Dviračiu važiuoti smagu, tačiau taisyklių laikytis būtina

Pirmoji dviračio avarija užfiksuota 1842 m., kai kalvis iš Anglijos miestelio partrenkė į kelią netikėtai išbėgusį berniuką.

Nuo to įvykio prabėgo daugybė metų, dviratis smarkiai patobulėjo, tačiau šią transporto priemonę vairuojantys į eismo įvykius patenka ir dabar.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) 2019 metais ištyrė 9 eismo įvykius, kuriuose žuvo dviratininkai (iš viso Lietuvos kelių policijos tarnyba 2019 m. užfiksavo 322 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo dviratininkai). 2020 metais šis skaičius išaugo iki 15 eismo įvykių, kuriuose žuvo dviratininkai (iš viso Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020 m. užfiksavo 400 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo dviratininkai). Didžioji dalis jų įvyksta užmiestyje, tačiau taip pat daugėja eismo įvykių, į kuriuos dviratininkai patenka miestuose.

Šiandien, minint pasaulinę dviračio dieną, LTSA tyrėjų komanda dalinasi eismo įvykių, kuriuose žuvo dviratininkai, pagrindinėmis priežastimis ir primena, kokių taisyklių turi laikytis šią transporto priemonę vairuojantys.

„Dviratis daugeliui mūsų yra transporto priemonė, kurią pirmiausią išmokstame vairuoti ir išmokstame visam gyvenimui. Juo važinėjame laisvalaikiu, sportuojame. Jam nereikia degalų, jis neteršia gamtos, yra neskausmingas piniginei, dviratininkui nebaisios piko valandos. Tačiau, statistika rodo, kad dviratį vairuojantis žmogus pamiršta, jog jam taip pat galioja kelių eismo taisyklės“, - sako LTSA Tyrėjų komandos specialistė Karolina Klimkevičienė.

Anot jos, išskiriamos kelios rizikingiausios situacijos, dažniausiai atsikartojančios LTSA ištirtuose eismo įvykiuose:

- Vairuotojo neblaivumas.

„Dviratis yra pakankamai saugi transporto priemonė, gal todėl jo vairuotojai nesibodi vairuoti būdami neblaivūs. Tačiau alkoholio pavartojusio žmogaus veiksmai yra nekoordinuoti, reakcija sulėtėja, todėl dažnai dviratininkai tiesiog netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, netinkamai įvertina atstumą iki transporto priemonės važiuojančios pagrindiniu keliu ir pan. Be to, visuose mūsų tirtuose eismo įvykiuose, kuriuose dviratininkas buvo neblaivus, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės“, - komentuoja K. Klimkevičienė.

- Saugumo neįvertinimas.

„Pastebime, jog kelyje dviratininką dažnai kliudo krovininė transporto priemonė. Taip nutinka dėl krovininės transporto priemonės aklųjų zonų. Jose esančių kitų transporto priemonių krovininio automobilio vairuotojas nemato. Todėl dviratininkas visuomet turi įvertinti, ar saugu kirsti kelią. Ypatingai tuomet, kai kerta važiuojamąją kelio dalį, kai kertami išvažiavimai iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės“, - pasakoja tyrėja.

Tam, kad dviratininko kelionė būtų saugi, derėtų atminti kelis patarimus:

- dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

- dviračių vairuotojai kirsdami važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, privalo nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį dviratį vesdami.

- žalias šviesoforo signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, tačiau dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

- dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam asmeniui šalmas rekomenduojamas.

- kai dviračiu važiuojama važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui privaloma vilkėti liemenę ir turi degti dviračio žibintai.

- dviračiu vežamas krovinys, pakabintas ant dviračio vairo, įtakoja dviračio valdymą. Daiktus vežti derėtų bagažui pritaikytose vietose: ant dviračio bagažinės, kuprinėje ir pan. ir tik tinkamai pritvirtintus.

- elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja tokie patys KET reikalavimai, kaip ir dviračių vairuotojams.

„Važiuodami dviračiu ne tik atidžiai stebėkite kelią, bet ir klausykite, kas vyksta aplinkui. Pastaruoju metu stebime vis daugiau žmonių, kurie dviračiu ar paspirtuku važiuoja su ausinukais ausyse. Saugiai kelionei to nerekomenduojame“, - pasakojimą baigia LTSA specialistė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9