- 8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis.
- Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.
- Koks keistas yra žmogus! Ar ne? Jis ginčijasi su gyvaisiais, bet dovanoja gėles mirusiesiems. Jis metų metus nesikalba su gyvuoju broliu ar sese, tačiau jam mirus skiria garbę... Jis nesuranda laiko aplankyti gyvojo, tačiau visą dieną dalyvauja jo laidotuvėse. Jis neskambina,nerašo laiškų,nepergyvena dėl jo, nesidomi,nesirūpina gyvuoju, bet kai jis miršta, krenta į neviltį. O gyvenimas žemėje yra toks laikinas! Ir mes visi svečiai čia ... Vaikeliai,apkabinkite vienas kitą, mylėkite! Dievui dėkokite, kad turite vienas kitą...
- Niekada nesiginčyk su idiotu. Jis nutemps tave iki savo lygio ir įveiks patirtimi.
- Tik tada, kai yra pakankamai tamsu, galima matyti žvaigždes.
Kiaulių augintojams pasirinkimas – būti ar nebūti
2021-10-19 10:54:06,,Europos Sąjungoje yra laisvas prekių judėjimas, o rinka nereguliuojam“ šitas sakinys dažnai užčiaupia Lietuvos kiaulių augintojus ir tarsi pateisina, kodėl sektorius neturėtų niekam rūpėti – tarsi yra savireguliacijos mechanizmas, kuris viskuo pasirūpina. Taip nėra.
Šiandieną mus brutaliai stumia iš rinkos importinė produkcija ir mums reikia pagalbos. Kitaip – mūsų šalies ambicijos kurti pridėtinę vertę – auginti ne tik grūdus, bet ir užsiauginti ir pasigaminti savos kiaulienos bus tik neįvykusi svajonė. Ar kas nors pamenate, kaip Lietuva didžiavosi, kad užsiauginame kiaulienos ir ja aprūpiname ,,nemokšas rusus“? Žiarus žemės ūkio politikos faktas – Rusija šiuo metu save pilnai aprūpina savo krašte išauginta kiauliena, o Lietuva, žemės ūkio kraštas - gali iš viso palikti be savo kiaulienos. ,,Nei mėsytės nei dešrytės tiktai gražios vėliavytės ...“ Ir jei sutriktų prekių srautai, ar pritrūktume ,,fūrų“ vairuotojų ar dar koks netikėtas kataklizmas - tai visiškai realu.
Lietuvos kiaulininkystės ūkių rodikliai, kurie apibūdina darbo našumą, pašarų sąnaudas, kiaulių vislumą, paros priesvorius ir kt. yra panašūs kaip ir kitų ES šalių. Tačiau skirtingai nuo kitų šalių – Ispanijos, Vokietijos, Belgijos ir pan. kiaulininkystė nesiplėtoja, bet sparčiai nyksta. Pastaruosius 20 metų kiaulininkystės sektorius valdžiai nerūpėjo. Kaip besiteisintų buvę ministrai, skaičiai parodo, kad kaimo plėtros paramai skirtos lėšos kiaulininkystės sektoriaus nepasiekdavo. Tačiau pasiekdavo tik vis labiau griežtinami reikalavimai, priekaištai dėl mėšlo, kvapų ir emisijų ir nesibaigiantys patikrinimai. Paramos taisyklės sukurtos taip kad jos tarsi atviros kiaulininkystės ūkiams – pretenduoti galima, tačiau atitikti kriterijus ir gauti paramos – misija neįmanoma. Didžioji paramos dalis nukeliavo grūdų, pieno, galvijų augintojams. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Austrija, Švedija, Suomija kiaulių laikytojai puikiausiai gyvena net ir esant mažoms kainoms, kadangi parama pasiekė ūkius, ūkiai gali sau leisti įgyvendinti aukštesnius reikalavimus, įpirkti techniką, įrangą ir pašarą, sukurti savo prekinius ženklus ir tokiu būdu būti pasiruošę atlaikyti žemų kainų krizes.
