Naujienos

Amerikiečių kardiologas rekomenduoja natūralią apsaugą nuo trombų

2021-04-29 12:47:29

Jei Lietuvoje kardiologas sumanytų įkurti ekologišką kavinę, daugelis pagalvotų, kad jam nepasisekė su medicina. Tačiau JAV kardiologui Joeliui Kahnui atidaryta žaliosios zonos kavinė Ferndeile, Mičigane, nė kiek netrukdė karjerai.

Jo įkurta ekologiškų patiekalų kavinė – tai būdas parodyti visuomenei, kaip galima apsaugoti širdį ir kraujagysles. Prevencinės ir invazinės kardiologijos specialistas iš Detroito galėtų prie šios kavinės neoninėmis raidėmis užrašyti: „Jūs galite būti jauni širdimi ir savo svajonėmis, jei jų turite.“

Sveika širdis gali džiuginti ir senatvėje

Siekdamas padėti ne vienai amerikiečių kartai gyventi sveikai ir laimingai J.Kahnas įsitikinęs, kad nė vieno žmogaus neturėtų užklupti širdies ligos, nes jas galima anksti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti.

Kalbėdamas su Lietuvos gydytojais ir vaistininkais nuotolinėse paskaitose amerikiečių kardiologas prisipažino, kad frazė apie išsaugotą iki gilios senatvės jauną širdį nėra vien gražus posakis, kurį būtų galima rasti eilėraščių knygoje.

Mokslu pagrįsta medicina įrodė, kad senatvė nėra liga, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Bet norint suprasti, kaip gali būti tausojama širdis, kardiologas J.Kahnas kvietė prisiminti, iš ko sudarytas žmogaus kūnas.

Gamta sukūrė unikalią kraujagyslių sistemą

Daugiau nei prieš trisdešimt metų pradėjęs kardiologo karjerą J.Kahnas prisipažino, kad jį vis dar stebina širdies ir kraujagyslių sistemos dydis. Susumavus visų kraujagyslių, kiek jų yra žmogaus organizme, ilgį susidarytų įspūdingas skaičius – 100 000 kilometrų. Toks yra bendras kraujagyslių perimetras. Jomis būtų įmanoma apjuosti Žemės rutulį.

Galima būtų kelti filosofinį klausimą, kodėl gamta apdovanojo žmogų tokia sudėtinga kraujagyslių sistema. Pasirodo, kraujagyslių ilgis nėra atsitiktinis dalykas, jis yra svarbus garantuoti gerą kraujotaką.

Unikali kraujagyslių sistemos sandara padeda mokslininkams paaiškinti, kas atsitinka, jei bent viename kraujotakos sistemos taške įvyksta krizė, kurią sukelia kraujo krešulys trombas.

Jei bent vienas mažas trombas susidaro kritinėje arterijoje netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, tai sukelia tikrą katastrofą – infarktą ar insultą. Šios ligos lemia didelį mirtingumą, netgi pasveikus žmogus gali likti neįgalus, priklausomas nuo kitų, o tai smarkiai blogina gyvenimo kokybę.

Vadinasi, būtina mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai įmanoma padaryti, skiriant ypatingą dėmesį išankstinei trombozės diagnostikai bei profilaktikai, taip pat taikant naujas prevencijos priemones.

„Kadangi esu invazinės kardiologijos specialistas, dažniausiai matau jau aterosklerozės pasekmes, tai yra užsikimšusias kraujagysles. Toks kraujagyslės vaizdas yra mano kasdienybė“, – pasakojo J.Kahnas.

Aterosklerozė plinta kaip epidemija

Viena priežasčių, kodėl aterosklerozė pasaulyje yra vadinama epidemija, tai žmogaus polinkis į lėtinius kraujagyslių pažeidimus. Tyrimai rodo, kad ankstyvosios aterosklerozės priežastis yra padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.

Įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Nejudrus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas – visus šiuos veiksnius susumavus paaiškėja, kad žmogų tik žingsnis skiria nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Manona, maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi pažengusią aterosklerozę, nors jie nejaučia jokių negalavimų. Tačiau aterosklerozę įmanoma pristabdyti ugdant sveikos gyvensenos įpročius, naudojant augalinės kilmės medžiagas, kurias dovanoja gamta.

