Atskleidė, kokius namų darbus reikia atlikti prieš vykstant slidinėti į kalnus

Žiemos pramogas mėgstantys gyventojai jau planuoja aktyvias atostogas kalnuose. Kitaip nei praėjusį sezoną, šiais metais lankytojų vėl laukia Italijos, Austrijos slidinėjimo kurortai.

Tačiau tam, kad kelionės į kalnus paliktų tik pačius geriausius prisiminimus, būtina ruoštis iš anksto.

Slidinėjimo ekspertai dalijasi patirtimi, kokius namų darbus verta atlikti prieš vykstant slidinėti svetur, o „Tez Tour“ atstovai atskleidžia, kokie kalnų kurortai sutraukia daugiausiai lietuvių.

Mokykitės su treneriais, ne su draugais

Kalnų panoramos traukia ne tik patyrusius žiemos sporto entuziastus, tačiau ir slidinėjimo patirties dar neturinčius keliautojus. Tam, kad pirmoji kelionė į kalnus neapkarstų, slidinėjimo ekspertai turi patarimą.

„Visuomet rekomenduojame prieš kelionę dar paslidinėti Lietuvoje su treneriu – taip ne tik įsitikinsite, ar šis sportas jums teikia malonumą, tačiau ir susipažinsite su slidinėjimo pradmenimis, įgausite reikiamų įgūdžių ir tinkamai fiziškai pasiruošite“, – pasakoja Žaneta Baltrušaitytė, VšĮ „Sportus“ slidinėjimo akademijos vadovė.

Ji pastebi, kad didžiausia į kalnus vykstančių pradedančiųjų slidininkų daroma klaida – tikėjimas, kad kartu vykstantys draugai kalnuose juos išmokys slidinėjimo judesių.

„Vis tik tiesa ta, jog tie, kurie slidinėja, važiuoja atostogauti, o ne mokyti kitus slidinėjimo įgūdžių. Be to, dauguma tokių prakutusių slidininkų yra savamoksliai ir ne visada moka tinkamai perduoti kitam žmogui savo žinias“, – kalba slidinėjimo entuziastė bei priduria, kad ir vaikus geriau mokyti ne patiems, o pasitikėti trenerių kompetencijomis.

Statistika nėra džiuginanti: nelaimingus atsitikimus dažniausiai patiria tie, kurie į slidinėjimo trasas leidžiasi iki galo nepasiruošę. Tad tie, kurie ištobulina reikiamus įgūdžius dar prieš keliaudami atostogauti, gali jaustis saugiau ir drąsiau.

Svarbiausia – tinkama technika

Slidinėjimas kalnuose iš tiesų yra aktyvi fizinė veikla, įdarbinanti įvairias raumenų grupes. Tačiau kalnų sporto žinovė pastebi, jog ruošiantis į kalnus, svarbiau skirti dėmesio ne jėgos treniruotėms, o tinkamos technikos mokymuisi.

„Labai svarbu susipažinti su teisinga slidžių ar snieglentės valdymo technika, tinkama slidinėjimo pozicija. Nes tik slidinėjant teisingai paskirsčius kūno svorio centrus, išvengiama raumenų skausmų, atsirandančių dėl klaidingos kūno pozicijos čiuožiant“, – atskleidžia Ž. Baltrušaitytė.

Ji pabrėžia, kad slidinėjant su slidėmis, nėra teisinga kūno svorį perkelti ant kulno. Tokiu atveju viso kūno apkrova tenka keliams ir šlaunų raumenims – greitai paskausta raumenis. Be to, taip slidinėjant sunkiai valdomos slidės.

„Ne visi slidininkai žino, kad slidinėjant su slidėmis, reikia pilnai remtis į bato liežuvėlį. Tik taip galima nuimti apkrovą nuo kelių ir šlaunų, taip lengviau valdomos slidės. Čiuožiant snieglente, taip pat turite teisingai paskirstyti svorį – priekinė, kitaip vadinama vedančioji, koja turėtų būti daugiau apkrauta negu galinė“, – pristato uždaros slidinėjimo akademijos vadovė.

