Apledėjusi kelio danga: kas pėsčiuosius gali apsaugoti nuo traumų

Pastarosios savaitės nešykšti išbandymų pėstiesiems – dėl susidariusio plikledžio ar kitos slidžios kelio dangos žmonės ne tik patiria diskomfortą eidami, bet ir neišvengia slydimo traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų.

Draudikų duomenimis, žiemą užfiksuojama net ketvirtadaliu mažiau sužalojimų nei vasarą, tačiau jie – gerokai sudėtingesni.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės teigimu, trečdalį visų žiemos sezoną užfiksuotų traumų sudaro nelaimės paslydus, kai gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu.

„Susidarius slidžiai kelio dangai didžiausia dalis paslydimo atvejų fiksuojama ant nevalytų šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės. Jei tik yra galimybė, siekiant išvengti rizikingo griuvimo, reikėtų naudotis turėklais, prisilaikyti kitų stabilių daiktų“, – pasakoja A. Taraitienė.

„Gjensidige“ duomenimis, 40 proc. visų paslydimo nelaimių yra atvejai, pasibaigę kaulų lūžiais. Dažniausiai (20 proc. visų atvejų) lūžta rankų kaulai, 13 proc. – šonkauliai, 11 proc. žmonių paslydę patiria kojos kaulo lūžius.

„Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis – instinktyviai bandoma sušvelninti smūgį, todėl jos nukenčia dažniausiai. Riešo sąnarys yra ganėtinai mažas, lyginant su kitais galūnių sąnariais, todėl jam tenkantis kūno svoris su griuvimo jėga dažnai lemia būtent šios srities kaulų lūžius. Taip pat krentama ant nugaros, todėl traumuojamas stuburas ir jo slanksteliai, kiek rečiau – pakaušis“, – teigia A. Taraitienė.

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad ketvirtadalis visų susižalojimų paslydus sudaro raumenų, sausgyslių ir raiščių traumos, t. y. pastarųjų patempimai bei plyšimai. A. Taraitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai kenčia ir sąnariai. „Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – sako sveikatos, kelionių ir asmens žalų ekspertė.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad fiksuojamos ir paslydusių vaikų traumos. „Jie neretai patiria rankų ir kojų traumas – netinkamai atsiremia krisdami. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl jų griuvimai, nusiridenimai slidžiomis dienomis – ne retenybė“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, 4 proc. ant ledo paslydusiųjų patiria kirstines traumas, kurios baigiasi žaizdų siuvimu, 3 proc. žmonių krisdami susižaloja dantis. „Dažniausiai nuskyla vienas arba abu priekiniai dantys – viršutinio žandikaulio kandžiai. Nutikus tokiai bėdai, reikėtų surasti nulūžusį danties fragmentą ir su juo kuo skubiau kreiptis į odontologą. Surastas fragmentas gali būti puikiai panaudotas atstatant dantį. Pati rimčiausia nuolatinių dantų trauma yra danties išmušimas. Šiuo atveju siekiamybė yra grąžinti dantį į jo buvusią vietą, kitaip – replantuoti”, – pasakoja A. Taraitienė.

Nors išvengti nelaimės einant slidžia kelio danga ne visada pavyksta išvengti, tačiau, pasak draudikės, kritimo riziką tikrai galima sumažinti. „Reikėtų neskubėti, judėti lėtais, mažais žingsneliais ir vengti staigių judesių. Nuo slydimo apsaugo ir tinkama avalynė. Reikėtų rintis žieminius batus su guminiais neslystančiais padais arba protektoriumi, kuris didina sukibimą žengiant žingsnius”, – pataria sveikatos, kelionių ir asmens žalų ekspertė.

Einant slidžiu keliu arba šaligatviu ji rekomenduoja nesinešti krepšio, sunkios rankinės ar kitų daiktų. „Kai nėra papildomo svorio, žmogus gali lengviau išlaikyti balansą. Labai svarbu eiti tuščiomis rankomis, nes būtent šios galūnės padeda išlaikyti pusiausvyrą“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad netgi nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus, todėl einant svarbiausia kiekviename žingsnyje atidžiai stebėti dangą po kojomis.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148