Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus

Ar dirbtinis intelektas gali išgelbėti?

Štai jums istorija, paremta tikrais faktais: vienas didžiausių buities technikos gamintojų „Dyson” paskelbė konkursą jų pardaviminių stendų gamybai ir tiekimui visame pasaulyje.

„Kokia galimybė!”, pamanytumėt būdamas baldų gamintoju, o jei dar projekto vadovas pakužda į ausį, kad jūsų šansai laimėti yra tikrai išskirtiniai. Tai lyg šviesa tunelio gale - pagaliau įmonė išsiplės į darinį, kurį ilgai vizualizavote savo mintyse, o ambicingos svajonės atrodo ranka pasiekiamos. Sušaukiate įmonės susirinkimą ir visi darbuotojai užkuriami naujai misijai. Mėnesį laiko einamieji darbai atidedami į šalį, visi koncentruojasi į projektą - vyksta intensyvūs skaičiavimai, medžiagų paieška, analizė. Duomenys, brėžiniai nugula į tomus ir pagaliau, pagaliau, mušant paskutinėms duoto termino valandoms pasiūlymas atiduotas! Dar porą savaičių tvyro įtampa, o pašnekesiai kavos pertaukėlių metu biure sukasi tik apie „tai”. Visi sulaikę kvėpavimą laukia lemtingojo verdikto, prakaituoja delnai. Ir štai lemtingas atsakymas - „ne, ačiū, pasirinkome kitą pasiūlymą”.

Taip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija. Apibrėžimas skamba ambicingai ir įkvepiančiai, iškart prieš akis išnyra išmaniųjų technologijų pakeičiamų mechaninių procesų vaizdai, skaitmeninimas ir robotų armijos gamyklose. Tačiau iš tiesų tai šio amžiaus rykštė skaudžiai plakanti pramonininkus, keičianti kur kas daugiau nei technologijas - veikiami verslo vadybiniai, organizaciniai procesai, o į paviršių iškilo problemos, kurių verslas niekada nesprendė ir išeičių vis dar ieškoma.

Baldų gamybos ir prekybos UAB „ArdiLT” vadovas, architektas Linas Aleksandravičius atviras - dėl besikeičiančios verslo aplinkos priverstas keisti įmonės strategiją ir stabdyti įmonės vystymąsi.

„Neslėpsiu, įmonė turėjo didelių ambicijų, tačiau jas visas esame nupjovę”, - pokalbį pradeda architektas. Turbūt be galo skaudu patirti pralaimėjimą, o jį pripažinti garsiai - vidinio stuburo reikalaujantis žingsnis. „Tai ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė, kurios akivaizdoje mes vis dar statybinėje stadijoje. Mes ruošiamės ją sutikti, bet jokiu būdu dar nesame jai pasirengę - ji mus gniuždo. Kita vertus, mes matome jos naudą. Robotizacija ir gamybos procesų skaitmeninimas yra būtent tai, ko gamybos sektoriui dabar labai reikia, ypač tokioje kietoje pasaulinėje konkurencijoje.”, - atvirauja Linas Aleksandravičius.

CD stovas, PlayBoy dėmesys ir pasikeitusios žaidimo taisyklės

Lino Aleksandravičiaus įmonė įstaigų ir parduotuvių baldus kuria ir gamina daugiau nei trisdešimt metų. Tai tikrai ne naujas žaidėjas gamybos sektoriuje. Anaiptol - bendrovė ne kartą parodė savo gebėjimą lanksčiai sureaguoti į rinkos pokyčius ir priimti naujas galimybes, keisdama savo verslo strategiją ir vaidmenis.

Prieš tris dešimtmečius architekto profesiją Dailės akademijoje įgijęs L. Aleksandravičius visuomet svajojo apie kūrybą ir apčiuopiamą jos rezultatą: „Tuo laikotarpiu architektūra buvo labai biurokratiška - ne viskas, kas buvo suprojektuojama būdavo ir statoma, dažnai tie projektai nuguldavo į stalčių. Man norėjosi kurti dizainą, tad to ir ėmiausi. Atsiradus kompaktinių plokštelių laikikliams kilo klausimas, kur visą tą muziką laikyti. Sukūrėme būtent tam skirtą archyvinį stovą sujungę tokias netradicines medžiagas, kaip akmuo, titanas ir plienas. Tai buvo dizaino „bomba“ ir sėkminga verslo plėtros pradžia” - pasakoja architektas.

