Naujienos

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

2016-08-06 10:23:19

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis.

foto

Nerijus Čepulis - Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas.

Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti neatsakingai, anonimiškai, savitiksliai – dėl paties kenkimo malonumo“. Tačiau jis mano, jog tai – ne medijų masiškumo, o švietimo problema.

Kiekvienas, turintis socialinio tinklo paskyrą žino, jog ji leidžia susidurti su tokiu turiniu, kuris nebūtinai atitinka asmens turimus estetinius standartus ar interesus. N. Čepulis teigia, jog nuo perteklinės informacijos galima apsisaugoti, o publikavimosi socialinėse medijose tikslingumo klausimas – ne estetinis, o moralinis.

„Man kur kas didesnį rūpestį kelia ne kvailumo, o cinizmo, neapykantos tiražavimas“, – sako jis.

Filosofas skeptiškai žiūri į tradiciškai įvardijamas naujųjų medijų „blogybes“: jo nuomone, trumpos žinutės gali būti veiksmingos, o multimedijos suteikia daugiau galimybių kurti.

„Naujosios medijos moko mus bendrauti vaizdais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Prieš 50 metų nepasiturinčios šeimos vaikas apie tai galėjo tik pasvajoti“, – teigia N. Čepulis.

– Socialiniai tinklai leidžia publikuoti savo mintis be redaktoriaus įsikišimo, t. y. suteikia neribotas galimybes tiražuoti savo kvailumą. Kokią įtaką tai daro visuomenei?, – paklausėme N. Čepulio.

– Socialiniai tinklai yra dažna mūsų seminarų tema. Pabandysiu perteikti savo studentų (20-30 m.) požiūrį ir argumentus, kurie gerokai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių įprastinio požiūrio.

Visų pirma, klausimas: ar tikrai socialinės medijos suteikia realią galimybę tiražuoti savo mintis ir kūrybą neribotam kiekiui žmonių? Potencialiai taip, bet juk niekas nepaneigs, kad „Facebook“ ir apskritai interneto informacijos kiekis yra toks didelis, jog pasiekti masinę auditoriją yra ganėtinai sunku. Tai ne visada pavyksta net reklamos atstovams. O ką jau kalbėti apie eilinį socialinio tinklo dalyvį.

Man kur kas didesnį rūpestį kelia ne kvailumo, o cinizmo, neapykantos, patyčių tiražavimas. Socialiniai tinklai ir apskritai nuotolinė komunikacija atvėrė kur kas didesnes galimybes sužeisti kitą. Be abejo, intensyvumu tai neprilygsta fiziniam ar balsiniam smurtui. Tačiau didesnės galimybės kenkti neatsakingai, anonimiškai, savitiksliai – kenkti dėl paties kenkimo malonumo.

– Daug kalbama apie tai, kad socialinės medijos pakeitė žmonių mąstymą – jis tampa fragmentuotas, žinutės trumpos, neišsamios, nesusikaupiama jas skaitant. Ką apie tai manote?

– Taip, žinutės tampa vis trumpesnės, nenuoseklesnės, kurioms stinga išsamumo – tai greitėjančios komunikacijos pasekmė. Problema yra ne tai, kad pranešimai tampa vis trumpesni ir be deramo išsamumo, o tai, kad vien tik tokius pranešimus skaitantys ir rašantys žmonės praranda arba taip ir neįgyja išsamios, nuoseklios raiškos įgūdžių.

Savaime trumpas pranešimas nėra blogai. Priešingai. Kartais greita ir taikli informacija (pvz. nelaimės atveju) yra tiesiog išganinga. Lakoniškumas irgi yra dorybė. Be to, nederėtų visos kaltės suversti socialiniams tinklams. Tiesiog reikia mokytis komunikuoti konkrečiai situacijai deramu būdu.

Kita vertus, multimedijinė telekomunikacija plečia mūsų galimybes dar ir tuo, kad moko mus bendrauti vaizdais: foto nuotraukomis ir video siužetais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Prieš 50 metų nepasiturinčios šeimos vaikas apie tai galėjo tik pasvajoti.

Be to, niekas nekliudo naudoti socialinių tinklų kaip terpės elektroninei publicistikai. Čia taip pat galima talpinti pakankamos apimties išsamius ir nuoseklius tyrimus ar šiaip apmąstymus. Skaitytojų bus mažiau, bet jų bus. Tai, ką galima pasakyti trumpai, derėtų pasakyti trumpai. Tuo tarpu racionaliai argumentacijai ir visumos pojūčiui reikalingas lėtai skaitomas tekstas ar vaizdo siužetas. Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai iš principo tam neprieštarauja.

– Per socialinio tinklo paskyrą jos vartotoją pasiekia informacija, kuri nebūtinai atitinka jo išsilavinimą, estetinius poreikius ar interesus – ja tiesiog dalijasi „sekami“ žmonės. Kaip socialinės medijos keičia žmonių supratimą apie kūrybą? Meną? Kultūrą? Apie tai, kas tinkama publikuoti?