Bet reikia suprasti, kad cholesterolis nėra bloga medžiaga, ji yra būtina kaip vanduo, angliavandeniai ir baltymai. Cholesterolį organizmas naudoja kaip statybinę medžiagą, nors padidėjęs cholesterolio kiekis paciento kraujyje verčia nerimauti ne vieną gydytoją.

Tam tikromis aplinkybėmis cholesterolis gali sukelti arterijų susiaurėjimą – nesvarbu, ar tai atsitiktų smegenų, širdies, inkstų ar kojų kraujagyslėje. Atsiradęs trombas gali visiškai užkimšti kraujagyslę, o tai rimtas pavojus gyvybei.

Atidžiau patyrinėjus, iš ko sudaryti mirtinai pavojingi trombai, paaiškėtų, kad nėra nieko antgamtiško. Organizmas juos gamina iš to, ką turi. Pavyzdžiui, insultą ar širdies priepuolį sukeliantys trombai yra raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir fibrino junginys, kuris sutrikdo kraujotaką.

Gintis nuo trombų moka ir pats organizmas

Vystantis aterosklerozei vis daugiau atsiranda pažeidimų kraujagyslėse, todėl susidarę trombai gali lemti kraujotakos sutrikimus įvairiuose organuose.

Kita vertus, organizmas taip pat moka apsisaugoti. Tokia natūrali apsauga yra organizme nuolat palaikoma krešėjimo ir fibrino skaidymo (fibrinolizės) pusiausvyra. Padidėjus trombozės rizikai, organizmas sugeba aktyvuoti fibrinolizę, kuri gali atitolinti arba padėti išvengti kraujagyslių „užsikimšimo“.

Trombai, apie kuriuos kardiologai tiek daug diskutuoja, neatsiranda per vieną dieną. Kraujo krešuliai susidaro dėl įvairių priežasčių, tai susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su polinkiu sirgti tam tikromis ligomis.

Yra ilgas trombozės veiksnių sąrašas, tai genetiškai nulemtas diabetas, nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo trūkumas, per didelis ir netinkamai valdomas stresas. Prie trombų atsiradimo taip pat prisideda alkoholio vartojimas, pomėgis valgyti sūriai, neracionali mityba.

Yra žinoma, kad pusgaminiai ir perdirbti maisto produktai turi poveikį tokių ligų progresavimui kaip nutukimas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio lygis, diabetas, metabolinis sindromas.

Šie veiksniai ilgainiui skatina aterosklerozės vystymąsi, lemia širdies infarktą, insultą, stenokardiją. Trombai susidaro tose kraujagyslių vietose, kurių neapsaugo normali žmogaus organizmo krešėjimo sistemos pusiausvyra.

Trombozė gali būti suvaldyta

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių statistika rodo tą pačią tendenciją – beveik trečdalis mirčių yra susijusios su smegenų kraujagyslių ir širdies ligomis, o trombozė yra kritinė būklė širdies ir galvos smegenų kraujotakoje.

J.Kahnas atkreipė dėmesį, kad panagrinėjus stacionarinio gydymo ir gydymo dėl neįgalumo priežastis paaiškėjo, kad širdies ir smegenų kraujagyslių ligos dominuoja JAV ligoninėse. Tokiems pacientams reikalinga priežiūra ir reabilitacija, o tai didelė našta sveikatos apsaugai. Vadinasi, trombozė yra liga, dėl kurios kenčia ne tik pacientai, ji alina kiekvienos šalies ekonomiką.

Bet amerikiečių kardiologas J.Kahnas ragino į ateitį žiūrėti optimistiškai. Tokių vilčių teikia naujas požiūris, padedantis išvengti smegenų, širdies, kojų ir kitų svarbių kūno dalių trombozės. Jis yra siejamas su Japonijos kultūra ir šios šalies gyventojų teikiama pirmenybe tam tikriems maisto produktams, kurie yra naudingi kraujagyslėms ir širdžiai.

Vienas jų – tai fermentuotų sojų pupelių patiekalas natto, kurį japonai mėgsta valgyti pusryčiams. Mokslininkai atrado, kad šio patiekalo sudėtyje yra svarbus fermentas, natokinazė.

Į mokslininkų akiratį fermentas pateko dėl svarbios priežasties. Paaiškėjo, kad natokinazė pasižymi antikoaguliacinėmis, antiagregacinėmis, fibrinolitinėmis savybėmis.

