Vaistininkė: stresą patiria ir vaikai, o įtampą jaučiantys serga dukart dažniau

Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selje nustatė, kad nėra svarbus pats stresą sukeliantis faktorius, o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Nors trumpalaikis stresas turi naudos, visgi dažniausiai užsitęsęs jis neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, taip pat silpnina imunitetą, kas itin aktualu COVID-19 pandemijos metu.

„Kartą į vaistinę įbėgusi klientė sumišusiu balsu pareiškė, kad jai reikia vitaminų, kuriuos vos išgėrus ji nesirgtų. Klientė pasiguodė, kad geria vitaminus net vasarą, tačiau vis tiek rudenį peršąla. Aptarėme su ja lėtinio streso problemą, kuri ir buvo viena iš nuolatinių jos negalavimų priežasčių. Nėra stebuklingos piliulės nuo visų ligų, pats žmogus turi padėti sau ne vien vaistais, juk kartais besirūpindami kaip kuo geriau atlikti mums pavestus darbus ar pasirūpinti artimaisiais užmirštame save ir puolame ieškoti medikamentų, kurie imtų ir išspręstų visas sveikatos problemas“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.

Tėvai skundžiasi dėl stresuojančių vaikų

Stresą patiria ir mažieji. Vaistininkė pasakoja, kad mamos dažnai ieško pagalbos savo vaikams, norėdamos išspręsti problemą viena piliule ir kartais skundžiasi, kad vaistai galėtų veikti dar geriau ir stipriau. Tačiau pamiršta, kad mažajam reikia ne tik vaistų, o ir tėvų rūpesčio. Pavyzdžiui, pasidomėti, kaip prabėgo diena, kokius pažymius jis gavo, o galbūt vaiką sudomino naujas būrelis, apie kurį jis nuolat svajoja, bet nedrįsta prasitarti nuolat užsiėmusiems tėvams.

„Į vaistinę kreipėsi mama, kuri prašė savo mažamečiui vaistų „nuo galvos“. Mane labai nustebino toks prašymas, kadangi galvos skausmai paprastai dažniau kamuoja suaugusiuosius. Atsargiai paklausus berniuko, ar šiam patinka eiti į mokyklą, ar laukia, kada galės susitikti su klasės draugais, ar patinka mokytis, šis santūriai nuleido akis ir pasakė, kad nemėgsta mokyklos. Tai tik viena iš situacijų, kuomet norima problemą greitai išspręsti tablete, nors priežastis yra kur kas gilesnė“, – akcentuoja ji.

Neretai būna ir taip, kad vien peržvelgus, ką vaikas valgo, kiek jo racione yra cukraus, energetinių medžiagų, sumažėja streso ir nemigos problemos bei vaistų dozės nebereikia stiprinti.

Patiriantys įtampą serga dukart dažniau

Stresas yra skirstomas į 3 kategorijas: neišvengiamą, nereikalingą ir pozityvų. Neišvengiamas stresas atsiranda dėl tokių situacijų ir gyvenimo aplinkybių, kurių bent jau šiuo momentu pakeisti neįmanoma.

„Nereikalingo streso galima išvengti pakeitus savo įpročius ar požiūrį, pavyzdžiui, kitaip organizuojant savo kasdienybę ir geriau planuojant laiką. Pozityvus stresas gali veikti teigiamai, tapti savotišku stimulu, suteikti jėgų kovoti su aplinkybėmis, didinti savivertės suvokimą. Truputis streso žmogui yra netgi naudinga“, – pažymi A. Budreckienė.

Vis dėlto dažniausiai stresas neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jis turi įtakos gyvenimo būdo pasikeitimams, pavyzdžiui, padidėjusiam alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimui, sutrikusiam miegui, mažesniam fiziniam aktyvumui.

„Dėl įtampos organizmas pradeda gaminti daugiau hormono kortizolio, kuris 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikia smegenis, kenkia širdžiai bei kraujagyslėms ir gali sukelti rimtų bėdų – širdies smūgį, insultą ar lėtinę uždegiminę ligą. Tipiškos streso sukeltos ligos: hipertenzija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, miokardo infarktas, kai kurios imuninės ir alerginės ligos, psichikos sutrikimai. Tyrimai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8-2,2 karto aukštesni“, – dėmesį atkreipia vaistininkė.

Nuolatinis stresas veikia imuninę sistemą, kas yra itin aktualu pandemijos metu. Pastebėta, kad trumpalaikis stresas turi skatinamąjį poveikį imuninei sistemai, tačiau kuo stresas trunka ilgiau, tuo labiau ir daugiau imuninės sistemos komponentų yra pažeidžiama. Lėtinio streso atveju mažėja imuninių ląstelių gebėjimas atsakyti į priešuždegiminį signalą – tai gali turėti įtakos dažnesnių lėtinių ligų atsiradimui, pavyzdžiui, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, bei jų paūmėjimui.

Nuo pasivaikščiojimo iki kavos atsisakymo

Pajutus, kad nebepavyksta susitvarkyti su esama situacija, A. Budreckienė siūlo paskirti sau ,,užimtumo terapiją“ – taip psichiatrijoje vadinamas gydymas, kurio metu vietoje vaistų ligoniui skiriamas darbas. Ji pataria pasinerti į fizinę veiklą – eiti pasivaikščioti, mat tyrimai rodo, kad greitas vaikščiojimas, plaukimas ar kita mankšta skatina geros savijautos, smegenų hormonų endorfinų gamybą, praskaidrina mintis ir mažina depresiją bei nerimą.

