Kaip paskatinti moteris investuoti?

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.

Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika. Kaip paskatinti moteris investuoti?

SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturi 54 proc. moterų – tiek respondenčių tikina neinvestavusios nei į finansines investicines priemones, nei į nekilnojamąjį turtą, auksą, meno kūrinius ar jokią kitą turto klasę. Nepaisant to, investavimo galimybė įdomi 62 proc. šiuo metu neinvestuojančių moterų. Vis dėlto tik 4 proc. jų sako iš tiesų pasiryžusios pradėti investuoti per artimiausius 12 mėnesių.

Palyginti vyrų santykis su investavimu Lietuvoje glaudesnis: investicijų neturi 42 proc. respondentų, pradėti investuoti taip pat norėtų 62 proc. jų, o artimiausiu metu imtis investicijų ketina 12 proc. apklaustųjų.

Skirtumai akivaizdūs ir vertinant dabartines investicijas. Tik 8 proc. moterų renkasi įdarbinti savo pinigus investuodamos į akcijas, obligacijas ar investicijų fondus. Tai bemaž triskart žemesnis rodiklis negu vyrų, iš kurių į finansines investicines priemones investuoja beveik kas ketvirtas – 23 procentai.

Galiausiai dėmesį patraukia ir tai, kad, nors į trečiosios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą investavęs panašus vyrų ir moterų skaičius, sprendimo argumentacija vertinant yra skirtinga – 57 proc. moterų papildomą kaupimą pensijai įvardina kaip pagrindinį savo investavimo tikslą, o tiek pat vyrų investuodami sako norėję įdarbinti laisvus pinigus.

Kodėl moterys neinvestuoja?

Vertinant duomenis akivaizdu, kad moterys Lietuvoje investuoja gerokai pasyviau negu vyrai. Be to, peršasi prielaida, kad investuodamos moterys daugiau siekia užsitikrinti saugumą ateityje, o vyrai dažniau linkę mąstyti apie trumpesnį laikotarpį, yra pasirengę investavimo priemonių alternatyvoms.

Norint paaiškinti moterų pasyvumą ir požiūrį, verta atsigręžti į moterų verslumo statistiką. SEB banko duomenimis, iš visų banko verslo klientų tik kiek daugiau negu penktadalis – 22 proc. – sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Mažiau negu trečdalio – 28 proc. – įmonių moteris yra galutinis naudos gavėja.

Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau negu vyrai – šių metų antrą ketvirtį vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis siekė 11,6 procento. Taip pat moterys dažniau renkasi dirbti mažiau mokamose srityse – moterų dauguma vyrauja sveikatos priežiūros, socialinio darbo, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Savaime suprantama, kad mažesnės finansinės galimybės palieka mažiau erdvės atsidėti pinigus ir skirti juos investicijoms.

Ne ką mažiau negu finansinė moterų padėtis visuomenėje svarbi ir socialinė. Ilgą laiką visuomenėje vyravo apibrėžti moterų socialiniai vaidmenys, o ir šiandien daugelyje šeimų didesnė namų ūkio ir vaikų priežiūros rūpesčių dalis vis dar krenta ant moterų pečių, todėl laiko domėtis investicijomis ir pradėti investuoti i lieka mažiau. Ką jau kalbėti apie kelius užkertantį psichologinį nusiteikimą, pavyzdžiui, baimę pradėti kažką naujo ar rizikuoti, klaidingą įsitikinimą, kad investuoti yra sudėtinga. Reikia pripažinti, kad dalis moterų turi polinkį nuvertinti savo gebėjimus ir galimybes.

Kaip paskatinti moteris investuoti?

Vargu, ar tai guodžia, bet moterų ryžto stoka investuoti nėra vien Lietuvoje pastebima problema, – panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, tarp SEB banko teikiamos investavimo paslaugos – investicijų roboto – naudotojų Lietuvoje moterų yra tik 23 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 30 procentų.

SEB banko tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusę moterų investuoti paskatintų sėkminga draugų ar šeimos narių investavimo patirtis, – moterims šis veiksnys kur kas aktualesnis negu vyrams priemonės. Vadinasi, viešojoje erdvėje reikalinga daugiau ir aktyviau dalintis investavimo sėkmės istorijomis – jos gali įkvėpti ir paskatinti veikti.

Svarbu ir tinkami, poreikius ir galimybes atitinkančios investavimo priemonės. Nors beveik pusė moterų sako, kad neplanuoja investuoti dėl per mažų santaupų, didelė dalis (41 proc.) dabar neinvestuojančių moterų per mėnesį investicijoms galėtų skirti nuo 20 iki 100 eurų, nekeisdamos savo vartojimo įpročių. Vadinasi, daliai moterų reikia atsirinkti rinkoje esančias priemones, leidžiančias investuoti mažomis sumomis.

Atsižvelgti reikia ir į visuomenės finansinį raštingumą. Beveik absoliuti dauguma neinvestuojančių moterų – 81 proc. – savo žinias apie investicijas penkiabalėje skalėje vertina 1 ar 2 , t. y. prastai arba ypač prastai. Todėl finansinį raštingumą būtina ugdyti – sudaryti palankesnias sąlygas žinioms apie finansus plėsti, skirti daugiau laiko ir dėmesio finansų planavimo, valdymo, investavimo temoms.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad, norint paskatinti investuoti moteris, šiandien mums svarbu ieškoti ištakų, kodėl tai nevyksta dabar – aktualizuoti vyraujančias priežastis ir pateikti atsaką, įkvėpti pavyzdžiais, suteikti tinkamų ir lengvai suprantamų priemonių, reikalingų žinių. Vadovaudama bankui, moterų įgalinimą matau kaip vieną iš savo misijų – kuo mažesnė atskirtis bus tarp vyrų ir moterų, kuo geresnį finansinį išsilavinimą visi įgysime, tuo būsime progresyvesnė visuomenė.

Baltijos šalių gyventojų tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat LT“, š. m. pavasarį internetu apklausė po 1 000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Respondentų amžius – 18–74 metai.

SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti čia. SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147