Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus

Ar dirbtinis intelektas gali išgelbėti?

Štai jums istorija, paremta tikrais faktais: vienas didžiausių buities technikos gamintojų „Dyson” paskelbė konkursą jų pardaviminių stendų gamybai ir tiekimui visame pasaulyje.

„Kokia galimybė!”, pamanytumėt būdamas baldų gamintoju, o jei dar projekto vadovas pakužda į ausį, kad jūsų šansai laimėti yra tikrai išskirtiniai. Tai lyg šviesa tunelio gale - pagaliau įmonė išsiplės į darinį, kurį ilgai vizualizavote savo mintyse, o ambicingos svajonės atrodo ranka pasiekiamos. Sušaukiate įmonės susirinkimą ir visi darbuotojai užkuriami naujai misijai. Mėnesį laiko einamieji darbai atidedami į šalį, visi koncentruojasi į projektą - vyksta intensyvūs skaičiavimai, medžiagų paieška, analizė. Duomenys, brėžiniai nugula į tomus ir pagaliau, pagaliau, mušant paskutinėms duoto termino valandoms pasiūlymas atiduotas! Dar porą savaičių tvyro įtampa, o pašnekesiai kavos pertaukėlių metu biure sukasi tik apie „tai”. Visi sulaikę kvėpavimą laukia lemtingojo verdikto, prakaituoja delnai. Ir štai lemtingas atsakymas - „ne, ačiū, pasirinkome kitą pasiūlymą”.

Taip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija. Apibrėžimas skamba ambicingai ir įkvepiančiai, iškart prieš akis išnyra išmaniųjų technologijų pakeičiamų mechaninių procesų vaizdai, skaitmeninimas ir robotų armijos gamyklose. Tačiau iš tiesų tai šio amžiaus rykštė skaudžiai plakanti pramonininkus, keičianti kur kas daugiau nei technologijas - veikiami verslo vadybiniai, organizaciniai procesai, o į paviršių iškilo problemos, kurių verslas niekada nesprendė ir išeičių vis dar ieškoma.

Baldų gamybos ir prekybos UAB „ArdiLT” vadovas, architektas Linas Aleksandravičius atviras - dėl besikeičiančios verslo aplinkos priverstas keisti įmonės strategiją ir stabdyti įmonės vystymąsi.

„Neslėpsiu, įmonė turėjo didelių ambicijų, tačiau jas visas esame nupjovę”, - pokalbį pradeda architektas. Turbūt be galo skaudu patirti pralaimėjimą, o jį pripažinti garsiai - vidinio stuburo reikalaujantis žingsnis. „Tai ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė, kurios akivaizdoje mes vis dar statybinėje stadijoje. Mes ruošiamės ją sutikti, bet jokiu būdu dar nesame jai pasirengę - ji mus gniuždo. Kita vertus, mes matome jos naudą. Robotizacija ir gamybos procesų skaitmeninimas yra būtent tai, ko gamybos sektoriui dabar labai reikia, ypač tokioje kietoje pasaulinėje konkurencijoje.”, - atvirauja Linas Aleksandravičius.

CD stovas, PlayBoy dėmesys ir pasikeitusios žaidimo taisyklės

Lino Aleksandravičiaus įmonė įstaigų ir parduotuvių baldus kuria ir gamina daugiau nei trisdešimt metų. Tai tikrai ne naujas žaidėjas gamybos sektoriuje. Anaiptol - bendrovė ne kartą parodė savo gebėjimą lanksčiai sureaguoti į rinkos pokyčius ir priimti naujas galimybes, keisdama savo verslo strategiją ir vaidmenis.

Prieš tris dešimtmečius architekto profesiją Dailės akademijoje įgijęs L. Aleksandravičius visuomet svajojo apie kūrybą ir apčiuopiamą jos rezultatą: „Tuo laikotarpiu architektūra buvo labai biurokratiška - ne viskas, kas buvo suprojektuojama būdavo ir statoma, dažnai tie projektai nuguldavo į stalčių. Man norėjosi kurti dizainą, tad to ir ėmiausi. Atsiradus kompaktinių plokštelių laikikliams kilo klausimas, kur visą tą muziką laikyti. Sukūrėme būtent tam skirtą archyvinį stovą sujungę tokias netradicines medžiagas, kaip akmuo, titanas ir plienas. Tai buvo dizaino „bomba“ ir sėkminga verslo plėtros pradžia” - pasakoja architektas.

Kūrinį reikėjo pamatyti pasauliui. Todėl Linas su kolega išvyko jį pristatyti į parodą Vokietijoje, kur susilaukė netikėtos sėkmės. Pasirodo, vokiečius produkto medžiagiškumas ir koncepcija sužavėjo. Produktas buvo toks sėkmingas, kad pakliuvo į vokiškojo „PlayBoy” akiratį ir buvo išpublikuotas šalia tokių prabangių vyriškų „žaisliukų”, kaip “BMW”, juvelyrika, laikrodžiai ir kiti.

Tą syk parodoje pavyko parduoti net 300 egzempliorių ir užmegzti verslo ryšių: „Užsakovas, įsigijęs mūsų laikiklius turėjo parduotuvę Hamburge - pavadinčiau funkcinio dizaino sandėlį, ir ten laikė gausybę mazgų ir konstrukcijų, kurie tuo postsovietiniu metu labai tiko parduotuvėms daryti. Kai čia nieko nebuvo reikėjo labai primityvių metalinių dalykų daiktams eksponuoti ir sudėti. Taip mes žengėm žingsnį gamyboje - kūrėme sistemas ant kurių būtų galima sudėti daiktus.”

