Ką valgysime 2022-aisiais: nuo Pietų Azijos iki patogaus maisto namuose

Maisto pasaulyje, kaip ir mados, vyrauja tendencijos, kurias visada įdomu apžvelgti prasidėjus naujiems metams. Pandemija ne vieną paskatino peržiūrėti savo mitybos racioną ir jį papildyti sveikesniais produktais, valgyti daugiau daržovių ir atrasti supermaistu vadinamus produktus.

Panašu, kad šie įpročiai niekur nedings ir taps dar ryškesne maisto tendencija šiemet, kartu su didesniu rūpinimusi tvarumu ir kulinariniais eksperimentais savo namų virtuvėje. Apie tai, kokie patiekalai ir produktai, tikėtina, sulauks dar didesnio vartotojų dėmesio 2022-siais, pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai.

Prieš iššūkius sveikatai – su vaisiais ir daržovėmis

Kaip teigia Ernesta Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pandemijai užsibuvus, viso pasaulio virtuvėse dėmesys ir toliau krypsta į sveikatą stiprinančius produktus, ypač vaisius ir daržoves. Tad pastarieji turėtų dominuoti šiemet ir Lietuvoje. Laimei, anot E. Dapkienės, tautiečių pasirinkimą šiuo atveju gali palengvinti platus bei įvairus prekybos tinklų asortimentas.

„Žvelgiant į naujausias maisto tendencijas galiu drąsiai teigti, jog mums jau puikiai žinomi tokie natūralios organizmo apsaugos kompanionai kaip imbieras, daugybėje patiekalų naudojamas česnakas, citrinos ir kiti citrusiniai vaisiai neužleis savo pozicijų bei jas netgi sustiprins. Be to, pasaulio virtuvės garsiausių šefų dėmesys vis labiau krypsta ir į daugybę naudingų organizmui medžiagų turinčias bei toksinų pašalinimą skatinančias kryžmažiedes daržoves: brokolius, lapinius, žiedinius ir briuselio kopūstus, ropes ir ridikus. O desertui puikiai tiks miškų ar daržų puošmenos – įvairios ryškiaspalvės uogos, pradedant braškėmis ar avietėmis ir baigiant šilauogėmis“, – teigia lietuviško prekybos tinklo atstovė.

Racione – ir sveikuoliški kokteiliai

Norėdami sustiprinti organizmo apsaugą ir pagerinti jame vykstančius procesus, maisto tendencijomis sekantys žmonės šiemet neabejotinai į savo valgiaraštį vis dažniau stengsis įtraukti ir riešutus, linų sėmenis, ispaninių šalavijų, kanapių, moliūgų ir kitokias sėklas. Taip pat – įvairesnius prieskonius ir žalumynus, kurie gali sustiprinti imunitetą, pagerinti virškinimą ar net nervinę žmogaus būklę. Be to, į sveiką mitybą atsigręžę žmonės vis daugiau dėmesio suteiks ne tik tam, ką valgo, bet ir geria. Vienas tokių pavyzdžių, jau pradėjęs savo kelią į populiarumo viršūnę – bulvių pienas.

„Šiemet turėtų dar labiau išpopuliarėti tokie natūraliai rauginti produktai kaip jogurtas ir kefyras, kurie yra maistingi, turi nemažai naudingų vitaminų ir maisto medžiagų. Ar jau kelis metus iš eilės sparčiai populiarėjanti kombučia, kuri dėl daugybės gerųjų bakterijų palankiai veikia virškinimo sistemą ir subalansuoja žarnyno mikroflorą. Dažnesniu užkandžių ar net pusryčių pakaitalu taps ir nealkoholinis, sveikuoliškas tirštasis kokteilis – šviežių vaisių sultimis ar jogurtu pagardinti glotnučiai“, – įsitikinusi „Maximos“ ekspertė.

