Saulės energiją savo namams Vytaras Radzevičius gaminasi net ir keliaudamas

Žinomas žurnalistas, renginių vedėjas ir keliautojas Vytaras Radzevičius vos prieš mėnesį pradėjo naują savo gyvenimo etapą. Savo sodyboje Alytaus rajone jis įsirengė saulės elektrinę.

Saulės energiją Vytaras naudos ne tik įprastoms reikmėms – žiemą pakaks net ir sodybos šildymui.

„Kai sodyboje pradėjau gyventi daugiau laiko nei mieste, pagalvojau, kad mes, lietuviai, esame pripratę gyventi su saule. Juk daugybę metų laiką matavome ir gyvenimą planavome nuo saulės patekėjimo iki laidos. Vėliau, atsiradus elektrai, įpročiai keitėsi. Tačiau labai smagu, kad saulės energetika mus vėl grąžina prie šaknų, prie senojo gyvenimo būdo. Tačiau jo archaišku nepavadinsi, veikiau atvirkščiai – jis labai šiuolaikiškas. Saulės energetika man labai patinka, nes tai yra „žalia“, saugo mūsų gamtą ir labai ekonomiška“, – dalijosi įspūdžiais „Viasolio“ saulės elektrinę įsirengęs Vytaras Radzevičius.

Saulės jėgainės: pasaulis ir Lietuva

Vytaras Radzevičius sako, kad Lietuva, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, yra labai pažengusi alternatyvios energetikos srityje. Pirmą kartą saulės jėgaines keliautojas pamatė Vokietijoje ir Skandinavijoje prieš daugiau nei dešimtį metų. Tai atrodė labai įdomus išradimas ir viltis, kad šis fantastiškas energijos gamybos būdas paplis po visą pasaulį. Daugybę pasaulio šalių apkeliavęs Vytaras stebisi, kad ne viena gerokai palankesnėje klimato zonoje esanti valstybė gerokai atsilieka. O kai kurios netgi stabdo saulės jėgainių plėtrą dėl korupcinių sumetimų:

„Labai nustebome, kai keliaudami su Martynu Starkumi po pasaulį sužinojome, kad Mauritanijos valdžia žmonėms neleidžia vystyti saulės energetikos. Nes dėl to nukentėtų iškastinio kuro įmonių ir šalies valdžios monopoliniai interesai. Todėl Lietuvoje esame laisvi ir laimingi, galėdami patys pasirinkti, kokią energiją norime gaminti ir vartoti“.

Vytaro nuomone, Lietuvoje einame labai tinkama linkme, nes šviesių, saulėtų dienų, ypač pastaruoju metu, daugėja. Tad ši energetikos sritis labai perspektyvi. Juo labiau, kad tokių saulės jėgainių įrengimą skatina valstybė.

Saulės jėgainei pakanka šviesos

Vytaras pastebi, kad daugybė žmonių saulės energetiką suvokia ne visai teisingai:

„Saulėtos dienos nereikia painioti su karšta diena. Tam, kad saulės baterijos gamintų energiją, tereikia šviesos. O jos Lietuvoje pakanka. Karščio ar svilinančių saulės spindulių kaip Afrikoje tam nereikia“.

Vytaras prisimena ir dar vieną jį sužavėjusį pavyzdį. 2018 m. su Martynu keliaudamas po Aliaską, pateko į salą (jos dydis kaip Lietuvos), kurioje gyveno lietuvių pora. Žinoma, ten vyravo laukinė gamta, tad nebuvo tradicinių elektros jėgainių. Tačiau mūsų tautiečiai visą savo ūkį aprūpino būtent saulės energija, naudodami ją tiesiogiai, o nakčiai kaupdami ją specialiose baterijose.

„Mums reikia tik šviesos. O saulės panelės ją paverčia elektros energija. Tam pasitarnauja modernūs lietuviški sprendimai. Lietuviai patys kuria, tobulina ir gamina saulės modulius. Taip pat nuo A iki Z įrengia saulės elektrines, o tai labai patogu“, – pastebi V. Radzevičius.

Saulės jėgainės kaina

Kitas stereotipas apie saulės energiją – kad tai labai brangus, neatsiperkantis dalykas. Tačiau, „Viasolio“ specialistų skaičiavimais, pasinaudojus valstybės parama, privatiems asmenims saulės jėgainė gali atsipirkti per 6–7 metus. Be to, skaičiuojama, kad 10 kW saulės elektrinė per metus išsaugo 10 medžių.

„Technologijos pinga, o kokybė, saulės modulių efektyvumas didėja. Kitaip tariant, tokio paties ploto saulės baterijų blokas pagamina vis daugiau energijos, naudingumo koeficientas auga. Todėl ir Lietuvoje jau galima rasti ne vieną namą, kurio visą stogą dengia saulės baterijų panelės. Inovacijos mūsų šalyje plinta labai greitai“, – džiaugiasi V. Radzevičius.