– Kaip žinia, feisbukas suteikia galimybę „nebesekti“ netinkama informacija besidalijančio „draugo“. Filtrai, tiek techniniai išoriniai, tiek vidiniai psichologiniai, šiandien tapo būtini. Kai kalbu apie medijų raštingumą, visų pirma turiu omenyje tokius įgūdžius kaip medijų higiena, medijų dieta ir medijų ekologija.

Sutinku, kad socialinės medijos, internetas ir apskritai masinės medijos supaprastino meną ir kultūrą iki pigiai vartojamo pop meno ar pop kultūros. Tačiau kita vertus, būtent elektrinės reprodukuojančios medijos, pradedant fotografija ir kinu, pirmą kartą žmonijos istorijoje meną padarė prieinamą visiems, o ne tik elitui. Šiandien net ir nepasiturintis žmogus gali išklausyti Wagnerio „Parsifalio“ aukštos rezoliucijos vaizdo transliaciją arba nusipirkti gyvo koncerto įperkamus bilietus internete.

Mes susiduriame ne su masinių medijų, o švietimo ir auklėjimo problema, sakyčiau net švietimo politikos problema. Publikavimosi socialiniuose tinkluose klausimas, mano manymu, yra ne estetinis, o moralinis. Estetikai pakanka filtrų ir išsilavinimo.

– Atsiranda ir internetinės erdvės „policininkų“, kurie traukia į viešumą viešų ir privačių asmenų kvailumą, tyčiojasi iš jo. Kas tai – patyčios, ar viešosios erdvės valymas?

– Štai ir palietėme medijų etikos klausimą. Aš asmeniškai esu prieš patyčias. Netikiu jų veiksmingumu. „Kas pakelia kalaviją, nuo kalavijo ir miršta.“ Jei kas nori užsiimti auklėjimu ir švietimu, turėtų rasti tinkamesnių priemonių už smurtą ir patyčias.

Tiesa pasakius, net nelabai tikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas. Gaila, kai žmonės pelnosi, tyčiodamiesi vieni iš kitų.

– Kiekvienas, publikuojantis ką nors „Facebook“ turėtų suprasti, kad rašo visam pasauliui ir tą daryti atsakingai. O gal tokia hiperatsakomybė nereikalinga – juk kiekvienas gali rinktis neskaityti?

– Ne, keli tūkstančiai „kontaktų“ „Facebook“ paskyroje tikrai nėra visas pasaulis. „Youtube“ kanalu galima pasiekti kur kas platesnį žiūrovų ratą, bet ir tai dar ne pasaulis. Kita vertus, atsakomybė visada reikalinga.

Beje, palietėte hiperatsakomybės klausimą, dėl kurio nesutaria medijų filosofai. Vieni džiaugiasi, kad su elektrinėmis masinėmis medijomis pasaulyje, tapusiame globaliu kaimu, radosi nauja globali sąžinė, kitaip sakant – žmogus, kuriam ne vis tiek, kas vyksta ne tik pašonėje, bet ir visame pasaulyje. Kiti skeptiškai vertina tokią hiperatsakomybę, kuri yra niekas kitas kaip paviršutiniškas smalsumas ir bėgimas nuo realių kasdienių problemų.

Aš asmeniškai būčiau linkęs manyti, kad globaliai atsakinga visuomenė yra brandesnė už uždarą provincialią visuomenę. Žinoma, jei atsakomybė yra autentiška, tai yra tokia, kuri neatpalaiduoja mūsų nuo atsakomybės realiam šalia esančiam žmogui, ir jei tai neperauga į paranojinės hiperkaltės jausmą.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-05-26 10:26:08

Pateiktos atnaujintos bendros rekomendacijos pažeidžiamiausiai gyventojų grupei

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą, parengė išsamias bendras rekomendacijas gyventojams dėl prevencinių priemonių, skirdama ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiai grupei – sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms.
       2020-05-26 09:21:07

Lietuvos startuoliai krizės neišsigando: vos spėja suktis

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažą dalį verslų. Tačiau technologinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, šią situaciją išnaudoja maksimaliai: Lietuvos startuolių kūrėjai teigia vos spėjantys reaguoti į klientų užsakymus.
       2020-05-26 09:15:40

Kaip gyvensime ir dirbsime po karantino

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose.
       2020-05-26 09:11:23

„Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru

Iki šiol save pozicionavusi kaip maisto ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė, „Barbora“ žengia į platesnę rinką – didina ne maisto produktų asortimentą. Plėtrą į plataus vartojimo prekių pardavimą įmonė vykdo keliais etapais.
       2020-05-26 08:48:37

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 25 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 4.
       2020-05-25 10:59:01

1 valanda per dieną sportui: kodėl to reikia?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas aktyviai judėti reikėtų bent 30 minučių per dieną. Tačiau norint būti dar sveikesniems – fizinei veiklai kasdien rekomenduojama skirti vieną valandą.
       2020-05-25 10:54:01

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 24 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 09:51:17

Vaikų mokymas važiuoti dviračiu – kokias užduotis privalo atlikti tėvai?

Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų lauke neužtenka vaiko fizinio aktyvumo poreikiams išpildyti, specialistai pataria šį šeimos laiką išnaudoti linksmai, naudingai veiklai – mokymuisi važiuoti dviračiu.
       2020-05-23 09:49:15

Šalta sriuba: kuo galite pakeisti šaltibarščius?

Nors kol kas pavasaris pasižymi permainingais orais, visgi vos pasitaikius šiltesnei dienai ant daugelio stalo karaliauja šaltibarščiai. Tačiau atsigaivinti ir pasisotinti galima ne tik jau įprastais bei visų pamėgtais šaltibarščiais, bet ir kitomis šaltomis sriubomis.
       2020-05-23 09:20:46

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 22 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 12.
       2020-05-23 07:57:34

Apsinuodijimas alkoholiu: ką daryti?

Galvos skausmas, pykinimas, svaigulys – tai, kas dažnai užklumpa ryte, jeigu vakarėlio metu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo alkoholiu galime išvengti saikingai vartodami svaigiuosius gėrimus.
       2020-05-22 17:29:16

Eskedar Maštavičienė: „Kultūra yra išmokstamas, ne įgimtas dalykas“

„Iš prigimties visi žmonės esame vienodi. Skirtingas kultūras, kuriose gyvename, mes perimame iš aplinkos“, – įsitikinusi prieš trylika metų su pabėgėlių programa iš Etiopijos į Lietuvą atvykusi ir čia šeimą sukūrusi Eskedar Maštaviečienė.
       2020-05-22 17:18:39

Pomidorų padažas ir kečupas: kuo skiriasi ir kaip pasigaminti patiems?

Pomidorų padažą ko gero rasime kiekvieno tautiečio virtuvėje. Jį nesudėtingai galima pasigaminti patiems. Žinoma, padažas gali nebūti tokios intensyvios spalvos ir konsistencijos kaip pirktinis, visgi pamėginti verta.
       2020-05-22 16:48:40

Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse

Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai.
       2020-05-22 09:51:40

„Bitė“ ir „Telecentras“ pasirašė sutartį dėl „Mezon“ pardavimo

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „Telecentras“) ir UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – „Bitė“) pasirašė sutartį, pagal kurią „Bitė“ perka „Telecentro“ interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, plėtojamą su „Mezon“ prekės ženklu.
       2020-05-22 09:39:22

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 21 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 11.
       2020-05-22 09:02:30

Pokyčių ženklai darbe: kaip į juos reaguoti?

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.
       2020-05-21 08:33:58

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 20 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 16.
       2020-05-20 16:29:12

Ištyrė Santaros klinikų darbuotojų jauseną darbe

Šių metų sausio pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Lietuvoje, buvo atliktas Santaros klinikų personalo savijautos darbe tyrimas, kurį inicijavo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjunga.
       2020-05-20 15:37:58

Informacija apie COVID-19 epidemiologinę situaciją

VUL Santaros klinikose nuo gegužės 15 dienos padidėjo infekuotų pacientų srautas. Taip pat fiksuojami užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 medikų atvejai.
       2020-05-20 13:39:09

Nuo rugsėjo mokinius bus galima ugdyti šeimose

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
       2020-05-20 13:34:30

Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui

Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.
       2020-05-20 10:24:43

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 19 diena

Jau antrą dieną iš eilės naujų ligos atvejų skaičius yra 15. Tai kelia nerimą. Ar nebus taip, kad laisvėjantis gyvenimas vėl privers imtis rimtesnių priemonių COVID-19 ligos plitimo stabdymui.
       2020-05-20 08:55:26

Grįžtantiems į biurus ar darželius – naujos elgesio taisyklės

Lietuvoje pamažu atsilaisvinant karantino apribojimams skirtingoms veikloms, gyventojai grįžta į ankstesnį ritmą. Nuo pirmadienio duris vėl atvėrė vaikų darželiai, o įmonės pradeda planuoti bent dalinį darbuotojų srautų sugrįžimą į biurus.
       2020-05-20 07:57:18

Po karantino į gatves – tik nuplovus langus ir patikrinus padangas

Laisvėjant karantino sąlygoms vis daugiau vairuotojų grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir važiuoja į darbą. Draudikai pataria prieš sėdant už karantino laikotarpiu mažai naudoto automobilio vairo patikrinti tepalų kiekį, žibintų bei padangų būklę.
       2020-05-20 07:09:42

Kaunas inicijuoja Kelių eismo taisyklų papildymą: rezultatai kalba patys už save

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti.
       2020-05-20 06:35:13

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įteisinti balsavimą internetu

Seimas svarstys siūlymą įteisinti balsavimą internetu. Tai siūloma Seimo rinkimų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-4840).
       2020-05-19 18:03:53

Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam intelektui?

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“.
       2020-05-19 17:56:04

Koronavirusas (COVID-19) - gegužės 18 diena

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teikiami duomenys. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 15.
       2020-05-19 08:28:08

Nemokama saulės energija – ir elektromobiliams krauti?

Lietuvoje kasmet taikoma vis daugiau priemonių, skirtų atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Specialistai teigia, jog sparčiausiai auga būtent saulės energijos panaudojimas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.