Atvėsus orams išbandykite sočią japonišką sriubą – rameną

Atvėsus orams norisi šilto ir sotaus maisto, tad sriuba – vienas geriausių pasirinkimų pietums. Nors sriubų įvairovė milžiniška, bene labiausiai išsiskiria kvapnios Azijos šalių virtuvės sriubos.

Ingredientų gausa, netikėti deriniai ir nesudėtingas paruošimas išpopuliarino šio regiono patiekalus, o ypač – viena iš sočiausių sriubų – japonišką rameną. Ši sriuba gaminama iš makaronų, kiaušinių, daržovių ir mėsos, bet svarbiausias šio patiekalo ingredientas – kokybiškas jautienos sultinys. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sriuba – ne tik šildantis, bet ir virškinimo sistemą puikiai paruošiantis patiekalas, kuriuo galima paįvairinti mitybos racioną. Visgi, gaminant sriubą svarbiausia pasirinkti tinkamus ingredientus, nes jie nulems ne tik patiekalo skonį, bet ir naudą mūsų sveikatai.

Lietuvių virtuvėje sriubos – nuo seno mėgstamas patiekalas, kurį valgome tiek skystu, tiek trintu pavidalu. Nors tradicinių šio patiekalo receptūrų gausu, skonio paįvairinimui bei receptorių sužadinimui verta išbandyti ir kitų šalių sriubų receptus. Atšalus orams puikiai tiks japoniška ramenų sriuba, kuri yra ne tik šildančios, bet ir sočios sriubos pasirinkimas.

Gydytoja dietologė E. Gavelienė sako, kad sriuba yra puikus patiekalas, galintis paįvairinti kasdienės mitybos racioną: „Šaltuoju metų laiku sriuba išties sušildo žmogaus organizmą ir gali būti puikus startinis patiekalas pietų ar vakarienės kontekste, paruošiantis virškinimo sistemą vėliau valgomiems patiekalams, kuriuos įprastai organizmas virškina lėčiau. Kitaip tariant – sriuba padeda suaktyvinti organų, gaminančių virškinimo sultis, veiklą, todėl ją galima įtraukti į mitybos racioną.“

Visgi, gydytoja dietologė pabrėžia, kad liaudyje sriubų nauda dažnai pervertinama. „Nereikėtų manyti, kad sriuba yra gydantis patiekalas. Dažnai tenka susidurti su situacija, kad sriubas, ypatingai sultinius, žmonės neša sergantiems artimiesiems ir tikisi, kad jas valgydami sergantieji greičiau pasveiks. Žinoma, su meile namuose pagamintas patiekalas visada bus naudingas, tačiau sriubą reikėtų vertinti ne kaip gydantį produktą, bet kaip puikų patiekalą, kuris leidžia pasireikšti kulinarinėms žinioms, drąsiai eksperimentuoti ir atrasti nuostabiausius skonius bei kvapus“, – sako E. Gavelienė.

Anot gydytojos dietologės, labai svarbu tai, iš ko sriuba yra pagaminta: „Sriuba gali būti tiek itin maistingas patiekalas, kai kuriais atvejais savo verte prilygstantis ir antrajam patiekalui, tiek menkavertis nuoviras, jei ją gaminsime iš mažai maistingų ingredientų. Todėl sriubos maistinė nauda visada priklauso nuo to, kokius produktus į ją dedame. Kita vertus, sriubos yra puikus patiekalas, leidžiantis į mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių. Pavyzdžiui, trinta daržovių sriuba puikiai tinka vaikams, kurie ne visada mėgsta daržoves ar valgo jų nepakankamai“, – įsitikinusi specialistė.

Ji priduria, kad ruošiant sriubą, kaip ir visus patiekalus, galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, svarbus į puodą dedamų ingredientų eiliškumas: „Verdant daržovių sriubą, jas į verdantį vandenį suberti reikėtų ne visas iš karto, bet palaipsniui – pradedant nuo ilgiau verdančių ir baigiant greičiau suminkštėjančiomis daržovėmis. Geriau, kai daržovės sriuboje būna ne iki galo suvirusios – tokios ne tik skanesnės, bet ir išsaugo daugiau maistinių medžiagų. Be to, sriuboje svarbu nepadauginti druskos“, – primena gydytoja dietologė.

Kalbėdama apie Japonijoje ir visame pasaulyje pamėgtą ramenų sriubą, dietologė pripažįsta, jog tai – išties maistingas patiekalas. Ramenų sriuba dažniausiai gaminama iš makaronų, daržovių, grybų, kiaušinių ir mėsos, bet svarbiausias jos ingredientas ir pagrindas – kokybiškas jautienos sultinys.

„Kaip žinia, jautiena turtinga geležimi, B grupės vitaminais, eile mikroelementų, tarp kurių – žmogui svarbus cinkas ir, be abejo, visaverčiai baltymai. Iš jautienos pagamintas sultinys bus puikus pagrindas gardžiai, šildančiai sriubai. Nors išvirti gerą sultinį užtrunka, tačiau rezultatai gali tikrai maloniai pradžiuginti mūsų skonio receptorius“, – sako gydytoja dietologė E. Gavelienė.

„Rimi“ kviečia išbandyti sotų ir aromatingą Tekančios Saulės šalies receptą – ramenų sriubą.

Japoniška ramenų sriuba su jautiena
4 asm. | 25 min.

Patiekalui reikės:

3 šaukštų augalinio aliejaus
2 skiltelių česnako
2 cm imbiero šaknies
2 l jautienos sultinio
2 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų ryžių acto
Kininių bastučių (Pak choy) salotų
100 g šviežių valgomųjų dantenių (Shiitake)
2 pak. po 300 g „Udon“ makaronų
400 g jautienos
2 kiaušinių
2 stiebelių svogūnų laiškų
1–2 šaukštų sezamų sėklų
1⁄2 jūrų dumblių lakšto

Gaminimo eiga:

- Kininių bastučių salotą perpjaukite per pusę ir apvirkite pasūdytame vandenyje apie 1–2 minutes.
- Sezamų sėklas pakepinkite sausoje keptuvėje, kol gražiai apskrus.
- Valgomuosius dantenius nuplaukite ir supjaustykite juostelėmis.
- Kiaušinius išvirkite minkštai.
- Makaronus paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės.
- Ant vidutinės kaitros įkaitinkite puodą su 2 šaukštais augalinio aliejaus. Suberkite susmulkintą česnaką ir tarkuotą imbiero šaknį. Viską maišydami pakepkite apie 2 minutes. Supilkite jautienos sultinį, sojų padažą, ryžių actą. Užvirkite. Suberkite supjaustytus valgomuosius dantenius į sultinį, pavirkite 2 minutes.
- Ant vidutinės kaitros įkaitinkite keptuvę su 1 šaukštu aliejaus. Įdėkite jautienos kepsnį ir kepkite iš abiejų pusių po 3–4 minutes. Iškeptą kepsnį supjaustykite plonomis juostelėmis.
- Į dubenėlius dėkite makaronų, kininio bastučio, jautienos juosteles, įpilkite paruošto sultinio, įdėkite kiaušinio puseles, įberkite sezamų sėklų, smulkintų svogūnų laiškų ir susmulkinto jūrų dumblių lakšto.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9