Dar vienas labai svarbus niuansas – Lietuvoje saulės jėgainių įrengimą namų ūkiuose ES lėšomis remia valstybė. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos vien 2020 m. sulaukė 6 790 gyventojų. Į paramą mažajai saulės elektrinei įsirengti gali pretenduoti asmuo, nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties vieno arba dviejų butų namą arba sodo namą, ir žemės sklypą, jei elektrinė bus įrengiama ant žemės. Maksimali kompensuojama suma (jei elektrinės galia 10 kW) – 3230 Eur.

Taigi, jei Vytaro sodyboje įrengtos „Viasolio“ saulės jėgainės kaina apie 10 tūkst. eurų, trečdalį sumos valstybė kompensavo APVA paramos lėšomis.

Saulės elektrinės įrengimas

Daugeliui žmonių, ko gero, aišku, kaip funkcionuoja tradicinė elektros energijos tiekimo sistema. Laidas arba elektros kabelis nuo stulpo iki skaitiklio, ir viskas. O kaip veikia tokia namų saulės elektrinė, kai iš tinklo energija ne tik gaunama, bet ir jam atiduodama?

„Kol sodyboje neturėjau saulės jėgainės, įsivaizdavau, kad tai turėtų būti sudėtinga sistema. Tačiau vartotojui yra be galo paprasta naudotis saulės jėgaine: įjungi mygtuką, ir viskas veikia. Jėgainę specialistai sumontavo per dieną, pajungė specialų skaitiklį, kuris rodo ne tik suvartotą elektros energiją, bet ir pagamintą, kurią atiduodi tinklui. Viskas labai paprasta“, – neslėpė malonios nuostabos V. Radzevičius.

Jis sodyboje saulės elektrinės modulius nusprendė išdėlioti ant malkinės stogo:

„Lietuviai yra estetai ir labai dažnai nori, kad saulės baterijos būtų integruotos, kad neužgožtų kraštovaizdžio. Mano sodyboje baterijų beveik nesimato, todėl jos puikiai susilieja su gamta. Jei bus galima tokius sprendimus diegti ir mūsų Merkinės dvarvietėje, tikrai eisime tuo pačiu keliu. Ant kai kurių pastatų yra galimybė tvirtinti baterijų modulius, nukreipiant juos į pietinę pusę“.

Optimaliausia ir efektyviausia yra pasigaminti tiek elektros energijos, kiek tau reikia per metus. Todėl iš pradžių reikia įsivertinti metinį elektros energijos poreikį. Tuomet su „Viasolio“ specialistais apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikėtų. O kai žinai galią, gali nesunkiai suskaičiuoti ir plotą, kurį turėtų užimti saulės baterijų moduliai. Tuomet jau vertini, kiek turi žemės ar stogo ploto elektrinei pasistatyti. Tada įvertinama, kokia bus nauda savininkui, per kiek laiko atsipirks jėgainė ir pan.

Savo sodyboje Vytaras bent jau šiuo metu pasigamina elektros energijos perteklių, tad jį atiduoda saugoti energijos tiekėjui, kad energija galėtų naudotis vėliau.

Pasirinko lietuvišką saulės energetikos įmonę

„Renkantis įmonę, kuri mano sodyboje įrengė saulės jėgainę, man buvo svarbu, kad tai būtų Lietuvos firma. Nes visuomet norisi remti savus. Tuomet stiprės ir mūsų ūkis, ir ekonomika ir „žalioji“ energetika. „Viasolis“ atitiko visus mano reikalavimus. Ypač dar ir dėl to, kad ši įmonė yra ir gamintojas, ir statytojas. Tai labai patogu, nes nelieka rūpesčių. Atvažiavo meistrai į sodybą ir visą įrangą sumontavo per vieną dieną. Man kartais net sunku suprasti, kaip tai įmanoma. Džiugu, kad tai nėra išskirtinis atvejis, o labiau standartas“, – V. Radzevičius dalijosi pirmaisiais įspūdžiais.

Žinomas keliautojas, vertindamas lietuviškų technologijų kokybę, didžiuojasi, kad lietuviai yra labai pažengę technologijose – nuo lazerių iki saulės baterijų: „Mūsų šalyje sukurti ir pagaminti prietaisai yra tikrai geri. Pirmą kartą realiai veikiančią lietuvišką saulės bateriją prieš keletą metų pamačiau vienoje šventėje. Ir kai čia pat, tavo akyse, saulės energija verčiama elektra, negali likti abejingas, pavyzdys labai įtikinamas. Technologijos sudėtingos, bet veikia labai paprastai ir patogiai. Kadaise TV vedžiau laidą apie inovacijas, tai man akys ant kaktos iššokdavo, pamačius kokius technologiškai sudėtingus dalykus sugeba sukurti lietuviai“.

Vienintelis dalykas, kurio Vytaras dar neturi tam, kad visiškai atitiktų „žalią“ kursą – elektromobilis. Kol kas reikia vežioti daug krovinių, o komercinių krovininių elektromobilių pasiūla nėra labai didelė. „Kai atsiras galimybės man reikalingus krovinius pervežti elektromobiliu, sodyboje planuoju įrengti ir įkrovimo stotelę. Tuomet elektromobilį įkrausiu žalia energija. Esu tikras, kad ateitis priklauso elektromobiliams, ši sritis bus plėtojama ir skatinama“, – sako Vytaras Radzevičius.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9