Kodėl net ir lengvai persirgus COVID-19 gali tekti kreiptis į gydytoją pagalbos

Energijos stoka, nerimas, irzlumas, depresijos požymiai, miego sutrikimai, raumenų silpnumas, galvos skausmas, sumišimas, atminties duobės, negebėjimas susikaupti ir atlikti darbines užduotis – dažniausiai tokius pojūčius vardija pokovidinį sindromą išgyvenantys žmonės.

Skaičiuojama, kad liekamieji reiškiniai po COVID-19 išsivysto kas trečiam prasirgusiajam nepriklausomai nuo ligos eigos sunkumo.

Ar galime pasikliauti savo organizmu ir patikėti jam susitvarkyti pačiam? Kokie pojūčiai, persirgus COVID-19, signalizuoja, kad vis dėlto reikia specialisto pagalbos?

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad tais atvejais, kai nemalonūs pojūčiai tęsiasi ganėtinai ilgai, o namų priemonės, tokios kaip maisto papildai, vaistažolių arbatos ir pasivaikščiojimai būklės iš esmės nepagerina, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos.

„Apibrėžti, ką reiškia terminas „simptomai nepraeina ganėtinai ilgai“ sudėtinga, nes kas yra tas „ganėtinai ilgai“, kiekvienas turi įsivertinti individualiai, – sako gydytoja psichiatrė R.Mazaliauskienė. – Jei akivaizdu, kad simptomai trukdo kasdieniniam funkcionavimui, darbinei ar akademinei veiklai, verta pasikonsultuoti su specialistu, šiuo atveju gydytoju psichiatru.“

„Žmogaus organizmas ir konkrečiai psichika yra nuostabūs dalykai – kiekvienas mūsų turi nemažus gebėjimus tvarkytis su įvairiais neigiamais veiksniais, įskaitant ir infekcinių susirgimų sukeltus liekamuosius negalavimus. Tai nėra naujas dalykas, seniai žinoma, kad ir po persirgto gripo lieka, o po to praeina tam tikras silpnumas, vadinamas astenizacija, sunkumai susikaupti, darbingumo sumažėjimas. Deja, po kovidinės infekcijos šie liekamieji simptomai įgavo didesnį išreikštumą ir, sakyčiau, didesnę įvairovę“, – pastebi R.Mazaliauskienė.

„Kalbant apie simptomus po COVID-19 ligos, – tęsia gydytoja, – kaip psichiatrė susiduriu su dviem žmonių grupėm. Viena – tai asmenys, kuriems po persirgtos kovido infekcijos atsinaujino buvęs psichikos sutrikimas, kita grupė – asmenys, kurie iki to laiko neturėjo jokių psichikos sutrikimų ar nusiskundimų, dėl kurių galima įtarti galimą sutrikimą.“

Pasak R.Mazaliauskienės, pacientai, kuriems persirgta COVID-19 liga padarė įtaką psichinės ligos simptomų atsinaujinimui, paūmėjimui, į medikus kreipiasi gana greitai, nes pažįsta savo ligą ir žino, kas su jais vyksta, suvokia, kad sutrikimas gali progresuoti.

Tie žmonės, kurie psichikos sutrikimais iki susirgimo COVID-19 liga nesiskundė, linkę delsti, laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime, daugelis viliasi, kad susidoros savarankiškai, reguliuojant poilsio režimą, vartojant vitaminus, mankštinantis, stengiantis praturtinti gyvenimą teigiamomis emocijomis ir pan.

„Visos šios priemonės yra labai geros ir jas tikrai verta taikyti ne tik po persirgto kovido, bet ir įprastiniame gyvenime, tačiau pokovidinių simptomų atveju jos dažnai neveikia ar veikia nepakakankamai“, – teigia R.Mazaliauskienė. Todėl jei žmogus persirgo kad ir gana lengva COVID-19 forma, bet po ligos kamuoja nerimas, nemiga, negalėjimas susikaupti ir susikoncentruoti, slogi, prislėgta nuotaika, irzlumas ir šie bei panašūs reiškiniai nesilpnėja, nepraeina, gydytoja psichiatrė pataria kreiptis pagalbos į specialistą.

Dar vienas dažnai minimas požymis, prasidėjęs sergant COVID-19 liga ir nepraeinantis jai pasibaigus, – visiškas ar dalinis uoslės ir skonio praradimas, kartais neatsistatantis po pusmečio ir ilgiau.

LSMU Kauno ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė dėl dingusios uoslės rekomenduoja visais atvejais konsultuotis su specialistu.

“Dingus uoslės, tuo pačiu dažnai ir skonio pojūčiui, jei tai neatsistato pasibaigus COVID-19 ligai, reikia kreiptis į ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. Tai būtina todėl, kad pacientą patikrinęs specialistas galėtų atmesti (arba patvirtinti) kitos ligos diagnozę“, – sako otorinolaringologė B.Zykienė.

Jos teigimu, yra nemažai atvejų, kai paaiškėja, jog tai, ką žmogus laikė liekamuoju reiškiniu po COVID-19 ir laukė, kol praeis savaime, yra atskiro gydymo reikalaujantis susirgimas.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9