Suvirinta GIPL dujotiekio siūlė žymi Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemų sujungimą

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, nutiesus tarptautinio GIPL dujotiekio dalis iš abiejų valstybių pusių, buvo suvirinta simbolinė auksinė siūlė, žyminti dviejų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo sistemų fizinį sujungimą.

Auksinės siūlės suvirinimas – vienas paskutiniųjų svarbiausių darbų, įrengiant Baltijos šalių regiono ir Europos Sąjungos dujų rinkas sujungiantį dujotiekį.

„Baltijos šalių ir Suomijos energetinę salą į bendrą Europos dujų rinką integruojantis GIPL dujotiekis yra baigiamajame statybų etape. Energetinė nepriklausomybė stiprinama galinga jungtimi su Europos žemynu. Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle. Turėdami daugiau dujų tiekimo šaltinių, užtikrinsime dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, būsime laisvesni nuspręsti, iš kur gauti energijos išteklių, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. GIPL taip pat atvers galimybes daugiau išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“, – sakė Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Sujungiame Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas jungtimi, kuria kitais metais tekės dujos. GIPL dujotiekis panaikins Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir sudarys sąlygas laisvai pasirinkti dujų tiekėjus, galimybes pirkti dujas už konkurencingą kainą. Ši dujotiekių jungtis taip pat labai svarbus strateginis dujų tiekimo į Lenkiją diversifikavimo elementas. Kartu su „Gaz-System“ įgyvendinamu „Baltic Pipe“ dujotiekio projektu, Świnoujście SGD terminalo plėtra ir dujotiekių jungtimi su Slovakija, GIPL projektas padės Lenkijai ir kitoms mūsų regiono šalims tapti nepriklausomoms nuo Rusijos monopolisto“, – sakė Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski.

„Fizinis Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų sujungimas yra istorinis momentas, nes pagaliau Lietuvos infrastruktūra integruojama į Europos dujų infrastruktūrą. Tai atveria Lietuvai didesnes dujų tiekimo galimybes, o žvelgiant į perspektyvą – galimybes planuoti tinklo pertvarką, ruošiantis vandenilio ir kitų žaliųjų dujų erai. GIPL dujotiekio statybos darbų pažanga Lietuvoje siekia 95 proc., esame maksimalia galia išbandę visą dujotiekį. Sparčiai judame link šio strateginio energetikos projekto įgyvendinimo pabaigos. Planuojame, jog dujotiekiu rinka galės naudotis 2022 metais“, – sakė Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius.

„Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis yra vienas iš kelių didelių „Gaz-System“ infrastruktūros projektų, artėjančių prie įgyvendinimo pabaigos. Dujotiekio Lenkijoje 343 km atkarpos statybos darbų pažanga jau viršija 90 proc. Šiandienos simbolinė auksinės siūlės ceremonija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje skelbia apie artėjančią šio projekto pabaigą, 2022 m. trečiojo ketvirčio pradžioje“, – sakė Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „GAZ-System“ viceprezidentas Marcin Kapkowski.

Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių soties.

Dujotiekio statyba abejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais. Lietuvoje įgyvendinta 95 proc. dujotiekio statybos darbų. Lenkijoje, darbams vykstant pagal numatytą planą, atlikta 90 proc. GIPL įrengimo darbų. Įveikus technologinius ir pasaulinės pandemijos keltus iššūkius, sudėtingos dujotiekio atkarpos nutiestos po didžiausiomis Lietuvos ir Lenkijos upėmis, atitinkant keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.

GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Netrukus užbaigus GIPL dujotiekio statybą, jungtis pradės veikti 2022 m. viduryje, konkrečią datą suderinus su perdavimo sistemos operatoriais, kai visos infrastruktūros statyba bus arti eksploatacijos pradžios. Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9