Amerikiečių kardiologas J.Kahnas šį fermentą naudoja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ir pirminei profilaktikai. Nuotolinių paskaitų metu, kurios buvo skirtos Lietuvos gydytojams ir vaistininkams, jis pateikė ne vieną pavyzdį, įrodantį teigiamą natokinazės poveikį.

Privačioje klinikoje, esančioje Detroito priemiestyje, Mičigane, J.Kahnas tyrė 59-erių paciento miego arterijas, jos buvo daug storesnės nei įprasta. Šio vyro arterijų amžius buvo įvertintas kaip 72 metų - net 13 metų vyresnės nei jo biologinis amžius.

Pacientas buvo stebimas 2,5 metų, kol jam sukako 61-eri. Per šį laikotarpį jo arterijos tapo 15 metų jaunesnės nei tyrimo pradžioje. Tai puikus rezultatas, nes miego arterijos storis sumažėjo nuo 0,873 iki 0,726. Tai pavyko pasiekti, nes pacientas dvejus su puse metų kasdien vartojo natokinazę.

Apie natokinazę pasakoja ir būsimiems medikams

Vienoje didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos mokykloje, Veino valstijos universiteto Medicinos mokykloje Detroite J.Kahnas dėsto studentams kursą, kuriame supažindina su privalumais, kuriais pasižymi terapijoje taikoma natokinazė.

Natokinazės istorija prasidėjo 1907 metais, kai buvo nustatyta specifinė bakterija bacillus subtillus, fermentuojanti sojų pupeles. 1925 metais japonų mokslininkai įrodė – natokinazė skaido fibriną, kuris yra trombų susidarymo sistemos pagrindas.

Dėl šios savybės natokinazė sugeba tirpinti krešulius, tačiau neblokuoja fibrinogeno virtimo fibrinu kraujuojant, tai reiškia, kad ji nedidina kraujavimo rizikos.

1987 metais šiam fermentui buvo suteiktas pavadinimas natokinazė. Maždaug prieš 25 metus buvo įrodyta galimybė pernešti natokinazę per žarnyną į kraujotaką, vartojant šią veikliąją medžiagą kaip papildą.

Vienu metu atakuoja trijuose frontuose

Natokinazė pasižymi unikaliu poveikiu. Ji veikia trimis frontais, pirmas – puola fibriną, kuris tarsi siūlas laiko kraujo kūnelius trombo pavidalu ir skaido krešulį ir neleidžia susidaryti naujiems, antras – gerina kraujo cirkuliaciją visoje kraujotakoje – net kapiliaruose, trečias – nežymiai mažina kraujospūdį.

Iš tikrųjų natokinazė neturi vieno veikimo mechanizmo, ši savybė dažnai būdinga natūralioms medžiagoms. Bet ji veikia keliose skirtingose vietose ​ ir paliečia visą kraujo krešėjimo sistemą.

Tai dar vienas akademinis paaiškinimas, kaip natokinazė sugeba šalinti trombus, veikdama fibriną ir plazminą.

Mokslinių tyrimų duomenimis, natokinazė turi dar vieną svarbų poveikį – nors ir nežymiai, bet turi savybę mažinti kraujospūdį.

Biologiškai aktyvi augalinė medžiaga taip pat pasižymi antikoaguliaciniu bei antiagregaciniu poveikiu. Dėl šių priežasčių natokinazė gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Fermentuotų sojų pupelėse aptinkama natokinazė ypač naudinga tada, kai esant kraujotakos sutrikimams ir padidėjusiai trombų susidarymo rizikai būtina praturtinti mitybą.

Standartizuota natokinazė yra matuojama fibrino skaidymo vienetais, remiantis jų kiekiu galima tiksliai nustatyti dozę. Natokinazė gali būti vartojama kapsulėmis ar tabletėmis kaip gryna veiklioji medžiaga arba deriniuose su kitomis augalinėmis medžiagomis.

Kardiologas J.Kahnas pasakojo, kad pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijos natokinazė tampa vis labiau populiarėjančia apsauga nuo trombozės.

Tai rodo sociologinės apklausos. Vienoje sveikatos priežiūros specialistų apklausoje buvo užduotas klausimas apie tai, kokios maistinės medžiagos, jų manymu, bus populiariausios ateityje. Dažniausias atsakymas – tai maistinės medžiagos ir papildai, kurie gerina kraujotaką ir kraujo cirkuliaciją, nes širdies ir kraujagyslių ligos pagal sergamumą užima pirmą vietą JAV.

