Lietingasis ruduo ir vandeniui atsparūs išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?

Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir laikrodžių yra atsparūs drėgmei – gamintojai nurodo, kad daugelis jų gali būti net nardinami po vandeniu.

Tačiau technologijų ekspertai pataria to su savo išmaniaisiais geriau nedaryti ir atskleidžia, kokiais atvejais pakenkti gali net lietus.

Evaldas Viselga, „Tele2“ įrenginių serviso „Smart Master“ vadovas, paaiškina, kaip reikėtų vertinti išmaniųjų telefonų bei laikrodžių atsparumą vandeniui, ir išvengti jų gedimų.

Kaip žymimas įrenginio atsparumas vandeniui?

Išmaniesiems telefonams ir laikrodžiams taikomi vienodi IP reitingo, žymimo dvejais skaitmenimis, sertifikatai. Pirmasis skaičius nurodo, kokio dydžio dulkės ir kietosios dalelės gali patekti į įrenginio vidų, o antrasis – kiek jis atsparus drėgmei.

Atsparumo drėgmei skaičiai 1, 2, 3 reiškia, kad įrenginys yra atsparus įvairaus dydžio lašams, 4 – purslams, 5 – tekančiam vandeniui, o 6 – stipria srove tekančiam vandeniui. Tuo tarpu skaičiai 7 ir 8 rodo, kad įrenginys yra atsparus panardinimui į skirtingo gylio vandenį (tikslius duomenis gamintojai nurodo individualiai).

Pavyzdžiui, „Iphone 11“ ir vėlesnių šio gamintojo modelių arba „Samsung S10“ bei „S20“ serijų išmaniųjų antrasis skaičius yra 8. Jis reiškia, kad įrenginys ištveria panardinimą po vandeniu į didesnį nei 1 metro gylį.

Tuo tarpu daugelis išmaniųjų laikrodžių, pavyzdžiui, visi „Apple Watch“ (išskyrus pirmosios kartos), naujausi „Garmin“ ar „Samsung Galaxy Watch“ modeliai, gali būti segimi plaukiojant baseine ar prausiantis duše.

Atsparūs vandeniui: kiek ilgai?

Tačiau E. Viselga pabrėžia, kad tokių išmaniųjų įrenginių atsparumo panardinimui į vandenį nereikėtų suprasti visiškai tiesiogiai. Maudytis nenusisegus laikrodžio ar telefonu daryti asmenukes po vandeniu, net jei teoriškai jiems tai neturėtų pakenkti – nepatartina.

Gamintojų bandymai visuomet yra atliekami laboratorinėmis sąlygomis – su visiškai naujais ir identiško pralaidumo įrenginiais. Tačiau kas dieną naudojami išmanieji gali būti pažeisti – telefonui nukritus ant žemės ar ranka su laikrodžiu kliudžius kokį baldą.

Atsiradę įtrūkimai gali būti nematomi plika akimi, o įrenginiai veikti be trikdžių, tačiau jų pralaidumas vandeniui jau būna padidėjęs. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl natūralaus dėvėjimosi – įrenginiuose esančiose tarpinėse su laiku gali pradėti formuotis mikroįtrūkimai. Tokiais atvejais, sugesti gali net ir ilgesniam laikui lietuje paliktas įrenginys.

Garantija negalios

Kiekvienam įrenginiui, dėl gedimo patekusiam į servisą, yra atliekamas privalomas slėgio testas. Jo metu nustatoma, ar jame nėra įtrūkimų, atsiradusių dėl smūgio ar kitokio neatsargaus naudojimo. Jei tokių randama, o įrenginys, net ir turintis aukščiausią IP balą, sugedo dėl sąlyčio su vandeniu – garantija jo taisymui negalioja.

Didžiausi gamintojai nurodo, jog jų įrenginiams garantinis remontas nebus atliekamas ir jis nebus keičiamas, jei bus nustatyta, kad jis sugedo dėl netinkamo naudojimo. Ši sąvoka apima ir įrenginio naudojimą vandenyje, kai jo pralaidumas nebėra toks pats kaip naujo.

Svarbu ir tai, kad gamintojų bandymai yra atliekami su švariu vandeniu. Tuo tarpu lietaus ar kalkėtame vandenyje yra kietųjų dalelių, kurios gali ne tik sugadinti vidinius įrenginio elementus, bet ir sukelti rūdijimą. Išmaniesiems įrenginiams kenkia ir baseinų vandenyje esantys chemikalai arba duše naudojamos prausimosi priemonės. Dėl šių veiksnių atsiradusių gedimų taisymui garantija taip pat nustoja galiojusi.

Sušlapo ir nebeveikia: ką daryti?

Jei išmanusis telefonas arba laikrodis po sąlyčio su švariu vandeniu nebeveikia – skubėkite jį išdžiovinti. Įrenginius išjunkite, telefoną ištraukite iš dėklo, jei įmanoma – išimkite įrenginio bateriją. Tuomet nusausinkite išmanųjį švariu, minkštu skudurėliu.

Jei prietaisas sušlampa nuo kitų skysčių, tokių kaip sūrus ar muiluotas vanduo, aliejus, kvepalai, kremas nuo saulės, saldūs gėrimai ar cheminių produktų, nuskalaukite jį švariu vandeniu. Tik saugokite įrenginį nuo smarkios vandens srovės. Tuomet jį kruopščiai nusausinkite.

Jokiu būdu nedžiovinkite įrenginio plaukų džiovintuvu ir nepalikite ant įjungto radiatoriaus – šiluma kenkia vidinėms mikroschemoms. Nesusiviliokite išbandyti įrenginio sausinimo ryžiuose. Anot eksperto, toks būdas nėra efektyvus, o šiose kruopose esantis krakmolas gali tik dar labiau pakenkti. Taip pat aplieto telefono ar laikrodžio nejunkite krautis.

Pilnai išdžiūti įrenginiui gali prireikti ir kelių parų. Jei po to telefonas ar laikrodis vis dar neveikia arba veikia ne taip kaip anksčiau – kreipkitės į įrenginių priežiūros servisą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9