Naujienos

ES nebuvo panacėja, jos santykiai su Lietuva – paradoksalūs

2016-06-22 10:57:48

„Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis“, – sako amerikiečių profesorius, antropologas Victoras de Munckas.

foto

Jis yra dirbęs Valstybiniame Niujorko universitete ir sukaupęs didelę tyrimų patirtį Šri Lankoje, Makedonijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir JAV. Šiandien mokslininkas dirba Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – vykdo tyrimus Socialinės antropologijos centre ir dėsto Socialinės antropologijos studentams.

Socialinė antropologija – mokslas, tyrinėjantis žmonių bendruomenes, kultūras. Kaip manote, kuo toks mokslas reikšmingas šiandien?

Tai yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias mokslas. Visų pirma, todėl, kad socialiniai antropologai tyrinėja kultūrą – o kultūra yra simbolių sistema, kurią mes naudojame kurdami prasmę savo gyvenime. Kultūra apima ne tik kalbą, bet ir vertybes, įsitikinimus, komunikaciją gestais, taisykles, kurių laikomės: kaip valgome, tuokiamės, praktikuojame religiją ir taip toliau.

Kita priežastis – antropologai yra vieni iš nedaugelio mokslininkų, kurie taiko dalyvaujantį stebėjimą, tai yra, kai tyrėjas ne tik stebi, bet ir pats gyvena tiriamoje bendruomenėje, įsitraukia į tiriamųjų gyvenimą. Visi socialiniai mokslai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei jų teorijos atitinka tai, kas vyksta realiame gyvenime. O būtent tai antropologai ir siekia išsiaiškinti: kaip žmonės gyvena natūralioje aplinkoje. Didesnio sąlyčio su realybe dažnai trūksta, kai apsiribojama tik apklausomis arba interviu.

Galiausiai, šiandien pasaulis darosi vis labiau fragmentiškas – tarp mūsų vis daugėja svetimų bendruomenių. Net ir savoje bendruomenėje, atsiranda susiskaldymų – pavyzdžiui, Lietuvoje yra giliai tikintys katalikai ir ateistai, skirtingos kartos, skirtingos ekonominės padėtys ir t. t. O tada į šalį dar atvyksta imigrantai ir jau prireikia tam tikro globalaus supratimo, ne tik vietinio, reikia suvokti, koks yra kitų žmonių kultūrinis santykis su pasauliu, suprasti ir įvertinti, kodėl jų požiūris, elgesys yra toks ar kitoks. Šias žinias ir suteikia socialinė antropologija.

Jūs esate parengęs tyrimų įdomiomis temomis įvairiuose kraštuose – stebėjote bendruomenes Šri Lankoje, Makedonijoje, kitose šalyse. Vieną įdomesnių tyrimų vykdėte Lietuvoje, JAV ir Rusijoje – palyginote, kaip šiose valstybėse suvokiama romantinė meilė. Ką atskleidė šis tyrimas?

Daromės vis labiau socialiai judrūs, išsiskiriame vieni iš kitų kaip individai, todėl romantinė meilė taip pat kinta. Anksčiau buvo juntamas socialinis spaudimas vesti deramą žmogų, išlikti santuokoje. Dabar tai yra individualus pasirinkimas ir skyrybos jau nėra tokios stigmatizuotos. Smarkiai pasikeitė visa susitikinėjimo kultūra, o savo ruožtu buvo paveikta ir šeimos struktūra.

Tyrimo tikslas buvo palyginti romantinės meilės kultūrinius konstruktus JAV, Lietuvoje ir Rusijoje. Atradau reikšmingų skirtumų, tačiau manau, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė – dauguma duomenų buvo surinkta 2003-2005 metais.

Lietuvoje pastebėta tendencija, kad romantiška meilė suprantama kaip laikinas tarpsnis – poetiškas pereinamasis laikotarpis. Daug žmonių ją susiejo su Disneilendu, šampanu, muilo burbulais, kažkuo, kas netikra ir greitai pasibaigia. Ir tik po šio etapo, jei jis įveikiamas, gali atsirasti tikra meilė ir draugystė. Tuo tarpu amerikiečiams romantinė meilė reiškia, kad tavo mylimas žmogus yra ir tavo geriausias draugas, tai nėra kažkokia fantazija, o tikrovė, ir ji vystoma per draugystę. Na, o Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės akcentavo romantikos laikinumą ir nekalbėjo apie draugystę.

Visose trijose šalyse apklausiau po 80 žmonių ir nei Rusijoje, nei Lietuvoje, nė vienas žmogus nepaminėjo draugystės arba saugumo jausmo būnant greta mylimo žmogaus, tuo tarpu JAV juos paminėjo beveik visi – tai didelis skirtumas.

Kaip paaiškintumėte tokį skirtumą? Kodėl romantika šiose šalyse suvokiama taip skirtingai?

Lietuvoje, Rusijoje ir kitose Europos šalyse, pradėję eiti į pirmą klasę, bene visus likusius mokyklos metus praleidžiate su tais pačiais klasiokais. Tad ir draugai mokykloje mažai keičiasi, per ilgus metus išvystomos stiprios draugystės, kurios neretai išlieka visam gyvenimui.

JAV mokyklose mokinių sudėtis klasėse nuolat keičiasi, todėl čia įprastos trumpalaikės draugystės. Septintoje klasėje mokiniai pradeda keistis net priklausomai nuo atskiros pamokos, pavyzdžiui, istorijos, matematikos. Taigi, kuriami silpni ryšiai. O Lietuvoje ir Rusijoje draugystė vystoma per stiprius ryšius, todėl ten romantiška meilė negali išplėtoti ir draugystės su tuo pačiu žmogumi, nes tvirtai draugystei sukurti reikia labai daug laiko, priešingai nei JAV, kur ryšiai kuriami lengvai.

