodėl vokiečiai nebelaukia parduotuvių eilėse?
• Derybose su Rusija RRT derino pozicijas dėl dažnių naudojimo pasienyje.
• Lapkričio 1 d. – nauji šviesoforų signalų deriniai, žiemos metu mažėja greitis.
• Sodo namelis žiemą: kaip apsaugoti išvengti netikėtumų?
• Viso gero, Sizifai: kaip pasiekti, kad jaustumėte prasmę darbe?
• Ar žinote koks visiems gerai žinomas žaidimas lavina kūrybinį mąstymą?
• Miego ciklai – kokią įtaką jie daro mūsų poilsiui?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58