Kūrinį reikėjo pamatyti pasauliui. Todėl Linas su kolega išvyko jį pristatyti į parodą Vokietijoje, kur susilaukė netikėtos sėkmės. Pasirodo, vokiečius produkto medžiagiškumas ir koncepcija sužavėjo. Produktas buvo toks sėkmingas, kad pakliuvo į vokiškojo „PlayBoy” akiratį ir buvo išpublikuotas šalia tokių prabangių vyriškų „žaisliukų”, kaip “BMW”, juvelyrika, laikrodžiai ir kiti.

Tą syk parodoje pavyko parduoti net 300 egzempliorių ir užmegzti verslo ryšių: „Užsakovas, įsigijęs mūsų laikiklius turėjo parduotuvę Hamburge - pavadinčiau funkcinio dizaino sandėlį, ir ten laikė gausybę mazgų ir konstrukcijų, kurie tuo postsovietiniu metu labai tiko parduotuvėms daryti. Kai čia nieko nebuvo reikėjo labai primityvių metalinių dalykų daiktams eksponuoti ir sudėti. Taip mes žengėm žingsnį gamyboje - kūrėme sistemas ant kurių būtų galima sudėti daiktus.”

Radosi pirmosios parduotuvės, pirmieji prekiniai ženklai, atsirado pirmieji klientai. „Mes kūrėme parduotuves klientams - augant jiems, tai darėme ir mes. Su kai kuriomis įmonėmis esam jau apie 20 metų. Visi Lietuvos didieji prekiniai ženklai „Kotryna”, „Žaislų planeta”, kai kurios „Aprangos” parduotuvės buvo mūsų klientai, iš pradžių kūrėme ir gaminome primityvius produktus, paskui jų reikalavimai augo, jie matė pasaulį, jų parduotuvės gražėjo, taip kartu augome ir mes”.

Architektas pasakoja, kad besivystant šalims, atsidarant vis daugiau sienų į rinką atėjo kompanijos milžinės, kaip „Adidas”, „H&M”, „Vodafone”, kurios iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. „Atėję pasauliniai grandai nušlavė nemažą dalį nacionalinių verslų - išstūmė juos iš rinkos. Ir mūsų galimybė parduoti ne tik produktą, bet ir savo intelektą menko. Atsirado aukštesnis intelektas diktuojantis projektus. Taip iš kūrėjų tapome gamintojais”, - transformaciją aiškina Linas Aleksandravičius.

Problemą spręsti bando Lietuvos mokslininkai

Dalyvaujant didžiųjų įmonių skelbiamuose individualių baldų užsakymų konkursuose, šiandien gamintojai priversti konkuruoti su visu pasauliu. Visi nori atsiriekti pyrago gabalą, todėl varžytis tenka tiek su kinais, turkais ir didžiąja dalimi Rytų Europos. Tačiau didžiausia bėda ne konkurencija, o laiko ištekliai, kurie skiriami tokiems projektams.

„Už sprendimo dalyvauti konkurse ar ne slypi labai daug subtilybių - turi būti aiškūs algoritmai, į kokį projektą apskritai reikalinga lysti, kodėl tu jį apskritai ėmeisi skaičiuoti - ar tai yra tavo kąsnis. Šiuo metu aš tiesiog uždraudžiau kompanijai dalyvauti tokiuose konkursuose ir skaičiuoti. Suprantu, kad taip užkirtau kelią įmonės vystymuisi, bet jei jos vystymasis turi tokią kainą, tuomet to nereikia. Dabar rūpinamės tais ilgalaikiais klientais, kurie jau mumis tiki dešimt, penkiolika metų, sprendžiam jų klausimus ir tobulinam jiems produktus, kurie mums suteikia laisvę kurti”,- atvirai sako įmonės vadovas.

Ši problema patraukė Lietuvos mokslininkų dėmesį. Išgirdusi apie individualių baldų gamintojų patiriamus iššūkius Mykolo Romerio universiteto profesorė Birutė Mockevičienė, nusprendė pasigilinti į šią temą. „Individualių baldų gamintojų patirtis kuriant naują individualizuotą baldų kompleksą ir vertinant jo kaštus pasirodė įdomi moksline prasme. Iš pokalbių su baldų gamintojais supratome, kad detalus individualaus baldo planavimas tiek konstrukcine, tiek vadybine, tiek ir finansine prasme yra didelė našta gamybos įmonei, lydintis aukštos rizikos suklysti nustatant galutinę produkto kainą. Tuo metu ir kilo idėja pasitelkti mašininio mokymosi algoritmus kainos spėjimui.” - pasakoja mokslininkė.