Atlikus kitą apklausą apie šias funkcines maistines medžiagas, buvo nustatyta, kad perspektyviais papildais laikomi tie, kurie padeda pacientų priežiūrai, o trečias dažniausiai apklausoje minimas papildas buvo būtent natokinazė.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Sveikata: kitos panašios naujienos
       2021-04-30 09:30:04

Rengiantis nėštumui: ne tik gerti vitaminus ir atsisakyti žalingų įpročių

Ruoštis motinystei pastojus – įprasta, tačiau ar reikia specialaus pasirengimo dar prieš pastojant? Sveikatos specialistų teigimu, nuo pat pradžios prisižiūrint sveikatą, mažesnė tikimybė, kad nėštumo metu vargins skausmai ar kamuos stresas ir ligos, o laukimo periodas bus šviesesnis.
       2021-04-22 09:13:32

5 faktai apie Parkinsono ligą, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas

Lietuvoje Parkinsono liga kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Net ir jausdami pirmuosius ligos požymius, pacientai dažnai neįtaria, kad vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir neurologu.
       2021-04-21 08:11:05

Kasdienė moters intymi higiena: klaidos, kurių privalu vengti

Tinkama intymi moters higiena ne tik užtikrina švarą ir komfortą, bet yra ir būtina sąlyga palaikyti sveikatą. Kalbėti apie intymią higieną drąsu vis dar ne kiekvienai.
Daugiau naujų naujienų
       2021-05-11 20:00:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1226

Atlikus 22054 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1226. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-11 19:13:07

Aptikus 10 tūkst. tonų asbesto atliekų aplinkos ministras kreipsis į teisėsaugą

Vilniaus miesto pakraštyje aptikus nelegalų pavojingų atliekų sąvartyną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.
       2021-05-10 20:42:33

Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?

Šiltojo sezono metu elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo mieste ar kurortuose priemone. Technologijų ekspertai dalinasi patarimais, į ką atsižvelgti renkantis paspirtuką ir primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles visiems paspirtukų vairuotojams.
       2021-05-10 20:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 786

Atlikus 6734 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 786. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-09 20:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 883

Atlikus 13039 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 883. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-08 19:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1512

Atlikus 25684 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1512. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-07 16:30:46

SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF).
       2021-05-07 13:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1244

Atlikus 26729 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1244. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-06 13:49:15

Belaidžių ausinių priežiūra: ką daryti, kad tarnautų ilgai ir laimingai?

Ne kartą kalbėta apie tai, kad išmanieji telefonai mums gali tarnauti geriau bei ilgiau, jeigu jiems padėsime ir patys. Pavyzdžiui, nepaliksime krauti per naktį, naudosime nuo smūgių apsaugančius dėkliukus arba saugosime nuo išorinių veiksnių – karščio, šalčio ar smėlio.
       2021-05-06 13:46:46

Klaidos, kurias daro įsigijusieji vejos robotus: toks elgesys – kelias į gedimus

Robotizacija iš vidaus patalpų keliasi į lauką. It ant mielių Lietuvoje auga robotų vejapjovių populiarumas. Šių išmanių vejos priežiūros pagalbininkų gamintoja „Husqvarna“ atskleidžia, kad 2020 m. robotų vejapjovių pardavimai šoktelėjo 77 proc., palyginti su ankstesniais metais.
       2021-05-06 13:43:32

Greitai išsikraunantis telefonas – kaip to išvengti?

Išmanieji telefonai šiandien tampa vis galingesni ir naudotojams suteikia daugiau galimybių. Tačiau šie technologiniai pasiekimai ir inovacijos netenka prasmės, jei telefonas nespėja vytis šiandienio gyvenimo ritmo ir nuolat išsikrauna – dažniausiai pačiu netinkamiausiu metu.
       2021-05-06 13:39:13

Pensinio amžiaus kartelė pasaulyje: riba svyruoja nuo 49 iki 70 metų

Senstanti visuomenė ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje skatina diskusijas apie valstybių socialinės apsaugos sistemų stabilumą. Dalis šalių – tarp jų ir Lietuva – jau imasi atitinkamų priemonių bei ilgina pensinį piliečių amžių.
       2021-05-06 13:30:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1340

Atlikus 24629 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1340. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-05 18:15:30

Išmanūs namai: ką renkasi lietuviai?

