Jau ateinantį dešimtmetį mūsų gydymo planus sudarinės dirbtinis intelektas

Per pastarąjį dešimtmetį žmonijos sveikata pasikeitė neatpažįstamai. Gerėjanti sveikatos priežiūra, efektyvesni vaistai ir gydymo metodai padėjo reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti vaikų mirtingumą.

Tačiau pasaulis pastaruoju metu susiduria su nauja problema – visuomenės senėjimu, kasmet pareikalaujančiu vis didesnių sveikatos apsaugos sistemos resursų. Pasak tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ atstovų, geriausias būdas susidoroti su šiuo iššūkiu – pasitelkus naujausias technologijas, dėmesį sukoncentruoti į ligų prevenciją ir personalizuotą gydymą.

Nauji iššūkiai

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2021 metų statistika, vidutinė gyvenimo trukmė planetoje per paskutinius du dešimtmečius pailgėjo nuo 66,8 iki 73,3 metų, o statistiniai modeliai prognozuoja, kad 2030 metais 16,5 proc. Populiacijos jau bus vyresnė, nei 60 metų amžiaus. Skaičiuojama, jog sveikatos priežiūros sistema tais metais nebesugebės patenkinti taip sparčiai senstančios visuomenės poreikių, kadangi tuo metu pasaulyje truks 5,7 milijono slaugytojų ir 18 milijonų kitų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, jau neminint finansinių ir materialinių medicininių išteklių.

„Norėdami ištirti, kaip technologijos galėtų padėti išspręsti būsimą sveikatos priežiūros sistemos krizę, „Išmanusis pasaulis 2030“ ataskaitoje tai panagrinėjome 3 kryptimis: galimybių kompiuterines technologijas panaudoti būsimų ligų nustatymui, precizinės medicinos ir debesijos panaudojimo, siekiant sveikatos paslaugas paversti nepriklausomomis nuo konkrečios vietos“, – pasakoja Mindaugas Plukys, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.

Tikslas – ne gydyti, o užkirsti kelią ligai

PSO duomenimis, 60 proc. susirgimų yra nulemti gyvensenos veiksnių, o šiais laikais 7 iš 10 žmonių miršta nuo neužkrečiamų ligų – visa tai rodo, jog ateityje turėtume dėmesį koncentruoti nebe į gydymą, o į prevenciją. Įgyvendinti šį tikslą galėtų įvairių fizinių rodiklių stebėjimas realiu laiku ir gautų duomenų modeliavimas.

„Huawei“ ataskaitoje minima, kad 2030 metais smarkiai išpopuliarės išmanius biojutiklius turintys prietaisai, kurie kiekvieną sekundę registruos įvairius mūsų kūno duomenis. Ši informacija bus apdorota pasitelkiant didžiųjų duomenų technologiją ir sujungta su tam asmeniui atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, medicininėmis diagnozėmis ir gydymo rezultatais. Pagal tai bus sudaryti specialūs žinių grafikai, kurie nurodys konkrečias priemones, kaip savo sveikata kiekvienam žmogui rūpintis savarankiškai, taip mažinant priklausomybę nuo gydytojų.

Be to, šie žinių apie asmens sveikatą grafikai galės būti sujungti su medicininių žinių grafikais, kas padės nustatyti riziką susirgti tam tikromis ligomis, numatyti žmogaus sveikatos būklę ateityje ir gauti tikslesnės informacijos apie asmens jaučiamus simptomus, rizikos veiksnius ir medikamentų poveikį. Tai gydytojams leis kur kas greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę bei užkirsti kelią beprasidedančiai ligai.

Kiekvienam individualiai parinktas gydymas

Deja, kad ir kaip ateityje tobulėtų įvairių ligų prevencija, tam tikrų susirgimų greičiausiai visiškai išvengti nepavyks. Visgi specialistai ramina, jog jų išeitys po dešimties metų turėtų būti kur kas geresnės, nes kiekvieno paciento gydymą bus galima individualizuoti, pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), prisitaikančią spindulinę terapiją, reabilitacijos robotus ir daug kitų modernių priemonių.

Pavyzdžiui, DI gydytojams gali padėti sudaryti individualų paciento gydymo planą, išanalizavęs tūkstančius panašią patologiją turėjusių asmenų ligos istorijų ir taikyto gydymo rezultatų, iš jų išrinkdamas pačią efektyviausią gydymo strategiją. Taip pat šis gydymo planas galės būti koreguojamas realiu laiku, paciento būklės prastėjimą arba gerėjimą pateikiant DI ir leidžiant jam iš naujo spręsti dėl gydymo, atsižvelgiant į naują informaciją.

„Dirbtinio intelekto kuruojamas gydymas veikiausiai lems vienas didžiausių ateinančio dešimtmečio permainų medicinos srityje, tačiau norėdamos išnaudoti visą jo potencialą ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos turės įgyti galimybę saugoti ir apdoroti didžiulius kiekius duomenų. Siekdamas, kad perėjimas prie DI medicinos šioms kritiškai svarbioms įstaigoms būtų kuo sklandesnis, „Huawei Cloud“ padalinys jau kurį laiką kuria specialų debesijos sprendimą biomedicinai. Jis turėtų suteikti visus reikalingus skaitmeninius įrankius ir pajėgumus, būtinus norint kiekvienam pacientui suteikti prieigą prie didžiųjų duomenų analize paremto personalizuoto gydymo.“ – atskleidžia Mindaugas Plukys.

Kita vertus, dirbtinis intelektas ateityje bus panaudotas ne tik gydymo parinkimui, bet ir atskirų gydymo metodų tobulinimui. Geras to pavyzdys – vėžio gydymui skirta prisitaikanti spindulinė terapija (PST). Kitaip nei tradicinis spindulinis gydymas, kuris dėl prasto taiklumo kartu su vėžinėmis ląstelėmis pašalina ir daug sveikų aplinkinių audinių, PST, pasitelkdama DI, gebės automatiškai nustatyti paveiktos kūno vietos pokyčius ir tiksliau parinkti švitinimo taikinius. Tai padės sukoncentruoti spindulius vien tik į vėžines ląsteles ir išvengti sveikų audinių spindulinės pažaidos sukeltų komplikacijų.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9