Nors šiais metais Lietuvoje prikulta 7 mln. t grūdų, kiaulių neturime kuo šerti – grūdai pagal kontraktus iškeliauja svetur. Pabandyk įpirkti grūdus – tona pašarinių miežių ar kviečių kainuoja 240 €. (praėjusiais metais kainavo 170 €/t). Pabrango kone visi pašaro komponentai, ypač soja, aliejus, o kad brango energetiniai resursai - viešai žinoma. Sudėjus viską, pašaro tona kainuoja apie 300 €. Prie pašaro pridėjus kitas sąnaudas - darbo, SODRA, elektros, medikamentų, remonto, draudimo ir kt. būtiniausias išlaidas užauginti 1 kg gyvo svorio kiaulę augintojui kainuoja 1,4 €, o tuo tarpu produkcijos kaina krito taip žemai, kaip nėra dar kritusi – jau visą mėnesį kiaulių augintojo gaunama kaina už kiaulės kilogramą krenta ir šią savaitę kainuoja vos 0,70 €. Kur yra kainos dugnas – nežinome, nes kaina krenta kiekvieną savaitę.
Šitokia kaina nedengia auginimo kaštų ir kiaulių augintojai realizuodami kiaules patiria didžiulius nuostolius – apie 40 - 50 € už realizuotą 110-120 kg svorio kiaulę. Suma tarp skirtingų ūkių truputį varijuoja, kadangi skiriasi gamybos mastas, ūkiuose mokami atlyginimai ir darbuotojų skaičius (mažų ūkių, veislinių kiaulių auginimo ūkių gamybos kaštai didesni), skiriasi turimos anksčiau įsigytų pašarų atsargos ir įsigijimo kaina. Tačiau iš esmės viso sektoriaus gamybos kaštai yra ženkliai didesni nei gaunamos pajamos ir nėra pozityvių ženklų, kad situacija taisysis, priešingai – rinka rodo, kad situacija tik sunkės. Kadangi Lietuvos kiaulininkystės ūkiai per savaitę realizuoja apie 19 000 kiaulių, esant tokioms žemoms kainoms kainoms sektorius netenka nuo 750 tūkst. iki 1 mln. € per savaitę. Kiaulių kainų tendencija yra mažėjanti, o kaštų – didėjanti, todėl atsižvelgiant į tendencijas, nuostoliai gali pasiekti 60 € ir daugiau nuo kiekvienos realizuotos kiaulės. Pavyzdžiui ūkis, realizuojantis 25 tūkst. kiaulių/metus, kas savaitę praranda po 20-25 tūkst. €.
Iki 2021 m. metų pabaigos visas Lietuvos kiaulininkystės sektorius neteks apie 15 mln. €. Naujųjų metų fejerverkai kainų nepakels, todėl teks rinktis – tikėtis stebuklo, ar užsidaryti. Tokios nuostolių sumos kiaulininkystės ūkiams yra nepakeliamos ir esant šiai rinkos situacijai gręsia realus Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus žlugimo scenarijus. Kas tas ŽLUGIMAS ? Tai reiškia, kad didelė dalis ūkių turės nutraukti gamybą, atleisti apie tūkstantį darbuotojų kaimuose ir palikti stūksoti tuščias fermas neribotam laikui. Kol dar fermoje vyksta darbas, tol ir kaime yra kažkoks judesys, tačiau jau sustabdytą fermą labai sunku atgaivinti – darbuotojai išsivažinėja, susiranda kitus užsiėmimus. Darbus praras ne tik fermų darbuotojai, tačiau ir žaliavų, įrangos, tiekėjai, veterinarai ir skerdyklų darbuotojai, transportuotojai ir pan. Mes prarasime ir įdirbį ir žinias ir savo vis dar neišnaudotą potencialą.
Nors Lietuvoje kiaulių augintojai nėra išlepinti valdžios dėmesiu, tačiau kritiniais momentais mūsų SOS signalus kartais išgirsdavo. Pavėluotai, uždarius keletą stambių ūkių, su pavėlavimais, didelėmis netektimis ir neištaisomais trūkumais atsirado Afrikinio kiaulių maro pagalbos mechanizmai. Praeitais metais kritus kainoms dėl COVID -19, pamažu, lėtai, per įrodinėjimus ir įtikinėjimus kad mes esame kažkokie tai gamintojai, atsirado šiokios tokios pagalbos priemonės ir štai jau praėjus kone metams po mūsų atkaklaus kreipimosi į valdžią– vis dar baigiami pagalbos mokėjimai. Tikrai ačiū, tik -kodėl taip sunkiai viskas mums klojasi ?
