Ką žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga

Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios profesinių ligų priežastys – fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga.

Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba dėl nustatytos profesinės ligos, ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją arba netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.

Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Dėl šių išmokų reikia kreiptis į Sodrą“.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Ši kompensacija skiriama apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo.

Gali būti skiriamos šių dydžių kompensacijos:

- terminuotai netekus iki 20 procentų (imtinai) darbingumo – 7,76 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio;
- terminuotai netekus nuo 21 iki 29 procentų (imtinai) darbingumo – 15,52 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio;
- neterminuotai netekus darbingumo išmokama trigubai didesnė netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, nei pirmame ir antrame atvejuose.

Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija

Ši kompensacija skiriama, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Ši kompensacija mokama kas mėnesį.

Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos – į „Sodrą“.

Kas nėra draudžiamasis įvykis

Nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais jeigu:

- apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu;
- apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
- apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;
- savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau;
- prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė žmogaus neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Nedraudžiamojo įvykio atveju minėtos išmokos ir kompensacijos nėra mokamos.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9