Mėsainis be mėsos stebins vis mažiau

E. Dapkienė akcentuoja, kad minėta daržovių ir natūraliai raugintų gaminių nauda jau kurį laiką leidžia stebėti ir kitą šiemet populiarumo sulauksiančią tendenciją – didėjantį augalinio maisto populiarumą. Tai įvairios, žmogui reikalingų medžiagų turinčios ankštinės daržovės, lęšiai ir grūdinės kultūros, kurių, atsižvelgus į sezoniškumą, galima įsigyti ne tik labai šviežių, bet ir už priimtiną kainą.

„Nekalbama apie visišką gyvulinės kilmės produktų atsisakymą, bet bent dalies jų pakeitimą kitomis tų pačių medžiagų turinčiomis alternatyvomis. Ypač, kai patiekalų pasirinkimų apstu: įvairūs makaronų patiekalai, salotos, troškiniai. Mūsų gamintojai iš tiesų deda milžiniškas pastangas, kad pirkėjai rastų sau tinkančių produktų. Tad 2022-ieji turbūt yra pati geriausia proga mažiau stebėtis augaliniu suvožtiniu, kuriame vietoje mėsos paplotėlio naudojamas sultingas Portabello grybas ar kiti mėsos pakaitalai, kurie, beje, skoniu mėsai nenusileidžia“, – prognozuoja ji.

Maitinsimės tvariau

„Maximos“ atstovė priduria, kad gyvulinės kilmės produktų įtraukimas į savo maisto racioną susijęs ir su kita šiemet augsiančia maisto tendencija – prisidėjimu prie tvarumo. Mat gyvulininkystės sektorius užima didžiulę dalį pasaulio žemės ūkio plotų, jam išlaikyti sunaudojama daugybė augalinio maisto, o gyvulininkystė, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, yra antra pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis po iškastinio kuro.

„Žinoma, augalinis maistas ir jam naudojamos medžiagos taip pat gali eikvoti dirvožemį bei turėti neigiamos įtakos klimatui. Todėl šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama ekologiškai produkcijai, ūkininkavimui naudojant vien tik natūralios kilmės trąšas ar visai jų nenaudojant“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Nemažai laiko – ir savo namų virtuvėje

Kitos dvi 2022 metų tendencijos bus susijusios su namais, kuriuose dažnas mūsų pastaraisiais metais praleidome kur kas daugiau laiko – tiek dėl nuotolinio darbo, tiek dėl įvairių ribojimų. Kaip sako E. Dapkienė, šiais sudėtingais laikais paprastas ir greitai, vos iš kelių ingredientų, paruošiamas naminis maistas suteikia itin daug džiaugsmo visame pasaulyje. Pasaulyje net yra speciali sąvoka tokiam maistui apibūdinti – „comfort food“. Tad ir šiemet stiprės tendencija ruošti sveikus, įprastesnius patiekalus, kuriems naudojama daugiau augalinės kilmės produktų. Bet, pasak pašnekovės, tai dar nereiškia, kad nustosime eksperimentuoti.

„Panašu, kad vis dažniau žvalgysimės ir į egzotiškas šalis bei lėkštėje maišysime skirtingas pasaulio virtuves. Viena populiariausių šiemet bus Pietų Azijos virtuvė: Vietname, Singapūre ir Filipinuose populiarūs patiekalai su jazminų ryžiais, česnaku, imbieru, sojos baltymais, sezamo sėklomis, čili, džiovintais svogūnais. Vis labiau populiarėja ir garuose ruošiamas maistas. Be to, šiemet taip pat daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir Karibų salų virtuvė, pilna kokosų, ananasų, bananų, žolelių, prieskonių ir kitų mūsų kasdieniniuose patiekaluose mažiau įprastų skonių. Tad sekant šių metų maisto tendencijas, panašu, maitinsimės ne tik sveikiau, bet ir kur kas įdomiau“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

• „Eutelsat“ pašalins draudžiamus rusiškus kanalus.
• Keičiasi prekybos internetu taisyklės: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
• Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
• Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
• Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
• Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
• Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
• Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
• Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
• 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
• Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
• Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
• Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
• Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
• ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
• Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
• Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
• Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
• Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
• „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
• Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
• Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
• Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
• Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
• Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
• Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
• Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
• Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
• Elektromobilių proveržiui skatinti ­– 50 mln. eurų.
• 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
• Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
• Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
• Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
• Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
• (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
• Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
• Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
• Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
• Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127