- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų.
- Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: dirbantiems savarankiškai.
- Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją.
- Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
- Pieno produktų vartojimas: ką valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?
- Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai.
- Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai.
- Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse.
- Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus.
- Procedūra dėl „RTR Planeta“ retransliavimo laikino sustabdymo tęsiama.
- Darbuotojai protestuoja dėl galimo „Euronews“ kai kuriomis kalbomis uždarymo.
- Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Telia“ viešai manipuliuoja informacija, siekia stabdyti investicijas į „Mezon“.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Senos ir neprižiūrėtos sistemos – lengvas grobis programišiams.
- 5 kriterijai, kurie padės išsirinkti naują nešiojamąjį kompiuterį.
- Ar pasirūpinote vakcina savo kompiuteriui ar išmaniajam?
- Duomenų saugumo pamatas – slaptažodžiai: ką daryti, kad jūsų nenulaužtų?
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- „Samsung“ pristatė televizorių naujienas, tarp jų – ir tinkamas naudoti lauke.
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Mini LED“ televizoriai: LCD televizorių technologijos evoliucija tęsiasi.
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Nuo pirmadienio keliautojams – naujos procedūros, raginama pasiruošti.
- Slidinėjimas: kokios taisyklės šiuo metu galioja Alpių regiono šalyse?
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Žiūrite televizoriumi iš kompiuterio? Galvojate kokia sujungimo jungtis tinkamiausia? Jei yra galimybė, junkite kompiuteriniu vytų porų laidu, RJ45 jungtimis ir naudokite DLNA protokolą - išnaudosite televizoriaus dekoderio privalumus ir vaizdas bus kokybiškiausias.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks.
- Jei žmonės elgiasi gerai vien todėl, kad bijo bausmės ir tikisi prizo, galiu pasakyti, jog žmonijos padėtis tikrai yra prasta.
- Apskritai daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie daug žino, kalba mažai.
- Gyvenimas - tai filmas, kuriame įmanoma viskas. Kitaip kokia prasmė būtų gyventi?
- Tas, kuris neklysta, nebando nieko naujo.
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
ES nebuvo panacėja, jos santykiai su Lietuva – paradoksalūs
2016-06-22 10:57:48„Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis“, – sako amerikiečių profesorius, antropologas Victoras de Munckas.

Jis yra dirbęs Valstybiniame Niujorko universitete ir sukaupęs didelę tyrimų patirtį Šri Lankoje, Makedonijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir JAV. Šiandien mokslininkas dirba Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – vykdo tyrimus Socialinės antropologijos centre ir dėsto Socialinės antropologijos studentams.
Socialinė antropologija – mokslas, tyrinėjantis žmonių bendruomenes, kultūras. Kaip manote, kuo toks mokslas reikšmingas šiandien?
Tai yra vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias mokslas. Visų pirma, todėl, kad socialiniai antropologai tyrinėja kultūrą – o kultūra yra simbolių sistema, kurią mes naudojame kurdami prasmę savo gyvenime. Kultūra apima ne tik kalbą, bet ir vertybes, įsitikinimus, komunikaciją gestais, taisykles, kurių laikomės: kaip valgome, tuokiamės, praktikuojame religiją ir taip toliau.
Kita priežastis – antropologai yra vieni iš nedaugelio mokslininkų, kurie taiko dalyvaujantį stebėjimą, tai yra, kai tyrėjas ne tik stebi, bet ir pats gyvena tiriamoje bendruomenėje, įsitraukia į tiriamųjų gyvenimą. Visi socialiniai mokslai gali būti veiksmingi tik tuomet, jei jų teorijos atitinka tai, kas vyksta realiame gyvenime. O būtent tai antropologai ir siekia išsiaiškinti: kaip žmonės gyvena natūralioje aplinkoje. Didesnio sąlyčio su realybe dažnai trūksta, kai apsiribojama tik apklausomis arba interviu.
Galiausiai, šiandien pasaulis darosi vis labiau fragmentiškas – tarp mūsų vis daugėja svetimų bendruomenių. Net ir savoje bendruomenėje, atsiranda susiskaldymų – pavyzdžiui, Lietuvoje yra giliai tikintys katalikai ir ateistai, skirtingos kartos, skirtingos ekonominės padėtys ir t. t. O tada į šalį dar atvyksta imigrantai ir jau prireikia tam tikro globalaus supratimo, ne tik vietinio, reikia suvokti, koks yra kitų žmonių kultūrinis santykis su pasauliu, suprasti ir įvertinti, kodėl jų požiūris, elgesys yra toks ar kitoks. Šias žinias ir suteikia socialinė antropologija.