Anot B. Mockevičienės pasitelkti dirbtinį intelektą nutarta ne be reikalo: „Mašininis mokymas jau yra tiek išplėtotas, kad eksperimentai su kainos vertinimu įvairiose srityse yra atliekami keletą metų, yra žinomi tinkamiausi algoritmai, liko tik juos adaptuoti būtent baldų sektoriaus įmonių specifikai, atrinkti reikšmingiausius elementus. Bet mes taip pat supratome, kad vien mašininio mokymosi gali nepakakti ateities sprendimams daryti. Todėl pasiūlėme sulieti mašininio mokymosi pajėgumus su ekspertiniu vertinimu. Taip kilo idėja kurti prototipą-sistemą dėl įtraukios kainos vertinimo, kai ekspertai gali „patikslinti“ dirbtinio intelekto siūlomą atsakymą.”

Taip gimė projektas, kurio metu Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir IT specialistų komanda net ketverius metus kūrė dirbtinio intelekto įrankį, gebantį vos per 30 minučių nustatyti gaminio kainą, įvertinant gamybos laiką, rinkos sąlygas, medžiagų sąnaudas ir daugelį kitų dedamųjų.

„Tikimės, kad projektas spręs ne tik Lietuvos baldų gamintojų problemas dirbant su individualizuotu užsakymu. Manome, kad padėsime gamintojams kitaip pasižiūrėti į savo gamyboje kaupiamus duomenis, jų vertę pačių konkurencingumui. Be to suliejus dirbtinį intelektą su žmogiškuoju, savo įmonės darbuotojų, intelektu galima verslo veiklos efektyvumą padidinti kartais”, - aiškina profesorė.

• Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį.
• Ekrano laiko ribojimas vaikams: kaip pasiekti geriausią rezultatą?
• 5 televizoriaus nustatymai, kurie padės mėgautis žaidimu.
• Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?
• Tvarios investicijos taps vis paklausesne rizikos valdymo priemone.
• Pasitikėti ar ne: kaip atpažinti netikrus atsiliepimus ir įvertinimus internete.
• „Lidl“ parduotuvėse – saldūs pokyčiai: atsiranda naujas skyrius.
• Ekonomika lėtėja – atlyginimai auga? Ekspertai turi paaiškinimą.
• Miegas prie vairo: kokie pagrindiniai ženklai ir kaip išvengti nelaimės?
• Automobilis tapo našta? „Bolt” siūlo iškeisti jį į nemokamas keliones.
• Maža, bet svarbi vonios interjero detalė – WC vandens nuleidimo mygtukas.
• Kaip nusiderėti naudoto automobilio kainą net iki 20 procentų?
• Kaip mityba susijusi su lėtiniu skausmu?
• Rugpjūtį buvo karšta ir elektros rinkoje – ar ruduo atvėsins kainų kilimą?
• Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų?
• 10 būdų sutaupyti – be jokių kompromisų kainai ir kokybei.
• Pirmoji klasė išmaniai: kaip pasirūpinti atžalų saugumu internete?
• Namų turto draudimas apsaugo ne tik vidaus turtą: kur ir kaip jis veikia?
• Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
• Jaunimas domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui.
• Vingio parke – renginys, skirtas šunų dantų priežiūrai.
• Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės.
• Veganai irgi grilina: 3 idėjos, ką skaniai ir nebrangiai iškepti ant žarijų.
• Stabili darbo vieta: patarimai, kaip atpažinti patikimą darbdavį.
• Išmanusis telefonas – ne žaislas: 5 patarimai, kaip jį tinkamai paruošti vaikui.
• Valstybė nusprendė už kompensaciją paimti jums priklausančią žemę. Ką daryti?
• Patarimai mėgstantiems grybauti ar uogauti: kaip nepasiklysti miške.
• Vyriausybė pritarė „Regitros“ pertvarkymui į akcinę bendrovę.
• Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
• Lietuvoje plito lengvą lieknėjimo būdą siūlanti kibernetinė ataka.
• Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
• Dažnai svaigsta galva ir apima silpnumo jausmas?
• Nėštumas ir saulės vonios – kaip tai suderinti?
• Sodo ir daržo darbai artėjant rudeniui: patarimai, ką sėti ir kokių darbų imtis.
• Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
• Vienu kartu daug pakuočių apdorojantis taromatas pradeda veikti Vilniuje.
• Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
• Kodėl vėjas prie jūros gali būti greitesnis už jūsų internetą?
• Ekspertai pataria, kaip per karščius nepersišaldyti savo namuose ar biuruose.
• Atostogų kryptys – ar pakaks tik asmens tapatybės kortelės, ar būtinas ir pasas?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142