IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Jau kelerius metus netyla kalbos, kad Lietuvoje katastrofiškai trūksta informacinių technologijų (IT) specialistų. Darbdaviai jiems pasiryžę mokėti apie 70 proc. didesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį, kuris bent metų patirtį turinčiam specialistui gali būti 1000 Eur, o labai patyrusiam – ir keli tūkstančiai eurų.

Europos Komisijos duomenimis, iki 2020 m. Lietuvoje gali trūkti apie 10 tūkst. IT specialistų. Šiandien abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje.

Įgis specialybes, kurių šiandien dar nėra

„Informacinių technologijų dalykas mokykloje yra kas kita nei tai, ko mokosi ir ką dirba profesionalūs įvairių sričių IT specialistai. Daug dėmesio skiriama gebėjimams ugdyti, loginiam mąstymui, kūrybiškumui lavinti, mokoma išradingai spręsti problemas – tai ir sudaro atsakingų, vertinamų specialybių atstovams svarbų pagrindą. Įdomiausia tai, kad daugelio šiandien egzaminą laikančio jaunimo būsimųjų profesijų mes šiandien net negalime įsivaizduoti, nes jų dar nėra“, – pabrėžia leidyklos „Šviesa“ direktorė Daiva Bartninkienė.

Savo ateities kol kas neįsivaizduoja ir šiandien egzaminą laikantys dvyliktokai. Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos abiturientė Loreta Michnovič prisipažino kol kas dar neapsisprendusi, ką labiausiai norėtų studijuoti – matematiką ar informatiką.

„Dėl egzamino nesijaudinu – jis tikrai nebus sunkus, bet didžiausią nerimą kelia stojimas ir studijų programos“, – teigia L. Michnovič.

Įdėtas darbas svarbiau nei genai

Anot Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus V. Brazdeikio, sunku vienareikšmiškai pasakyti, nuo ko priklauso vaiko mokymosi pasiekimai IT srityje. Tai lemia ir mokytojai, ir moksleivio socialinė aplinka, reikšmės taip pat gali turėti tėvų įtaka ar net paveldimumas.

„Yra gabių vaikų, kurie IT dalyką išmoksta lengviau nei kiti, todėl manau, kad itin svarbu mokytojams tai pastebėti ir lavinti. Mokykla, tėvai gali padidinti susidomėjimą, bet pastebiu, kad kai kuriems moksleiviams yra būdingas mąstymo būdas, padedantis geriau suvokti informacines technologijas“, – teigia V. Brazdeikis.

„Per IT egzaminą daugiausia ir tikrinami du skirtingi dalykai: taikomųjų biuro programų naudojimas ir programavimas. Turbūt apie pusė laikančiųjų orientuojasi tik į taikomųjų programų dalį, o kita pusė pasirenka programavimo užduotis. Sakoma, kad reikia ir gerų genų, ir daug praktikos, bet aš manau, kad genai ne tokie svarbūs, o daugiau lemia tai, kuo vaikas užsiima vaikystėje, kaip anksti jis pradeda lavintis“, – sako KTU gimnazijos informatikos mokytojas J. Pralgauskis.

Iškiliausia IT mokytoja išrinkta Šilutės Vydūno gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė T. Balvočienė teigia neskirstanti mokinių į „lyrikus“ ir „fizikus“. Pasak jos, daugelis vaikų gali įgyti įvairių dalykų, skirtingų sričių pagrindinius gebėjimus, taip pat ir susijusius su informacinėmis technologijomis. Mokytoja drąsina, kad norint pasirengti IT egzaminui tikrai nereikia ypatingų gebėjimų, tačiau būtina, kaip ir kiekvieno dalyko pamokose, įdėti darbo ir kryptingai mokytis.

Reikalinga ne tik kompiuteriams

T. Balvočienė sako, kad IT dalykas ugdo ne tik specializuotus IT gebėjimus, bet ir mokinių kūrybiškumo, planavimo, problemų sprendimo kompetencijas, skatina aiškiai dėstyti savo mintis.