Įrenginėdami būstą lietuviai vis dažniau renkasi inovatyvius namų sprendimus. Išmanūs namai turi daugybę galimybių, kurios ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir leidžia sutaupyti.
       2021-05-05 17:56:00

Lemtingas laikas iki trejų metų: ką žinoti turi tėvai?

Pasiekimai moksluose ir darbe, kasdieniai įpročiai, santykiai ir sveikata, kaip žmogui seksis įvairiose srityse, yra nulemiama per pirmąsias 1000 jo gyvenimo dienų, sako mokslininkai.
       2021-05-05 17:49:20

Kokia IT sistema padėtų atlaikyti masinės vakcinacijos apkrovas Lietuvoje?

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę pabrėžė, kad Lietuvoje masinė vakcinacija gali būti vykdoma tik etapais, mat suteikus galimybę vienu metu registruotis visiems norintiems – apkrovos neatlaikytų jokia informacinė sistema.
       2021-05-05 15:49:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1304

Atlikus 25132 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1304. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-04 17:56:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1055

Atlikus 9109 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1055. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-03 16:56:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 714

Atlikus 9109 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 714. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-02 21:36:03

K. Glavecko vizija Lietuvai: ryški šviesa niūrioje tikrovėje

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes visi dusome, nuo jo žodžių prarasdavo savo niūriuosius kerus.
       2021-05-02 20:50:27

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai – vieningai apie regioninį bendradarbiavimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pradėjo vizitą Lenkijos sostinėje Varšuvoje, kur pirmadienį dalyvaus iškilmingoje Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.
       2021-05-02 16:52:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 951

Atlikus 16934 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 951. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-05-01 20:10:06

Premjerė: per 17 narystės ES metų daug pasiekėme ir išmokome

Sveikindama piliečius Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) 17-ųjų metinių proga, Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė narystės svarbą Lietuvos vystymuisi ir stiprėjimui.
       2021-05-01 12:52:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 1415

Atlikus 17053 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas naujų koronaviruso atvejų skaičius: 1415. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-04-30 15:38:47

Iki 5 tūkst. eurų bus didinamos išmokos gyventojams už įsigytą elektromobilį

Siekdama mažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui, Aplinkos ministerija numato padidinti Klimato kaitos programos kompensacines išmokas gyventojams už įsigytą elektromobilį.
       2021-04-30 15:36:16

Kaip dirbtinis intelektas gali išgelbėti sveikatos apsaugos ateitį?

Pandemijai atskleidus sveikatos apsaugos sistemos pažeidžiamumą, Europos inovacijų ir technologijų bendruomenė „EIT Health“ skatina Europos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus naudotis dirbtinio intelekto ir technologijų teikiamomis galimybėmis.
       2021-04-30 12:32:42

Laikas pasirūpinti lauko terasa: kaip ją papuošti?

Atėjus šiltajam sezonui laukiame, kada galėsime kuo daugiau laiko praleisti lauke, gryname ore besidžiaugdami saulės spinduliais ir šiluma. Natūralu, kad tokiu metu didelis dėmesys skiriamas terasoms, kur gera leisti kiekvieną laisvą akimirką.
       2021-04-30 10:21:56

Vestuvės per pandemiją: ar įmanoma susikurti išskirtinę šventę?

Panašu, kad ir šiais metais vestuvės vyks su tam tikrais pandemijos padiktuotais apribojimais. Nors tai jaukia įsimylėjėlių planus, sukurti gražiausią gyvenimo šventę padeda ir išmaniosios technologijos.
       2021-04-30 10:19:37

6 sėkmingų žmonių įpročiai, kurie padeda taupyti ir nesukti galvos dėl pinigų

Dar mokykloje esame išmokyti skaičiuoti ir įveikti sudėtingas formules. Tačiau su tikrais gyvenimiškais finansais susiduriame, kai tenka žengti koją į suaugusiųjų pasaulį ir pradėti valdyti savus pinigus.
       2021-04-30 10:09:55

Vegetariškos alternatyvos: daržovės ant grilio įtiks išrankiausiam skoniui

Pavasarį įsibėgėjant kepsninių sezonui, grilio tradicijos tampa vis universalesnės ir ant grotelių dažnai atsiduria ne tik mėsa ar dešrelės, bet ir daržovės. Kepsninėje ruoštos daržovės gali tapti ir gardžiu garnyru, ir puikiu pagrindiniu patiekalu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.