Kodėl net ir lengvai persirgus COVID-19 gali tekti kreiptis į gydytoją pagalbos

Energijos stoka, nerimas, irzlumas, depresijos požymiai, miego sutrikimai, raumenų silpnumas, galvos skausmas, sumišimas, atminties duobės, negebėjimas susikaupti ir atlikti darbines užduotis – dažniausiai tokius pojūčius vardija pokovidinį sindromą išgyvenantys žmonės.

Skaičiuojama, kad liekamieji reiškiniai po COVID-19 išsivysto kas trečiam prasirgusiajam nepriklausomai nuo ligos eigos sunkumo.

Ar galime pasikliauti savo organizmu ir patikėti jam susitvarkyti pačiam? Kokie pojūčiai, persirgus COVID-19, signalizuoja, kad vis dėlto reikia specialisto pagalbos?

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tais atvejais, kai nemalonūs pojūčiai tęsiasi ganėtinai ilgai, o namų priemonės, tokios kaip maisto papildai, vaistažolių arbatos ir pasivaikščiojimai būklės iš esmės nepagerina, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.

„Apibrėžti, ką reiškia terminas „simptomai nepraeina ganėtinai ilgai“ sudėtinga, nes kas yra tas „ganėtinai ilgai“, kiekvienas turi įsivertinti individualiai, – sako gydytoja psichiatrė R.Mazaliauskienė. – Jei akivaizdu, kad simptomai trukdo kasdieniniam funkcionavimui, darbinei ar akademinei veiklai, verta pasikonsultuoti su specialistu, šiuo atveju gydytoju psichiatru.“

„Žmogaus organizmas ir konkrečiai psichika yra nuostabūs dalykai – kiekvienas mūsų turi nemažus gebėjimus tvarkytis su įvairiais neigiamais veiksniais, įskaitant ir infekcinių susirgimų sukeltus liekamuosius negalavimus. Tai nėra naujas dalykas, seniai žinoma, kad ir po persirgto gripo lieka, o po to praeina tam tikras silpnumas, vadinamas astenizacija, sunkumai susikaupti, darbingumo sumažėjimas. Deja, po kovidinės infekcijos šie liekamieji simptomai įgavo didesnį išreikštumą ir, sakyčiau, didesnę įvairovę“, – pastebi R.Mazaliauskienė.

„Kalbant apie simptomus po COVID-19 ligos, – tęsia gydytoja, – kaip psichiatrė susiduriu su dviem žmonių grupėm. Viena – tai asmenys, kuriems po persirgtos kovido infekcijos atsinaujino buvęs psichikos sutrikimas, kita grupė – asmenys, kurie iki to laiko neturėjo jokių psichikos sutrikimų ar nusiskundimų, dėl kurių galima įtarti galimą sutrikimą.“

Pasak R.Mazaliauskienės, pacientai, kuriems persirgta COVID-19 liga padarė įtaką psichinės ligos simptomų atsinaujinimui, paūmėjimui, į medikus kreipiasi gana greitai, nes pažįsta savo ligą ir žino, kas su jais vyksta, suvokia, kad sutrikimas gali progresuoti.

Tie žmonės, kurie psichikos sutrikimais iki susirgimo COVID-19 liga nesiskundė, linkę delsti, laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime, daugelis viliasi, kad susidoros savarankiškai, reguliuojant poilsio režimą, vartojant vitaminus, mankštinantis, stengiantis praturtinti gyvenimą teigiamomis emocijomis ir pan.

„Visos šios priemonės yra labai geros ir jas tikrai verta taikyti ne tik po persirgto kovido, bet ir įprastiniame gyvenime, tačiau pokovidinių simptomų atveju jos dažnai neveikia ar veikia nepakakankamai“, – teigia R.Mazaliauskienė. Todėl jei žmogus persirgo kad ir gana lengva COVID-19 forma, bet po ligos kamuoja nerimas, nemiga, negalėjimas susikaupti ir susikoncentruoti, slogi, prislėgta nuotaika, irzlumas ir šie bei panašūs reiškiniai nesilpnėja, nepraeina, gydytoja psichiatrė pataria kreiptis pagalbos į specialistą.

Dar vienas dažnai minimas požymis, prasidėjęs sergant COVID-19 liga ir nepraeinantis jai pasibaigus, – visiškas ar dalinis uoslės ir skonio praradimas, kartais neatsistatantis po pusmečio ir ilgiau.

LSMU Kauno ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė dėl dingusios uoslės rekomenduoja visais atvejais konsultuotis su specialistu.

“Dingus uoslės, tuo pačiu dažnai ir skonio pojūčiui, jei tai neatsistato pasibaigus COVID-19 ligai, reikia kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. Tai būtina todėl, kad pacientą patikrinęs specialistas galėtų atmesti (arba patvirtinti) kitos ligos diagnozę“, – sako otorinolaringologė B.Zykienė.

Jos teigimu, yra nemažai atvejų, kai paaiškėja, jog tai, ką žmogus laikė liekamuoju reiškiniu po COVID-19 ir laukė, kol praeis savaime, yra atskiro gydymo reikalaujantis susirgimas.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147