Šių metų pabaigos sudėtinga situacija yra ne dėl to, kad nemokame auginti kiaulių, tačiau todėl, kad keletas ES šalių susigundė eksporto į Kiniją galimybėmis ir savo gamybą išdidino tiek kad, kad staiga užsivėrus eksporto glaimybei tos kiaulienos patys nebesuvalgo. Klausimas – kodėl Europoje leidžiamas toks disbalansas?
Lietuvoje vienas gyventojas suvalgo apie 50 kg kiaulienos, o išsiauginame patys sau vos 25 kg.
Danijoje vienam gyventojui išauginama 275 kg kiaulienos, Ispanijoje -107 kg, Olandijoje ir Belgijoje arti 97 kg, Vokietija ir Austrija išaugina apie 60 kg kiaulienos vienam gyvenotojui. Akivaizdu, kad tokių kiekių jų gyventojai patys nesuvalgo ir auginimas yra skirtas eksportui. Europos šalys tikėjosi, kad Kinijoje pasidarbavus afrikinio kiaulių maro virusui dar ilgai trūks kiaulienos ir todėl šios šalys drąsiai pasididino savo bandas, tikėjosi gero uždarbio. Kinija komunistiniais tempais statydama 10-12 aukštų fermas, atstatė savo kiaulių bandas ir nutarė mažinti priklausomybę nuo įvežamos iš ES kiaulienos. Staiga užsivėrus Kinijos rinkai, Ispanija, Vokietija jos neturi kur dėti – Europos sandėliavimo šaldytuvai pilni mėsos, o žmonės, kiek beskelbtumei akcijas, negali suvalgyti daugiau nei įpratę. Todėl ši produkcija kišama visur, kur tik lenda. Mūsų prekybos tinkluose pilna lenkiškos, belgiškos, vokiškos, austriškos, prancūziškos, ispaniškos kiaulienos, o vietiniams Lietuvos ūkiams tokie veiksmai grąsina išnykimu. Ar turime išnykti dėl to, kad ispanai apsiskaičiavo ir prisiaugino daugiau kiaulių, o vokiečiai naiviai tikėjo, kad afrikinis kiaulių maras jų nepasieks ?
Ar tokie statūs rinkos kainos šuoliai yra tai, apie ką kalba Europos Komisija ir mūsų ministrai – tvari gamyba, strategija nuo lauko iki stalo, augintojų pajamų lygio užtikrinimas, žiedinė ekonomika, žaliasis kursas ir pan. ? Šiame fone mūsų augintojams šitos programos ir kalbos atrodo groteskiškai. Ar mes atsakingi už tai, kad ispanai, vokiečiai, belgai ir danai ėmė plėsti ūkius ir bandas tiek, kad neturi kur jas realizuoti ? Manome, kad ne. Mes matome, kad kone visos ES šalys kuria kliūtis svetimų šalių produktams ir savų gamintojų pagalbai – įvairiaus vietos prekių ženklai, vartotojų lojalumo skatinimas, veterinarinių standartų diegimas, gyvūnų gerovės reikalavimai, kooperatyvai, mokesčių lengvatos, mažas pridėtinės vertės mokestis, parama kuriant prekės ženklus ir kt. sukuria aplinkybes, kurios trukdo mūsų pigesnę kiaulieną nuvežti į jų brangesnes rinkas ir padeda jų brangią kiaulieną atvežti ir padėti ant mūsų prekystalių. Mūsų prekybos tinkluose rasime produktų iš visų brangios gamybos šalių – Ispanijos, Austrijos, Vokietijos. Kokiu būdu ji tampa konkurencingesnė už mūsų vietinę kiaulieną?