Radosi pirmosios parduotuvės, pirmieji prekiniai ženklai, atsirado pirmieji klientai. „Mes kūrėme parduotuves klientams - augant jiems, tai darėme ir mes. Su kai kuriomis įmonėmis esam jau apie 20 metų. Visi Lietuvos didieji prekiniai ženklai „Kotryna”, „Žaislų planeta”, kai kurios „Aprangos” parduotuvės buvo mūsų klientai, iš pradžių kūrėme ir gaminome primityvius produktus, paskui jų reikalavimai augo, jie matė pasaulį, jų parduotuvės gražėjo, taip kartu augome ir mes”.

Architektas pasakoja, kad besivystant šalims, atsidarant vis daugiau sienų į rinką atėjo kompanijos milžinės, kaip „Adidas”, „H&M”, „Vodafone”, kurios iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. „Atėję pasauliniai grandai nušlavė nemažą dalį nacionalinių verslų - išstūmė juos iš rinkos. Ir mūsų galimybė parduoti ne tik produktą, bet ir savo intelektą menko. Atsirado aukštesnis intelektas diktuojantis projektus. Taip iš kūrėjų tapome gamintojais”, - transformaciją aiškina Linas Aleksandravičius.

Problemą spręsti bando Lietuvos mokslininkai

Dalyvaujant didžiųjų įmonių skelbiamuose individualių baldų užsakymų konkursuose, šiandien gamintojai priversti konkuruoti su visu pasauliu. Visi nori atsiriekti pyrago gabalą, todėl varžytis tenka tiek su kinais, turkais ir didžiąja dalimi Rytų Europos. Tačiau didžiausia bėda ne konkurencija, o laiko ištekliai, kurie skiriami tokiems projektams.

„Už sprendimo dalyvauti konkurse ar ne slypi labai daug subtilybių - turi būti aiškūs algoritmai, į kokį projektą apskritai reikalinga lysti, kodėl tu jį apskritai ėmeisi skaičiuoti - ar tai yra tavo kąsnis. Šiuo metu aš tiesiog uždraudžiau kompanijai dalyvauti tokiuose konkursuose ir skaičiuoti. Suprantu, kad taip užkirtau kelią įmonės vystymuisi, bet jei jos vystymasis turi tokią kainą, tuomet to nereikia. Dabar rūpinamės tais ilgalaikiais klientais, kurie jau mumis tiki dešimt, penkiolika metų, sprendžiam jų klausimus ir tobulinam jiems produktus, kurie mums suteikia laisvę kurti”,- atvirai sako įmonės vadovas.

Ši problema patraukė Lietuvos mokslininkų dėmesį. Išgirdusi apie individualių baldų gamintojų patiriamus iššūkius Mykolo Romerio universiteto profesorė Birutė Mockevičienė, nusprendė pasigilinti į šią temą. „Individualių baldų gamintojų patirtis kuriant naują individualizuotą baldų kompleksą ir vertinant jo kaštus pasirodė įdomi moksline prasme. Iš pokalbių su baldų gamintojais supratome, kad detalus individualaus baldo planavimas tiek konstrukcine, tiek vadybine, tiek ir finansine prasme yra didelė našta gamybos įmonei, lydintis aukštos rizikos suklysti nustatant galutinę produkto kainą. Tuo metu ir kilo idėja pasitelkti mašininio mokymosi algoritmus kainos spėjimui.” - pasakoja mokslininkė.

Anot B. Mockevičienės pasitelkti dirbtinį intelektą nutarta ne be reikalo: „Mašininis mokymas jau yra tiek išplėtotas, kad eksperimentai su kainos vertinimu įvairiose srityse yra atliekami keletą metų, yra žinomi tinkamiausi algoritmai, liko tik juos adaptuoti būtent baldų sektoriaus įmonių specifikai, atrinkti reikšmingiausius elementus. Bet mes taip pat supratome, kad vien mašininio mokymosi gali nepakakti ateities sprendimams daryti. Todėl pasiūlėme sulieti mašininio mokymosi pajėgumus su ekspertiniu vertinimu. Taip kilo idėja kurti prototipą-sistemą dėl įtraukios kainos vertinimo, kai ekspertai gali „patikslinti“ dirbtinio intelekto siūlomą atsakymą.”

Taip gimė projektas, kurio metu Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir IT specialistų komanda net ketverius metus kūrė dirbtinio intelekto įrankį, gebantį vos per 30 minučių nustatyti gaminio kainą, įvertinant gamybos laiką, rinkos sąlygas, medžiagų sąnaudas ir daugelį kitų dedamųjų.

„Tikimės, kad projektas spręs ne tik Lietuvos baldų gamintojų problemas dirbant su individualizuotu užsakymu. Manome, kad padėsime gamintojams kitaip pasižiūrėti į savo gamyboje kaupiamus duomenis, jų vertę pačių konkurencingumui. Be to suliejus dirbtinį intelektą su žmogiškuoju, savo įmonės darbuotojų, intelektu galima verslo veiklos efektyvumą padidinti kartais”, - aiškina profesorė.

• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148