Atskleidė, kokius namų darbus reikia atlikti prieš vykstant slidinėti į kalnus

Žiemos pramogas mėgstantys gyventojai jau planuoja aktyvias atostogas kalnuose. Kitaip nei praėjusį sezoną, šiais metais lankytojų vėl laukia Italijos, Austrijos slidinėjimo kurortai.

Tačiau tam, kad kelionės į kalnus paliktų tik pačius geriausius prisiminimus, būtina ruoštis iš anksto.

Slidinėjimo ekspertai dalijasi patirtimi, kokius namų darbus verta atlikti prieš vykstant slidinėti svetur, o „Tez Tour“ atstovai atskleidžia, kokie kalnų kurortai sutraukia daugiausiai lietuvių.

Mokykitės su treneriais, ne su draugais

Kalnų panoramos traukia ne tik patyrusius žiemos sporto entuziastus, tačiau ir slidinėjimo patirties dar neturinčius keliautojus. Tam, kad pirmoji kelionė į kalnus neapkarstų, slidinėjimo ekspertai turi patarimą.

„Visuomet rekomenduojame prieš kelionę dar paslidinėti Lietuvoje su treneriu – taip ne tik įsitikinsite, ar šis sportas jums teikia malonumą, tačiau ir susipažinsite su slidinėjimo pradmenimis, įgausite reikiamų įgūdžių ir tinkamai fiziškai pasiruošite“, – pasakoja Žaneta Baltrušaitytė, VšĮ „Sportus“ slidinėjimo akademijos vadovė.

Ji pastebi, kad didžiausia į kalnus vykstančių pradedančiųjų slidininkų daroma klaida – tikėjimas, kad kartu vykstantys draugai kalnuose juos išmokys slidinėjimo judesių.

„Vis tik tiesa ta, jog tie, kurie slidinėja, važiuoja atostogauti, o ne mokyti kitus slidinėjimo įgūdžių. Be to, dauguma tokių prakutusių slidininkų yra savamoksliai ir ne visada moka tinkamai perduoti kitam žmogui savo žinias“, – kalba slidinėjimo entuziastė bei priduria, kad ir vaikus geriau mokyti ne patiems, o pasitikėti trenerių kompetencijomis.

Statistika nėra džiuginanti: nelaimingus atsitikimus dažniausiai patiria tie, kurie į slidinėjimo trasas leidžiasi iki galo nepasiruošę. Tad tie, kurie ištobulina reikiamus įgūdžius dar prieš keliaudami atostogauti, gali jaustis saugiau ir drąsiau.

Svarbiausia – tinkama technika

Slidinėjimas kalnuose iš tiesų yra aktyvi fizinė veikla, įdarbinanti įvairias raumenų grupes. Tačiau kalnų sporto žinovė pastebi, jog ruošiantis į kalnus, svarbiau skirti dėmesio ne jėgos treniruotėms, o tinkamos technikos mokymuisi.

„Labai svarbu susipažinti su teisinga slidžių ar snieglentės valdymo technika, tinkama slidinėjimo pozicija. Nes tik slidinėjant teisingai paskirsčius kūno svorio centrus, išvengiama raumenų skausmų, atsirandančių dėl klaidingos kūno pozicijos čiuožiant“, – atskleidžia Ž. Baltrušaitytė.

Ji pabrėžia, kad slidinėjant su slidėmis, nėra teisinga kūno svorį perkelti ant kulno. Tokiu atveju viso kūno apkrova tenka keliams ir šlaunų raumenims – greitai paskausta raumenis. Be to, taip slidinėjant sunkiai valdomos slidės.

„Ne visi slidininkai žino, kad slidinėjant su slidėmis, reikia pilnai remtis į bato liežuvėlį. Tik taip galima nuimti apkrovą nuo kelių ir šlaunų, taip lengviau valdomos slidės. Čiuožiant snieglente, taip pat turite teisingai paskirstyti svorį – priekinė, kitaip vadinama vedančioji, koja turėtų būti daugiau apkrauta negu galinė“, – pristato uždaros slidinėjimo akademijos vadovė.