Tokiomis aplinkybėmis, kai Lietuvoje sava kiauliena apsirūpiname vos 50 % ir esame užverčiami pertekline kitų ES šalių produkcija, diskusijoje su Europos Komisija turėtų būti akcentuojami ne tik laisvo prekių judėjimo principai, tačiau taip pat atsižvelgiama ir į žiedinės ekonomikos ir tolygesnio apkrovos aplinkai paskirstymo principus ir šalių apsirūpinimo maistu saugumo aspektus. Lietuvoje kiaulių auginimas turi būti didinamas, o ne mažinamas. Jei kiaulių kainų krizė kyla iš šalių, kuriose yra gamybos perteklius, tai kažkas turi paklausti – o kodėl jie tiek daug gamina, jei patys nesuvartoja ? Pagalbos priemonės turėtų būti kitokios, atitinkančios Lietuvos ūkių dydį ir struktūrą. Kas tuo gali užsiimti Lietuvoje? Manome, kad nei Lietuva, nei EK neturėtų būti suinteresuotos kiaulininkystės žlugimu Lietuvoje ir todėl prašome ieškoti išskirtinių sprendimų rinkos nestabilumui sureguliuoti. Prašome būtent dabar, kol dar ūkiai nepradėjo užsirdarinėti. Jei bus delsiama, lietuviškos kiaulienos neliks.
Matome, kad žemės ūkio ministras mato mūsų sudėtingą situaciją ir apie ją kalba, tačiau vien ministro pastangų jau nepakanka - jei dar turime ambiciją apsirūpinti savo vartotojus savo šalies augintojų išauginta kiauliena - turi įsijungti ir Vyriausybė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas ir kitos valstybės institucijos. Mums labai reikia ir palaikymo ir sutelktos pagalbos.

Ūkininkai verkia, o kiaulienos kainos parduotuvėse kaip buvo didelės taip ir liko. Perdirbėjų ir prekybininkų apetitui pažaboti nėra priemonių.
Beje, pasirodo, tas pats vyksta ir naftos produktų rinkoje. Brent naftos kainos dar tikrai nemuša ankstesnių rekordų, tačiau kainos kolonėlėse OHO.
Vėl klausimai perdirbėjams ir prekybininkams.
8 už: kodėl užsakovai statyboms vis dažniau renkasi generalinės rangos paslaugą
Šiandieninėje statybų rinkoje matome aiškų poslinkį: vis daugiau užsakovų projektus įgyvendina pasitelkdami generalinę statybos rangą.Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.- Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
- Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1944-07-15Pasirašomas įsakymas atnaujinti Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto prie LSSR LKT veiklą Vilniuje.
- 1826-04-01Samuel Morey gauna pirmąjį JAV patentą vidaus degimo varikliui, kurį jis pavadina "Dujų ar garų varikliu".
- 1925-06-13Charles Jenkins demonstruoja sinchronizuotą vaizdo ir garso perdavimą (ankstyvoji televizija).
- 1546-01-23Neskelbęs nieko vienuolika metų, Francois Rabelais skelbia "Tiers Livre" tęsinį "Gargantua ir Pantagruelis".
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Jei akvariumą su auksinėmis žuvelėmis laikytumėte tamsoje, žuvys pabaltų.
- Venecija dažnai vadinama Europos tiltų sostine. Tačiau Venecijoje yra tik 398 tiltai, nors Amsterdame jų – 1280, o Hamburge – daugiau nei 2400 tiltų.
- Smegenų ląstelės sugeba puikiai atsikurti. Be to, dėl neurogenezės kiekvieną dieną žmogaus smegenų ląstelėse pagaminami tūkstančiai naujų neuronų. Mokslininkai įrodė, kad intensyvi psichinė veikla spartina pažeistų neuronų atkūrimą, ypač galvos smegenų insultą patyrusiems ligoniams.
- Anykščių Puntukas tik antras didžiausių akmenų sąraše. Didžiausias akmuo arba kitaip vadinamas riedulys yra Puokės akmuo (Barstyčių).
- Daugelis žmonių sapnuoja spalvotus sapnus, tačiau tie, kurie užaugo žiūrėdami nespalvotą televiziją, dažnai sapnuoja nespalvotai.
- Optimistas - tai žmogus kuris tiki, kad kainos per išpardavimą tikrai mažesnės.
- - Tu kodėl skiriesi su savo žmona?
- Na, ji jau pusmetį su mani nebekalba...
- Oho! Tu gerai pagalvok! Tokią žmoną labai sunku rasti... - Į klientų aptarnavimo skyrių paskambina moteris:
- Prieš keletą dienų pas jus įsigijau ausines, tačiau jos blogai veikia – kairėje ausyje girdisi garsai, kurie turi skambėti dešinėje, ir atvirkščiai. Ausinės užsidėtos teisingai.
- Užsidėkite neteisingai.
Jūsų komentaras