Tad tinkamos technikos ji pataria išmokti dar būnant Lietuvoje – taip kalnuose iš karto galėsite slidinėti, o ne leisti laiką su instruktoriumi.

Ruoštis reikia ir mokantiems slidinėti

Net ir mokantiems slidinėti taip pat patariama dar neišvykus atostogų svetur, prisiminti turimus įgūdžius bei kelis kartus paslidinėti Lietuvoje.

„Visus metus nenaudojamos slidinėjimo žinios kiek pasimiršta, todėl labai naudinga prisiminti tiek teisingą techniką, tiek išbandyti fizinį pasiruošimą, pagerinti koordinaciją, sumažinti „antros dienos raumenų skausmą“ ir nelaimingų atsitikimų riziką“, – pataria pašnekovė.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad net ir patyrę slidininkai nėra apsaugoti nuo įvairių traumų rizikos. Pasak Ž. Baltrušaitytės, daugiausiai jų įvyksta tada, kai per daug pasitikima savo gebėjimais, pervertinamos galimybės.

„Jei jaučiate nuovargį – sustokite, pailsėkite. Nesileiskite nuo šlaito, jei nesate tikri, jog užteks jėgų ir atidumo. Visuomet apdairiai įvertinkite tiek trasos sudėtingumą, tiek savo galimybes, čiuožimo greitį, kliūtis. Taip pat nepamirškite, jog slidinėjate ne vieni, tad būkite atsargūs ir dėl rizikų, kurias gali sukelti kiti asmenys“, – vardija ji.

Pasiilgo kalnų

Kelionių organizatoriai pastebi, kad lietuviai, praėjusį sezoną neturėję progos paslidinėti kalnuose, šį kartą iš anksto pasirūpino slidinėjimo atostogomis svetur.

„Susidomėjimą kalnų kurortais jau jaučiame nuo praėjusio rugsėjo – vos pristatėme slidinėjimo kelionių kryptis. Dažniausiai keliautojai renkasi Austrijos Zell am see, Kaprun ir Saalbach slidinėjimo zonas. Tai trys skirtingi, tačiau prieš porą metų tarpusavyje sujungti kurortai, turintys daugiau nei 400 km bendrų slidinėjimo trasų ir daugiau nei 120 keltuvų. Taip pat daugelį metų lietuvių itin mėgstamas Gastein slėnis, pasižymintis geru kokybės ir kainos santykiu. O Mayrhofen kurortas populiarus tarp labai patyrusių slidininkų, ten yra vienas geriausių žiemos parkų visoje Europoje, daug ekstremalių trasų“, – pristato Akvilė Barakauskaitė, „Tez Tour“ produkto skyriaus vadybininkė.

Ji atkreipia dėmesį ir į naują tendenciją – itin auga slidinėjimo atostogų su vaikais populiarumas. Šeimos su savo atžalomis dažniausiai renkasi Austrijos Kaprun, Zell am see kurortus, kurių infrastruktūra puikiai pritaikyta mažiausiems slidininkams, čia gausu slidinėjimo mokyklų, darželių, nuožulnių, plačių trasų. O Maiskogel kalnas garsėja kaip visų šeimų kalnas.

O planuojantiems keliones į kalnus, A. Barakauskaitė turi patarimą – pasirūpinti papildomu draudimu.

„COVID-19 liga dar niekur nepasitraukė, todėl šalia sveikatos draudimo, taip pat rekomenduojame pasirūpinti medicininės pagalbos ir kelionės išlaidų draudimu susirgus COVID-19 kelionės metu. Tuomet jausitės saugiau ir ramiau leisitės į slidinėjimo atostogas“, – apibendrina „Tez Tour“ atstovė bei priduria, kad Italijoje yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9