Jūs esate parengęs tyrimų įdomiomis temomis įvairiuose kraštuose – stebėjote bendruomenes Šri Lankoje, Makedonijoje, kitose šalyse. Vieną įdomesnių tyrimų vykdėte Lietuvoje, JAV ir Rusijoje – palyginote, kaip šiose valstybėse suvokiama romantinė meilė. Ką atskleidė šis tyrimas?
Daromės vis labiau socialiai judrūs, išsiskiriame vieni iš kitų kaip individai, todėl romantinė meilė taip pat kinta. Anksčiau buvo juntamas socialinis spaudimas vesti deramą žmogų, išlikti santuokoje. Dabar tai yra individualus pasirinkimas ir skyrybos jau nėra tokios stigmatizuotos. Smarkiai pasikeitė visa susitikinėjimo kultūra, o savo ruožtu buvo paveikta ir šeimos struktūra.
Tyrimo tikslas buvo palyginti romantinės meilės kultūrinius konstruktus JAV, Lietuvoje ir Rusijoje. Atradau reikšmingų skirtumų, tačiau manau, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė – dauguma duomenų buvo surinkta 2003-2005 metais.
Lietuvoje pastebėta tendencija, kad romantiška meilė suprantama kaip laikinas tarpsnis – poetiškas pereinamasis laikotarpis. Daug žmonių ją susiejo su Disneilendu, šampanu, muilo burbulais, kažkuo, kas netikra ir greitai pasibaigia. Ir tik po šio etapo, jei jis įveikiamas, gali atsirasti tikra meilė ir draugystė. Tuo tarpu amerikiečiams romantinė meilė reiškia, kad tavo mylimas žmogus yra ir tavo geriausias draugas, tai nėra kažkokia fantazija, o tikrovė, ir ji vystoma per draugystę. Na, o Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės akcentavo romantikos laikinumą ir nekalbėjo apie draugystę.
Visose trijose šalyse apklausiau po 80 žmonių ir nei Rusijoje, nei Lietuvoje, nė vienas žmogus nepaminėjo draugystės arba saugumo jausmo būnant greta mylimo žmogaus, tuo tarpu JAV juos paminėjo beveik visi – tai didelis skirtumas.
Kaip paaiškintumėte tokį skirtumą? Kodėl romantika šiose šalyse suvokiama taip skirtingai?
Lietuvoje, Rusijoje ir kitose Europos šalyse, pradėję eiti į pirmą klasę, bene visus likusius mokyklos metus praleidžiate su tais pačiais klasiokais. Tad ir draugai mokykloje mažai keičiasi, per ilgus metus išvystomos stiprios draugystės, kurios neretai išlieka visam gyvenimui.
JAV mokyklose mokinių sudėtis klasėse nuolat keičiasi, todėl čia įprastos trumpalaikės draugystės. Septintoje klasėje mokiniai pradeda keistis net priklausomai nuo atskiros pamokos, pavyzdžiui, istorijos, matematikos. Taigi, kuriami silpni ryšiai. O Lietuvoje ir Rusijoje draugystė vystoma per stiprius ryšius, todėl ten romantiška meilė negali išplėtoti ir draugystės su tuo pačiu žmogumi, nes tvirtai draugystei sukurti reikia labai daug laiko, priešingai nei JAV, kur ryšiai kuriami lengvai.
Išsiskyrimas amerikiečiui yra didžiulis smūgis, nes tave paliko ne tik mylimasis, bet ir geriausias draugas, tuo tarpu lietuviai ir rusai jį išgyvena lengviau – taip, jiems tai irgi gali būti asmeninė tragedija, tačiau kultūriškai šiose šalyse su išsiskyrimu pridera susitaikyti greičiau, nes jis suprantamas kaip trumpalaikė, poetiška akimirka, jūs nebuvote artimi draugai.
Remdamasis savo tyrimais, argumentuočiau, kad romantiška meilė yra socialinė ir psichologinė universalija. Kitaip tariant, visuomenei romantinė meilė yra reikalinga tam, kad žmonės laikytųsi drauge, o psichologijoje egzistuoja tam tikra „meilės chemija“, kuri skatina prisirišti prie kito žmogaus. Kultūriškai ji nėra universali – yra daug kultūrų, kuriose romantiška meilė kaip santuokos sąlyga yra draudžiama.
