Kaip paskatos remontuoti gali apsaugoti elektronikos gaminius nuo sąvartyno

Daugelis iš mūsų yra įpratę kaupti ar išmesti senus elektros ir elektroninius įrenginius, užuot juos taisę. Visgi, pasaulyje daugėja vyriausybių paskatų, skatinančių vartotojus taisyti, o ne pirkti naujus elektronikos gaminius.

Dažnai manoma, kad pigiau pakeisti gaminį, o ne jį taisyti. Viena iš kliūčių remontuoti gaminį gali būti jo remonto kaina, palyginti su naujos įrangos pirkimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai remonto kaina sudaro apie 30 proc. ar daugiau naujo gaminio kainos, vartotojai linkę pirkti naują įrenginį. Kaip pakeisti vartotojų apsisprendimą?

Vienu iš gerų pavyzdžių galėtų būti Austrija ir Vokietijos Tiuringijos žemė, kurios įvedė valstybės finansuojamą remonto priedą, skirtą kompensuoti dalį vartotojų išlaidų.

Pagal premijų schemą vienas asmuo gali gauti iki 100 eurų, jei sugedusį elektros prietaisą remontuoja, o nepasirenka jo utilizuoti. Tiuringija šią programą pristatė pernai birželį, o dėl jos populiarumo jau iki spalio mėnesio pritrūko lėšų. Siekiant sustiprinti vietos verslą, daugelyje Austrijos regionų kompensacijai skirtos lėšos nukreipiamos į vietos remonto ekosistemą.

Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World Economic Forum) atkreipia dėmesį ir į visame pasaulyje augančių remonto dirbtuvių, skirtų paskatinti vartotojus į jas atsinešti taisyti savo gaminius, skaičių. Savanorių valdomos nemokamos dirbtuvės padeda taisyti ir prižiūrėti sugadintus ar sulūžusius gaminius. Tokios remonto dirbtuvės ypač populiarios Belgijoje, kur jų yra beveik 2 000. Jose galima gauti ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, drabužių taisymo paslaugą.

Daugiau iniciatyvų

„Tendencija yra tokia, kad didėjantis išteklių suvartojimas ir jų poveikis aplinkai skatina valstybes ieškoti sprendimų. Kaip rodo pavyzdžiai, aktyviai tą daro ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir atskiros šalys. Pernai Europos Komisija pristatė iniciatyvas, susijusias su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis bei ekologiniu gaminių projektavimu. Siekiama, kad šiuolaikiniai gaminiai būtų kuo tvaresni, o tai tampriai susiję su jų projektavimu, pakartotiniu naudojimu, taisymu ir perdirbimu“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

2021 metų kovą ES šalyse įsigaliojusio ekologinio projektavimo taisyklės, kurios turėtų užtikrinti, kad buityje naudojama elektroninė įranga tarnautų kuo ilgiau. Buityje naudojamos elektroninės įrangos gamintojai privalo dar ne mažiau kaip 7-10 metų tiekti profesionaliems remontininkams atsargines dalis po įrangos gamybos nutraukimo. Gamintojai taip pat privalo pateikti tam tikras atsargines dalis ir vartotojams, kurie nėra profesionalūs remontininkai, bet mėgsta patys taisyti gaminius. Tokių atsarginių dalių tiekimą privaloma užtikrinti dar kelerius metus po to, kai gaminys jau neparduodamas ES rinkoje.

Minėti reikalavimai apima 31 elektronikos gaminių grupę ir galioja šaldytuvams, šildytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms, oro kondicionieriams, televizoriams, kompiuteriams ir kitai elektronikai.

Prancūzija, siekdama sustabdyti augantį elektronikos atliekų srautą, nuo 2021 metų sausio įpareigojo kai kuriuos gamintojus skelbti taisymo (remonto) indeksą, kuris nurodo balą iš dešimties. Dešimt balų ant gaminio etiketės reiškia, kad gaminys laikomas labiausiai remontuojamu. Įstatymas taikomas išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, televizoriams, skalbimo mašinoms ir vejapjovėms.

Augantis srautas

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad elektros ir elektroninių gaminių atliekų kiekis pasaulyje nuo 57,4 mln. tonų 2021 metais išaugo iki 65,3 mln. tonų 2025-aisiais, o šio dešimtmečio pabaigoje jau sieks 74,7 mln. tonų. Kadangi pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis elektronikos atliekų, tai kelia didelį nerimą ne tik dėl to, kad daugelis gaminių, kuriuos išmetame, gali būti naudojami pakartotinai ir tokiu būdu mažėtų poreikis gaminti daugiau, bet ir dėl to, kad elektroninėse atliekose yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurios gali patekti į aplinką. Be to, yra nemažai elektronikos įrenginių, kuriuose montuojamos baterijos ar veikia tik jų dėka.

„Tvariam vystymuisi svarbiausia yra pakeisti vartojimo būdą. Jei mažiau pirktume, mažiau susidarytų atliekų ir turėtume realią naudą aplinkai, nes būtų panaudota mažiau išteklių ir išvengtume didesnės taršos. Be to labai svarbu įsigyti patikimus ir ilgai tarnaujančius gaminius“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Vokietijos mokslinių tyrimų instituto (vok. Öko-Institut) šalyje atlikto tyrimo duomenimis, trylika, o ne šešerius metus naudotas televizorius sutaupo apie 660 kilogramų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant išmaniuosius telefonus septynerius metus, o ne dvejus su puse, sutaupoma apie 100 kilogramų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Maža to, jei kiekvienas iš mūsų telefonu naudotumėmės bent jau vienerius metus ilgiau, telefonų skaičius sąvartynuose sumažėtų net penktadaliu.

Kur priduoti elektronikos atliekas

Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti.

Vienas iš būdų – atiduoti neveikiantį elektronikos įrenginį į bet kurią šių gaminių platinimo vietą. Didesniuose prekybos centruose yra specialios talpos smulkiai elektronikai ir baterijoms surinkti.

Smulkią (kavamales, elektrinius dantų šepetėlius, virdulius, lygintuvus ir kt.) ir stambią elektroninę įrangą (šaldytuvus, indaploves, televizorius ir kt.) iš gyventojų priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Seną įrangą galima palikti gamintojų ir importuotojų įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 185 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekas galima pristatyti ir jas tvarkančioms įmonėms, kai kurios iš jų teikia didesnių atliekų išvežimo iš namų paslaugą. Elektronikos atliekų priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas galima rasti gyventojams skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt.

Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Šiame projekte dalyvauja šalies ugdymo ir švietimo įstaigos, bendruomenės ir įmonės, kurios už surinktas atliekas kaupia taškus ir juos iškeičia į vertingus projekto partnerių prizus.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147