„Mokytojas turi ir mokyti spaudyti mygtukus, ir pateikti mokiniams atitinkamų kūrybiškų užduočių, projektų, skatinti parengtus darbus pristatyti, aptarti, įsivertinti. Pavyzdžiui, mokiniai gali rengti pranešimų pateiktis, kurti lankstinukus, įvairius leidinius, animacinius sveikinimus, filmus, svetaines, plakatus, trimačius modelius ir visus darbus pristatyti bei aptarti tiek pamokose, tiek kituose renginiuose – seminaruose, konferencijose, konkursuose“, – tvirtina „Šviesos“ leidyklos leidinių autorė T. Balvočienė.

Pasak J. Pralgauskio, skirtingos IT kompetencijos ugdo išties nemažai asmeninių savybių. Programavimas daugiausia skatina analitinį mąstymą ir dėmesingumą detalėms. Taikomųjų programų naudojimas gerina ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas) pobūdžio gebėjimus. Dažnai tarp IT užduočių būna mini produkto kūrimas, todėl taip pat ugdomos ir bendrosios produkto kūrimo kompetencijos – idėjos generavimas, darbų planavimas, komunikacija.

Pedagogai sutaria, kad IT egzamino rezultatai sėkmės darbo rinkoje dar negarantuos. Pasak I. Balvočienės, norint tapti sėkmingu IT ar su jomis susijusios srities specialistu, reikalingi ir įgūdžiai, ir noras augti bei gebėjimas visuomet pirmauti. Tiek norintiems kurti savo verslą, tiek tapti darbdavių geidžiamais specialistais, teks ne tik sugalvoti išskirtinių idėjų, bet ir nuolat gilintis į naujoves, būti žingsniu priekyje.

• Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai.
• Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia?
• Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?
• Bulvių augintojas apie šalčius: tai turėtų daryti įtaką ir būsimam derliui.
• Jauni žmonės aktyviau renkasi galimybę sudaryti testamentą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 555 nauji koronaviruso atvejai.
• Patarimai naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą.
• „Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE.
• Tarptautinė optimistų diena: 4 išmanūs patarimai gerai nuotaikai.
• Vaistininkai pataria: kaip sustabdyti prakaitavimą nežalojant sveikatos?
• Finansinių duomenų apsauga: kaip saugoti, kad apsaugotum?
• Per savaitę NVSC patikrino beveik 600 prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
• „Sodros“ konsultacijos telefonu – daugiau gyventojų.
• Kokias investicijas planuoti šalies verslui 2021 m. ir vėliau?
• Motociklai: kuo svarbu pasirūpinti, kad pirma kelionė nesibaigtų nelaime.
• Neveikia „Wi-Fi“: inžinieriams įrangą teko traukti net iš širšių lizdo.
• Gatvių apšvietimo modernizavimas Kaune: investicijos duoda keleriopą grąžą.
• Tikros žiemos įtaka kenkėjams.
• Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?
• Vasarį lėktuvais gabentos gėlės aviacijai teikia vilčių.
• Nuotolinis darbo interviu: penki patarimai norintiems pasirodyti gerai.
• Reagavimo į orlaivių skrydžius prie Baltijos valstybių sienų duomenys.
• Augo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.
• Basas ir be gesintuvo – gaisre ne karys.
• Gydytoja akušerė ginekologė: ką žinoti, planuojant nėštumą.
• Lietuvą pasiekė dar 12 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių.
• Padidėjusiam oro užterštumui turi įtakos oro masės pernašos iš pietų.
• Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų.
• Su valstybės parama į elektromobilius persėda ir vadybininkai, ir slaugytojai.
• NVSC specialistai vertins paskiepytų žmonių užsikrėtimo aplinkybes Lauksargiuose.
• Karantinas Lietuvoje pratęstas iki 2021 metų kovo 31 d. 24:00 valandos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 653 naujas koronaviruso atvejis.
• 5 kriterijai, kurie padės išsirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį.
• Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link.
• Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų.
• Netikėti faktai apie sūrį: kodėl jis laikomas urvuose ir ar jį mėgsta pelės?
• Ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga?
• Inovatyvaus lietuviško maisto produktų gamintojų užnugaris – stiprus klasteris.
• „Amber Grid“: du trečdaliai GIPL dujotiekio išbandyti maksimalia apkrova.
• Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89