„Atraskite bent 15 minučių per dieną, skirkite jas dvasinei veiklai. Meditacija, buvimas čia ir dabar, aplinkos stebėjimas ir negalvojimas apie slegiančias problemas bent trumpam tikrai padeda. Visuomet prisiminkite, kad net ir po didžiausių vakaro audrų išaušta rytas“, – sako ji.

Kasdienės įtampos mažinimui verta išbandyti ramunėlių arbatą – ji ramina ir atpalaiduoja nervus.

Taip pat pagelbėti gali aromaterapija. Vienas iš geriausių preparatų – levandų aliejus, kurį galima tepti tiesiai ant odos. Pastebėta, kad užlašinus keletą lašų ant riešų netgi sumažėja kraujospūdis. Levandų aromatas gelbsti pajutus įtampą kasdienėse situacijose, tokiose kaip eismo spūstys.

„Valgykite migdolus arba kitus magnio turinčius produktus, nes organizme sumažėjus magnio kiekiui, sustiprėja stresas. Tad norint išeiti iš užburto rato, vertinga valgiaraštį praturtinti magnio turinčiais produktais. Taip pat neužmirškite į savo racioną įtraukti daug magnio turinčių kviečių gemalų“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, būtina vengti stresą stiprinančių produktų. Pavyzdžiui, nustoti gerti kavą tuomet, kai jaučiama įtampa, ypač kai žmogus yra jautrus kofeinui, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, mat tai prilygsta namo gesinimui degiu skysčiu. Cukrus ir rafinuotieji produktai taip pat didina nerimą, tad streso nepavyks nuslopinti saldžiu maistu. Alkoholis, nors ir veikia atpalaiduojamai, iš tikrųjų skatina streso hormonų gamybą bei sukelia miego sutrikimus.

„Jei pacientas jaučiasi prislėgtas, o liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaitės, nereikėtų ignoruoti situacijos. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų psichoterapiją, vaistus arba abiejų gydymo būdų derinį“, – pažymi vaistininkė.

• Vilnius įžiebė pagrindinę Kalėdų eglę Katedros aikštėje.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 1222.
• Rajoniniuose keliuose eismo sąlygos yra sudėtingesnės, būkite budrūs!
• Vilniaus oro uoste fiksuojami rekordiniai plataus fiuzeliažo orlaivių skaičiai.
• Skiepai nuo COVID – 19 ligos išgelbėjo 470 tūkstančių gyvybių Europoje.
• Atvykstantiems iš Pietų Afrikos regiono bus privaloma izoliacija ir du tyrimai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2017.
• EK Pirmininkės U. von der Leyen pareiškimas dėl naujos COVID atmainos.
• Ekspertai atskleidžia priežastį, kodėl vaikai nemėgsta brokolių.
• Sausos ir suskilinėjusios lūpos: kokias klaidas kartojame kiekvieną žiemą?
• Prasidėjęs „Juodasis penktadienis“ tuština kišenes: 5 programėlės padės taupyti.
• Išnaudojantys šią elektromobilių savybę džiaugiasi dviguba nauda.
• Kaip paskatinti moteris investuoti?
• Saugūs internete: kaip atpažinti sukčių ataką?
• Baltosios mišrainės paslaptys: atskleidė, kaip patobulinti tradicinį receptą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 2002.
• Pareiginės algos bazinis dydis didės 4 eurais.
• Didindami NPD mažiausiai uždirbantiems – plečiame paskatas dirbti.
• VšĮ „Plačiajuostis internetas“ tarifai – greitesnis internetas už tą pačią kainą.
• Nepakankamai termiškai apdorota kiauliena ir šerniena - trichineliozės rizika.
• Apie populiariausius citrusinius vaisius: kodėl gardūs ir verta valgyti?
• Višta ar kiaušinis? Ieškančiųjų trūksta labiau nei IT specialistų.
• 4 netikėti skonių deriniai, puikiai tiksiantys prie krevečių.
• Krūtų implantų sukeliamos ligos: kaip prižiūrėti krūtų implantus ir kada keisti?
• Anoniminio komentavimo iliuzija: smurtautojai turi atsakyti ir internete.
• Augant sergamumui gripu, specialistai atkreipia dėmesį - gripas gali būti sunkus.
• Kaip pasiruošti šaltajam sezonui?
• Moterys ryžtingai žengia į IT sektorių.
• Automobilį mobiliąja taisykla pavertė dėl praktiškumo.
• Didžiausi pavojai dirbant grandininiu pjūklu: kaip nuo jų apsisaugoti.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai - 1853.
• Esminiai Kelių eismo taisyklių pakeitimai nuo 2022 m. sausio 1 d.
• U. fon der Lejen: „Baltarusijos režimo elgesys nėra migracijos krizė...".
• Pirmą kartą Lietuvoje šlakas panaudotas kelių tiesimui.
• Kelio darbai vyksta ir šaltuoju sezonu: ką svarbu žinoti vairuotojams?
• Sniego užklupti lietuviai šlavė lentynas: prekių pardavimai kilo net 7 kartus.
• 30 vertingiausių įmonių Baltijos šalyse: pirmoje vietoje – Lietuvos bendrovė.
• Kainų atotrūkis tarp elektromobilių ir įprastų automobilių mažėja: ką rinktis.
• Sparčiai populiarėjantys išmanieji laikrodžiai: kuo jie gali nustebinti?
• Populiariausi slaptažodžiai „nulaužiami” vos per sekundę: kaip to išvengti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111