Išsiskyrimas amerikiečiui yra didžiulis smūgis, nes tave paliko ne tik mylimasis, bet ir geriausias draugas, tuo tarpu lietuviai ir rusai jį išgyvena lengviau – taip, jiems tai irgi gali būti asmeninė tragedija, tačiau kultūriškai šiose šalyse su išsiskyrimu pridera susitaikyti greičiau, nes jis suprantamas kaip trumpalaikė, poetiška akimirka, jūs nebuvote artimi draugai.

Remdamasis savo tyrimais, argumentuočiau, kad romantiška meilė yra socialinė ir psichologinė universalija. Kitaip tariant, visuomenei romantinė meilė yra reikalinga tam, kad žmonės laikytųsi drauge, o psichologijoje egzistuoja tam tikra „meilės chemija“, kuri skatina prisirišti prie kito žmogaus. Kultūriškai ji nėra universali – yra daug kultūrų, kuriose romantiška meilė kaip santuokos sąlyga yra draudžiama.

Romantiška meilė nuslopina žmogaus ekonominius interesus, nes paprastai tokiuose santykiuose galvoji apie tai, kas geriausia kitam, o ne sau. Taip yra ir su politine veikla – ji neveiks, jei joje nebus tokios meilės atspindžio. Pavyzdžiui, kovodami su ekonomine nelygybe, žmonės turi aukotis, o tam reikia, kad jie jaustų prisirišimą prie tų, dėl kurių jie aukojasi. Romantinė meilė yra tarsi stichinė jėga, leidžianti žmonėms elgtis altruistiškai. Vien ideologijos nepakanka, nes jei tau nerūpi kiti, tu dėl jų nesiaukosi.

Kartu su žmona antropologe Trini de Munck ir dviem studentais iš Lietuvos parengėte knygą „Patirti Vilnių“ („Experiencing Vilnius“): antropologiškai ištyrėte gyvenimą Vilniuje. Ką sužinojote apie gyvenimą Lietuvos sostinėje?

Ši knyga – tai dialogas tarp vietinių ir pašaliečių apie kultūrą ir patirtis Vilniuje. Antropologijoje paprastai tik antropologas tyrinėja žmones. Tuo tarpu šiuo atveju vietiniai galėjo atsakyti į mūsų pastabas: du lietuviai knygoje komentavo apie tai, ką mes su žmona atradome. Buvo daug apsikeitimų nuomonėmis, gavome pastabų, kad kažką supratome neteisingai. Tai atvėrė akis: pagyvenęs Vilniuje metus gali įsivaizduoti, kad tavo patirtis šiame mieste leidžia daryti tam tikras išvadas, tačiau jei negyvenai bute su jo savininke, kuri ten sėdi ir saugo savo gėles ir agurkus šaldytuve, tai iš tiesų tu nelabai išmanai, ką reiškia būti studentu Vilniuje.

Knyga pasirodė 2010 metais, medžiagą jai surinkote dar anksčiau. Ar per tą laiką pastebėjote ženklių pasikeitimų Vilniaus ir Lietuvos kasdienybėje?

Knygos medžiaga buvo parengta kai Lietuva jungėsi prie ES, 2003-2004 metais. Buvo juntamas entuziazmas, tai buvo džiaugsmingas laikas. Pamenu, kaip tuometinis JAV prezidentas G. W. Bushas atvyko čia ir sakė kalbą: „Visi, kurie yra Lietuvos priešai, taip pat yra ir JAV priešai“. Tad buvo daug susijaudinimo ir, be abejo, buvo padidėjusių lūkesčių laikas.

Tačiau vienas iš mano apklaustų žmonių, kalbėdamas apie atviras sienas, tuomet pranašavo, kad visi paliks Lietuvą, išvyks į Europą ir paskutinis „užrakins duris“, vaizdžiai tariant. Taip nenutiko, bet migracija išties tapo problema, su kuria reikia kovoti – tai vienas ryškesnių pasikeitimų. 2004-aisiais Lietuvoje buvo apie 3,4 mln. gyventojų, o šiandien jų yra apie 2,8 milijono ir vis mažėja. ES nebuvo panacėja, ji ne tik išsprendė, bet ir sukūrė problemų, todėl santykiai tarp sąjungos ir Lietuvos yra paradoksalūs, dialektiškai painūs.

Kitas skirtumas yra padidėjęs atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies dalies. Kapitalo srautai į sostinę yra per dideli, o į kitus, mažesnius miestus ir miestelius – per maži. Vienas demografas pagal savo tyrimus konstatavo, kad 30 procentų Lietuvos kaimo gyvena Afrikos lygyje. Taip pat turime problemų dėl korupcijos, pasitikėjimo tarp tautos ir valdžios bei kaip vietiniai vertina atvykstančius migrantus. Imigrantų humanizavimas yra labai svarbus klausimas, kurį gali spręsti antropologai. Galiausiai, žmonės jaučiasi, lyg jiems turi grąžinti skolą, jie nepakankamai uždirba. Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis, pavyzdžiui, Olandijoje, kur už tą patį darbą gautum 3000 eurų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Martynas Gedvila

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-08 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 2806 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-08 08:08:18

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: dirbantiems savarankiškai

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti.
       2021-03-08 07:42:36

Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją

Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.
       2021-03-08 07:36:33

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime?
       2021-03-08 07:32:50

Pieno produktų vartojimas: ką valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?

Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą.
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
       2021-03-04 08:58:43

Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus

Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.
       2021-03-04 08:49:06

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.
       2021-03-04 08:31:51

Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.