Romantiška meilė nuslopina žmogaus ekonominius interesus, nes paprastai tokiuose santykiuose galvoji apie tai, kas geriausia kitam, o ne sau. Taip yra ir su politine veikla – ji neveiks, jei joje nebus tokios meilės atspindžio. Pavyzdžiui, kovodami su ekonomine nelygybe, žmonės turi aukotis, o tam reikia, kad jie jaustų prisirišimą prie tų, dėl kurių jie aukojasi. Romantinė meilė yra tarsi stichinė jėga, leidžianti žmonėms elgtis altruistiškai. Vien ideologijos nepakanka, nes jei tau nerūpi kiti, tu dėl jų nesiaukosi.
Kartu su žmona antropologe Trini de Munck ir dviem studentais iš Lietuvos parengėte knygą „Patirti Vilnių“ („Experiencing Vilnius“): antropologiškai ištyrėte gyvenimą Vilniuje. Ką sužinojote apie gyvenimą Lietuvos sostinėje?
Ši knyga – tai dialogas tarp vietinių ir pašaliečių apie kultūrą ir patirtis Vilniuje. Antropologijoje paprastai tik antropologas tyrinėja žmones. Tuo tarpu šiuo atveju vietiniai galėjo atsakyti į mūsų pastabas: du lietuviai knygoje komentavo apie tai, ką mes su žmona atradome. Buvo daug apsikeitimų nuomonėmis, gavome pastabų, kad kažką supratome neteisingai. Tai atvėrė akis: pagyvenęs Vilniuje metus gali įsivaizduoti, kad tavo patirtis šiame mieste leidžia daryti tam tikras išvadas, tačiau jei negyvenai bute su jo savininke, kuri ten sėdi ir saugo savo gėles ir agurkus šaldytuve, tai iš tiesų tu nelabai išmanai, ką reiškia būti studentu Vilniuje.
Knyga pasirodė 2010 metais, medžiagą jai surinkote dar anksčiau. Ar per tą laiką pastebėjote ženklių pasikeitimų Vilniaus ir Lietuvos kasdienybėje?
Knygos medžiaga buvo parengta kai Lietuva jungėsi prie ES, 2003-2004 metais. Buvo juntamas entuziazmas, tai buvo džiaugsmingas laikas. Pamenu, kaip tuometinis JAV prezidentas G. W. Bushas atvyko čia ir sakė kalbą: „Visi, kurie yra Lietuvos priešai, taip pat yra ir JAV priešai“. Tad buvo daug susijaudinimo ir, be abejo, buvo padidėjusių lūkesčių laikas.
Tačiau vienas iš mano apklaustų žmonių, kalbėdamas apie atviras sienas, tuomet pranašavo, kad visi paliks Lietuvą, išvyks į Europą ir paskutinis „užrakins duris“, vaizdžiai tariant. Taip nenutiko, bet migracija išties tapo problema, su kuria reikia kovoti – tai vienas ryškesnių pasikeitimų. 2004-aisiais Lietuvoje buvo apie 3,4 mln. gyventojų, o šiandien jų yra apie 2,8 milijono ir vis mažėja. ES nebuvo panacėja, ji ne tik išsprendė, bet ir sukūrė problemų, todėl santykiai tarp sąjungos ir Lietuvos yra paradoksalūs, dialektiškai painūs.
Kitas skirtumas yra padidėjęs atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies dalies. Kapitalo srautai į sostinę yra per dideli, o į kitus, mažesnius miestus ir miestelius – per maži. Vienas demografas pagal savo tyrimus konstatavo, kad 30 procentų Lietuvos kaimo gyvena Afrikos lygyje. Taip pat turime problemų dėl korupcijos, pasitikėjimo tarp tautos ir valdžios bei kaip vietiniai vertina atvykstančius migrantus. Imigrantų humanizavimas yra labai svarbus klausimas, kurį gali spręsti antropologai. Galiausiai, žmonės jaučiasi, lyg jiems turi grąžinti skolą, jie nepakankamai uždirba. Lietuva yra viena sunkiausiai dirbančių šalių, tačiau už tai gauna turbūt mažiausią atlygį Europoje. Jei uždirbi tik 700 eurų į mėnesį, negali tikėtis, kad gyvensi kaip europietis, pavyzdžiui, Olandijoje, kur už tą patį darbą gautum 3000 eurų.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Martynas Gedvila

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų
Atlikus 2806 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: dirbantiems savarankiškai
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti.Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją
Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime?Pieno produktų vartojimas: ką valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?
Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą.Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų
Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą
"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse
Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis
Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.Matvei Linov apie mus internete rašo:
"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų
Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus
Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai
Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą
„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere
Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę
Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti
Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą
Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito
Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?
Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai
Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis
Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą
Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus
Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas
Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti
Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti.- Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę.
- Svarbi informacija projektuotojams.
- „Ignitis“ pataria: ką reikia žinoti sudarant sutartis telefonu?
- Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?
- Lietuvių abejingumas gaisro atveju: dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas.
- Primename – nuo stabligės ir difterijos skiepykitės nemokamai.
- Nuo kito trečiadienio „Regitroje“ atnaujinami praktikos egzaminai.
- ES Taryba patvirtino tikslines ribojamąsias priemones Rusijos pareigūnams.
- Atnaujinami praktiniai vairuotojų mokymai.
- Santaros klinikose pradedama naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų paieška.
- Telefono baterija: priežiūra ir dažniausios klaidos.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruota 515 naujų koronaviruso atvejų.
- Užimtumo tarnybos prognozė: kam šįmet geriausiai seksis įsidarbinti?
- Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos.
- KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams.
- Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambarys?
- Kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos.
- Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos.
- 5 automobilių technologijos, atsiradusios iš telefonų.
- „Samsung“ pristatė televizorių naujienas, tarp jų – ir tinkamas naudoti lauke.
- Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius.
- Storas sniego sluoksnis erkėms tarsi antklodė, prasideda erkių sezonas.
- Pasikartokime: kaip apsaugoti asmeninius duomenis?
- Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
- Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
- Nustatyti dar 25 iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso atvejai .
- Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu.
- Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis?
- Eksperto patarimai: 5 dažniausios buitinės technikos problemos ir sprendimai.
- Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 452 nauji koronaviruso atvejai.
- Darbo rinka atsispyrė antrojo karantino įtakai.
- Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
- Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija: gyvūnai gyvens daug erdviau.
- Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
- Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
- Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?
- Bitkoinas – naujasis auksas?
- Darbdavį rinksimės kitaip: kokius klausimus būtina užduoti įsidarbinant?
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 247 nauji koronaviruso atvejai.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90
- 1895-11-08Vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas atranda elektromagnetinį spinduliavimą X-rays dabar žinomą kaip rentgeno spinduliavimas.
- 1546-01-23Neskelbęs nieko vienuolika metų, Francois Rabelais skelbia "Tiers Livre" tęsinį "Gargantua ir Pantagruelis".
- 1895-05-05Sankt-Peterburge (Rusija) Aleksandr Popov pademonstravo prietaisą elektros išlydžių atmosferoje atpažinimui
- 1887-09-28"Geltonosios upės" potvyniai Kinijoje, žuvo nuo 900 000 iki 2 milijonų žmonių. Viena didžiausių stichinių nelaimių istorijoje.
Daugiau istorijos
- Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę.
- Telefonas per ilgai „galvoja“ ir nuolat stringa – 7 būdai tai išspręsti.
- „Tele2“ rezultatus augino duomenų vartojimas.
- 10 negirdėtų „iPhone“ triukų, kurie pakeis jūsų gyvenimą.
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Restoranų verslui smogęs karantinas ne tik atima: planuose – atsinaujinimai .
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
- Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
- Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
- Elektros energijos tiekimo rinkos apžvalga.
- Lietuva tampa žalesnė: vėjo jėgainės pernai pagamino 1,49 TWh elektros.
- „Ignitis grupė“ apsisprendė plėsti Kruonio HAE.
- „Amber Grid“: du trečdaliai GIPL dujotiekio išbandyti maksimalia apkrova.
- Buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų daugiau nuodingų medžiagų.
- Elektros kainų rebusas: kurie komerciniai vartotojai permoka už elektrą?
- Vėjo elektrinės pernai pagamino rekordinį kiekį elektros energijos.
- Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis.
- Motociklai: kuo svarbu pasirūpinti, kad pirma kelionė nesibaigtų nelaime.
- Gamtinės dujos ar dyzelinas: Europoje svarstyklės krypsta ekologiškumo link.
- Įvertino arktinę žiemą: šaltis ir trumpi atstumai veikia automobilį.
- Penki praktiški patarimai, kaip šiuo metu išvengti ekstremalių situacijų kelyje.