Tad tinkamos technikos ji pataria išmokti dar būnant Lietuvoje – taip kalnuose iš karto galėsite slidinėti, o ne leisti laiką su instruktoriumi.

Ruoštis reikia ir mokantiems slidinėti

Net ir mokantiems slidinėti taip pat patariama dar neišvykus atostogų svetur, prisiminti turimus įgūdžius bei kelis kartus paslidinėti Lietuvoje.

„Visus metus nenaudojamos slidinėjimo žinios kiek pasimiršta, todėl labai naudinga prisiminti tiek teisingą techniką, tiek išbandyti fizinį pasiruošimą, pagerinti koordinaciją, sumažinti „antros dienos raumenų skausmą“ ir nelaimingų atsitikimų riziką“, – pataria pašnekovė.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad net ir patyrę slidininkai nėra apsaugoti nuo įvairių traumų rizikos. Pasak Ž. Baltrušaitytės, daugiausiai jų įvyksta tada, kai per daug pasitikima savo gebėjimais, pervertinamos galimybės.

„Jei jaučiate nuovargį – sustokite, pailsėkite. Nesileiskite nuo šlaito, jei nesate tikri, jog užteks jėgų ir atidumo. Visuomet apdairiai įvertinkite tiek trasos sudėtingumą, tiek savo galimybes, čiuožimo greitį, kliūtis. Taip pat nepamirškite, jog slidinėjate ne vieni, tad būkite atsargūs ir dėl rizikų, kurias gali sukelti kiti asmenys“, – vardija ji.

Pasiilgo kalnų

Kelionių organizatoriai pastebi, kad lietuviai, praėjusį sezoną neturėję progos paslidinėti kalnuose, šį kartą iš anksto pasirūpino slidinėjimo atostogomis svetur.

„Susidomėjimą kalnų kurortais jau jaučiame nuo praėjusio rugsėjo – vos pristatėme slidinėjimo kelionių kryptis. Dažniausiai keliautojai renkasi Austrijos Zell am see, Kaprun ir Saalbach slidinėjimo zonas. Tai trys skirtingi, tačiau prieš porą metų tarpusavyje sujungti kurortai, turintys daugiau nei 400 km bendrų slidinėjimo trasų ir daugiau nei 120 keltuvų. Taip pat daugelį metų lietuvių itin mėgstamas Gastein slėnis, pasižymintis geru kokybės ir kainos santykiu. O Mayrhofen kurortas populiarus tarp labai patyrusių slidininkų, ten yra vienas geriausių žiemos parkų visoje Europoje, daug ekstremalių trasų“, – pristato Akvilė Barakauskaitė, „Tez Tour“ produkto skyriaus vadybininkė.

Ji atkreipia dėmesį ir į naują tendenciją – itin auga slidinėjimo atostogų su vaikais populiarumas. Šeimos su savo atžalomis dažniausiai renkasi Austrijos Kaprun, Zell am see kurortus, kurių infrastruktūra puikiai pritaikyta mažiausiems slidininkams, čia gausu slidinėjimo mokyklų, darželių, nuožulnių, plačių trasų. O Maiskogel kalnas garsėja kaip visų šeimų kalnas.

O planuojantiems keliones į kalnus, A. Barakauskaitė turi patarimą – pasirūpinti papildomu draudimu.

„COVID-19 liga dar niekur nepasitraukė, todėl šalia sveikatos draudimo, taip pat rekomenduojame pasirūpinti medicininės pagalbos ir kelionės išlaidų draudimu susirgus COVID-19 kelionės metu. Tuomet jausitės saugiau ir ramiau leisitės į slidinėjimo atostogas“, – apibendrina „Tez Tour“ atstovė bei priduria, kad Italijoje yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas.

• „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
• Keičiasi prekybos internetu taisyklės: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
• Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
• Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
• Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
• Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
• Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
• Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
• Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
• 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
• Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
• Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
• Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
• Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
• ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
• Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
• Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
• Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
• Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
• „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
• Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
• Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
• Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
• Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
• Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
• Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
• Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
• Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
• Elektromobilių proveržiui skatinti ­– 50 mln. eurų.
• 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
• Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
• Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
• Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
• Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
• (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
• Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
• Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
• Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
• Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127