Du nuodai jūsų širdžiai – cukrus ir druska

„Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę farmacininkai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.

Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas dr. Marius Miglinas sutinka, kad per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio balansui, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai, dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

„Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiau žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus“, – sako dr. M. Miglinas.

Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. „Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus“, – įspėja Santaros klinikų profesorius.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. „Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis bei inkstai, bet ir smegenys“, – pastebi gydytojas.

Aukštas kraujo spaudimas gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.

Kraujospūdį matuokite reguliariai

Dr. M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, rekomenduojama tai daryti reguliariai.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad kraujospūdį vaistinėje pasimatuoti dažniausiai papildomai rekomenduoja tiems, kurie skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu. „Eurovaistinės“ farmacininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams įtakos turėti gali daugybė veiksnių. Vaistininkė pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Suvalgome dvigubai daugiau druskos nei rekomenduojama

Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbu, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujo spaudimą ir apskritai būna sveikesni. Lietuviams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.

Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus šimte gramų produkto.

Gydytojas pastebi, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. „Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose“, – įspėja dr. M. Miglinas. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos šimte gramų.

Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. „Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus“, – teigia dr. M. Miglinas.

5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies bei inkstų ligų:

- Reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
- Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.
- Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.
- Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.
- Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9