Greitoji pagalba išmaniajam telefonui: ką daryti, jei apliejote vandeniu?

Pastaraisiais metais dažnai juokaujama, jog namuose palikti išmanųjį telefoną yra kur kas blogiau, nei nepasiimti piniginės ar durų rakto. Šis įrenginys jau seniai peržengė komunikacijos įrankio ribas ir su mumis keliauja ten, kur anksčiau nebūtume galėję įsivaizduoti.

Juo klausomės muzikos duše, smėlėtomis rankomis fiksuojame atostogų nuotaikas paplūdimyje ar naudojame vietoje žemėlapio eidami į sudėtingą žygį.

Dėl visų šių tradicinei elektronikai nepalankių aplinkybių išmaniojo patvarumas tapo vienu svarbiausių prioritetų. Deja, nors dauguma naujausių telefonų gamintojų vadinami atspariais vandeniui, dažnai kyla abejonių, ką šis teiginys reiškia iš tiesų – ar įrenginys gali atlaikyti tik negausų lietų, o galbūt juo galima fotografuoti koralus nardant kelių metrų gylyje? Apie tai ir ką daryti apliejus telefoną, pasakojama žemiau.

„Atsparus“ ne visada reiškia tą patį

Pradėjus populiarėti patvariems elektronikos gaminiams, rinkos dalyviai, siekdami vartotojams suteikti daugiau aiškumo, susitarė vienodų atsparumo lygio nustatymo taisyklių. Jį šiuo metu nurodo „IP“ (angl. „Ingress protection“) reitingas, apibrėžiantis įrenginio korpuso nepralaidumą vandeniui ir dulkėms.

Nors šias raides galima rasti daugelio prietaisų specifikacijų lape, tikslią produkto atsparumo kategoriją nustato po „IP“ kodu einantys du skaitmenys. Pirmasis žymi apsaugą nuo dulkių, o antrasis – nuo vandens. Išmaniųjų telefonų pramonėje įprasta, kad nepralaidumas dulkėms atitinka 5 – į korpuso vidų gali patekti tik labai nedidelis kiekis smulkiausių dalelių – arba 6, kai išmanusis yra visiškai sandarus.

Tuo metu telefonų atsparumas vandeniui gali būti kur kas įvairesnis. Jeigu antrasis IP kodo skaičius yra nuo 1 iki 6, tai reiškia, kad įrenginys gali ištverti tik aplaistymą vandeniu – didėjant balui keičiasi tik srovės stiprumas, kurią gali atlaikyti korpusas. Tikrasis arba daugeliui suprantamas atsparumas vandeniui galioja tada, kai įvertinimas siekia 7 arba 8 – tik toks telefonas gali tam tikrą laiką išbūti panardintas vandenyje. Pavyzdžiui, naujieji „Samsung Galaxy A52“ ir „Galaxy A72“ išmanieji turi IP67 reitingą, o tai reiškia, jog įrenginiai gali pusvalandį išbūti po vandeniu vieno metro gylyje.

Ar ryžių pakelis gali išgelbėti telefoną?

Nors „IP“ sertifikatas tiksliai nurodo išmaniojo atsparumo lygį, dažnai pro akis praleidžiamos svarbios jo galiojimo sąlygos. Vartotojai neretai nežino, jog net ir pakankamą reitingą turintis telefonas privalo neturėti korpuso pažeidimų ir gali būti nardinamas tik į švarų ir gėlą vandenį, todėl su juo nardyti sūrioje jūroje ar vandenyne vis tiek nevalia. Atsparumui įtaką gali daryti ir temperatūros šuoliai, todėl, norėdamas eliminuoti šį rizikos veiksnį, anksčiau minėtų išmaniųjų korpusų nepralaidumu vandeniui gamintojas įsitikino po 72 valandas palaikęs juos ekstremaliame šaltyje ir karštyje.

Deja, realiame gyvenime ne visada pavyksta neatsparų įrenginį apsaugoti nuo drėgmės, o atsparų – sušlapinti tik gamintojo apibrėžtomis sąlygomis. Tokiu atveju pirmiausia telefoną reikėtų išjungti ir nuvalyti distiliuotu vandeniu sudrėkinta šluoste, jei prietaisas buvo panardintas į sūrų arba nešvarų vandenį. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų susilaikyti nuo SIM kortelės ištraukimo, jungčių valymo ausų pagaliukais ir įkrovimo. Nereikėtų vadovautis ir liaudyje paplitusiu mitu, kad sušlapintą telefoną reikia kuo greičiau kišti į ryžių pakelį.

Grūdinėse kultūrose esantis krakmolas gali pakenkti vidiniams elektronikos komponentams, o jų drėgmės sugėrimo efektyvumas yra kur kas mažesnis, nei manoma. Taip pat vertėtų vengti plaukų džiovintuvo naudojimo, nes jo išskiriamas karštis gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Pats geriausias pasirinkimas būtų išmanųjį kelioms dienoms palikti džiūti šiltoje ir sausoje vietoje. Jei telefonas net ir po tiek laiko neįsijungtų arba veiktų netinkamai, patariama nedelsiant kreiptis į autorizuotą serviso paslaugų centrą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9