- Draudikai įspėja: atėjus snygiui, vairuotojams teks atsiminti, ko mokėsi.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- 3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas.
- Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams.
- Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
- Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai.
- Savo verslą kuriantis moksleivis: geriausia diena pradėti – šiandien.
- IT ekspertai sukūrė visiems prieinamą edukacinę platformą.
- Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar.
- Pedagogų vakcinacija ir profilaktinis testavimas – neprivalomi.
- Šiandien prasideda žiemos priėmimas į šalies profesines mokyklas.
- J. Šiugždinienė: kodėl negalime atsisakyti egzaminų.
- Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar.
- Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti.
- Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
- Žiemos traumos: artėjant pavasariui darosi dar pavojingesnės.
- Vėžio diagnostikos pasiekimai: tai gydymą perkėlė į kitą lygį.
- Tarptautinę prezervatyvo dieną: „prezervatyvai visada madingi“.
- Burnos vėžį išdavė išdavė raudonis: kaip ligą aptikti anksti.
- Hemofilija slaugytojos akimis: prieš 20 metų vaikai net negalėjo žaisti lauke.
- Nudegimai, pirma pagalba nudegimų atvejais.
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis.
- 8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai.
- Dietologė pataria: ką valgyti, kad pavasarį pasitiktume kupini energijos.
- Kai norisi skaniai, bet paprastai: orkaitėje kepti kiaulienos šonkauliai.
- Kurie patiekalai populiariausi, o kas eina užmarštin?
- Misija – Užgavėnės namuose: 4 gardūs blynų receptai.
- Kodėl blynai prisvyla? 8 didžiausios klaidos ir naudingi patarimai.
- Ekspertas pataria: kaip namuose išsikepti sultingą kepsnį?
- Žaliuoju Austrijos auksu vadinamas moliūgų sėklų aliejus.
- Naujiems skoniams atrasti – lietuviški rauginti kopūstai.
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- Mindaugas Stankunas komentavo: Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. Nuostabaus šeštadienio nuostabus rytas ir kodėl jį nepraleisti… paplepant apie COVID-19 situaciją Lietuvoje. Atrodo, kad tie besitelkę “trečiosios bangos” debesys bent jau laikinai atsitraukė. Kaip jau buvo ne kartą minėta žiniask
- Justas komentavo: Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus. Nesąmonė klientams siūlyti 8K raiškos televizorius kai dar net 4K turinio beveik nėra pasirinkimo. Palaukite metus - ir tokio televizoriaus kaina dvigubai sumažės.
- Hmmm komentavo: Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę. Prezidento komandą palieka atstovas spaudai Antanas Bubnelis, prezidentūros kanclerė, anksčiau vadovavusi G. Nausėdos rinkimų kampanijos štabui, Algė Budrytė, Komunikacijos grupės patarėja Ieva Elenbergienė, patarėjas Liutauras Galinis.
- Tomas komentavo: Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo. Ne deklaracijų reikia, o realių veiksmų.
- Anykščių Puntukas tik antras didžiausių akmenų sąraše. Didžiausias akmuo arba kitaip vadinamas riedulys yra Puokės akmuo (Barstyčių).
- Draudimo kompanijos duomenimis, dažniausiai pasitaikanti buitinių nelaimių priežastis – laiptai. Po to eina stiklinės durys, stalo įrankiai. Paskutinėje vietoje, kad ir kaip keista, elektriniai prietaisai.
- Airijoje vasario 29-oji – tai diena, kai moterys peršasi vyrams. Šios tradicijos pradžia slypi XI a. įsakyme, pagal kurį vyras, atsisakęs vesti, privalėjo sumokėti baudą.
- Daugiausiai televizija žiūrima sekmadienio vakarais, mažiausiai – penktadienio.
- Jeigu 111 111 111 padauginsime iš 111 111 111, gausime 12345678987654321.
- Vyras ir žmona virtuvėje. Staiga iš už sienos pasigirsta:
- Asilai!
Vyras sako:
- Įjunk televizorių. Visai pamiršau, kad mūsų rinktinė futbolą žaidžia. - - Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
- Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti. - Kai kuriose indėnų gentyse buvo galvojama, kad jeigu suvalgysi lokį, tai būsi drąsus ir stiprus kaip lokys. Jei suvalgysi pumą, tai būsi greitas ir gudrus kaip puma.
Dabar aš galvoju... Ar ne per daug mes kiaulienos valgome?
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras