iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“

2016-08-06 10:23:19

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis.

foto

Nerijus Čepulis - Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas.

Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti neatsakingai, anonimiškai, savitiksliai – dėl paties kenkimo malonumo“. Tačiau jis mano, jog tai – ne medijų masiškumo, o švietimo problema.

Kiekvienas, turintis socialinio tinklo paskyrą žino, jog ji leidžia susidurti su tokiu turiniu, kuris nebūtinai atitinka asmens turimus estetinius standartus ar interesus. N. Čepulis teigia, jog nuo perteklinės informacijos galima apsisaugoti, o publikavimosi socialinėse medijose tikslingumo klausimas – ne estetinis, o moralinis.

„Man kur kas didesnį rūpestį kelia ne kvailumo, o cinizmo, neapykantos tiražavimas“, – sako jis.

Filosofas skeptiškai žiūri į tradiciškai įvardijamas naujųjų medijų „blogybes“: jo nuomone, trumpos žinutės gali būti veiksmingos, o multimedijos suteikia daugiau galimybių kurti.

„Naujosios medijos moko mus bendrauti vaizdais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Prieš 50 metų nepasiturinčios šeimos vaikas apie tai galėjo tik pasvajoti“, – teigia N. Čepulis.

– Socialiniai tinklai leidžia publikuoti savo mintis be redaktoriaus įsikišimo, t. y. suteikia neribotas galimybes tiražuoti savo kvailumą. Kokią įtaką tai daro visuomenei?, – paklausėme N. Čepulio.

– Socialiniai tinklai yra dažna mūsų seminarų tema. Pabandysiu perteikti savo studentų (20-30 m.) požiūrį ir argumentus, kurie gerokai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių įprastinio požiūrio.

Visų pirma, klausimas: ar tikrai socialinės medijos suteikia realią galimybę tiražuoti savo mintis ir kūrybą neribotam kiekiui žmonių? Potencialiai taip, bet juk niekas nepaneigs, kad „Facebook“ ir apskritai interneto informacijos kiekis yra toks didelis, jog pasiekti masinę auditoriją yra ganėtinai sunku. Tai ne visada pavyksta net reklamos atstovams. O ką jau kalbėti apie eilinį socialinio tinklo dalyvį.

Man kur kas didesnį rūpestį kelia ne kvailumo, o cinizmo, neapykantos, patyčių tiražavimas. Socialiniai tinklai ir apskritai nuotolinė komunikacija atvėrė kur kas didesnes galimybes sužeisti kitą. Be abejo, intensyvumu tai neprilygsta fiziniam ar balsiniam smurtui. Tačiau didesnės galimybės kenkti neatsakingai, anonimiškai, savitiksliai – kenkti dėl paties kenkimo malonumo.

– Daug kalbama apie tai, kad socialinės medijos pakeitė žmonių mąstymą – jis tampa fragmentuotas, žinutės trumpos, neišsamios, nesusikaupiama jas skaitant. Ką apie tai manote?

– Taip, žinutės tampa vis trumpesnės, nenuoseklesnės, kurioms stinga išsamumo – tai greitėjančios komunikacijos pasekmė. Problema yra ne tai, kad pranešimai tampa vis trumpesni ir be deramo išsamumo, o tai, kad vien tik tokius pranešimus skaitantys ir rašantys žmonės praranda arba taip ir neįgyja išsamios, nuoseklios raiškos įgūdžių.

Savaime trumpas pranešimas nėra blogai. Priešingai. Kartais greita ir taikli informacija (pvz. nelaimės atveju) yra tiesiog išganinga. Lakoniškumas irgi yra dorybė. Be to, nederėtų visos kaltės suversti socialiniams tinklams. Tiesiog reikia mokytis komunikuoti konkrečiai situacijai deramu būdu.

Kita vertus, multimedijinė telekomunikacija plečia mūsų galimybes dar ir tuo, kad moko mus bendrauti vaizdais: foto nuotraukomis ir video siužetais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Prieš 50 metų nepasiturinčios šeimos vaikas apie tai galėjo tik pasvajoti.

Be to, niekas nekliudo naudoti socialinių tinklų kaip terpės elektroninei publicistikai. Čia taip pat galima talpinti pakankamos apimties išsamius ir nuoseklius tyrimus ar šiaip apmąstymus. Skaitytojų bus mažiau, bet jų bus. Tai, ką galima pasakyti trumpai, derėtų pasakyti trumpai. Tuo tarpu racionaliai argumentacijai ir visumos pojūčiui reikalingas lėtai skaitomas tekstas ar vaizdo siužetas. Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai iš principo tam neprieštarauja.

– Per socialinio tinklo paskyrą jos vartotoją pasiekia informacija, kuri nebūtinai atitinka jo išsilavinimą, estetinius poreikius ar interesus – ja tiesiog dalijasi „sekami“ žmonės. Kaip socialinės medijos keičia žmonių supratimą apie kūrybą? Meną? Kultūrą? Apie tai, kas tinkama publikuoti?

– Kaip žinia, feisbukas suteikia galimybę „nebesekti“ netinkama informacija besidalijančio „draugo“. Filtrai, tiek techniniai išoriniai, tiek vidiniai psichologiniai, šiandien tapo būtini. Kai kalbu apie medijų raštingumą, visų pirma turiu omenyje tokius įgūdžius kaip medijų higiena, medijų dieta ir medijų ekologija.

Sutinku, kad socialinės medijos, internetas ir apskritai masinės medijos supaprastino meną ir kultūrą iki pigiai vartojamo pop meno ar pop kultūros. Tačiau kita vertus, būtent elektrinės reprodukuojančios medijos, pradedant fotografija ir kinu, pirmą kartą žmonijos istorijoje meną padarė prieinamą visiems, o ne tik elitui. Šiandien net ir nepasiturintis žmogus gali išklausyti Wagnerio „Parsifalio“ aukštos rezoliucijos vaizdo transliaciją arba nusipirkti gyvo koncerto įperkamus bilietus internete.

Mes susiduriame ne su masinių medijų, o švietimo ir auklėjimo problema, sakyčiau net švietimo politikos problema. Publikavimosi socialiniuose tinkluose klausimas, mano manymu, yra ne estetinis, o moralinis. Estetikai pakanka filtrų ir išsilavinimo.

– Atsiranda ir internetinės erdvės „policininkų“, kurie traukia į viešumą viešų ir privačių asmenų kvailumą, tyčiojasi iš jo. Kas tai – patyčios, ar viešosios erdvės valymas?

– Štai ir palietėme medijų etikos klausimą. Aš asmeniškai esu prieš patyčias. Netikiu jų veiksmingumu. „Kas pakelia kalaviją, nuo kalavijo ir miršta.“ Jei kas nori užsiimti auklėjimu ir švietimu, turėtų rasti tinkamesnių priemonių už smurtą ir patyčias.

Tiesa pasakius, net nelabai tikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas. Gaila, kai žmonės pelnosi, tyčiodamiesi vieni iš kitų.

– Kiekvienas, publikuojantis ką nors „Facebook“ turėtų suprasti, kad rašo visam pasauliui ir tą daryti atsakingai. O gal tokia hiperatsakomybė nereikalinga – juk kiekvienas gali rinktis neskaityti?

– Ne, keli tūkstančiai „kontaktų“ „Facebook“ paskyroje tikrai nėra visas pasaulis. „Youtube“ kanalu galima pasiekti kur kas platesnį žiūrovų ratą, bet ir tai dar ne pasaulis. Kita vertus, atsakomybė visada reikalinga.

Beje, palietėte hiperatsakomybės klausimą, dėl kurio nesutaria medijų filosofai. Vieni džiaugiasi, kad su elektrinėmis masinėmis medijomis pasaulyje, tapusiame globaliu kaimu, radosi nauja globali sąžinė, kitaip sakant – žmogus, kuriam ne vis tiek, kas vyksta ne tik pašonėje, bet ir visame pasaulyje. Kiti skeptiškai vertina tokią hiperatsakomybę, kuri yra niekas kitas kaip paviršutiniškas smalsumas ir bėgimas nuo realių kasdienių problemų.

Aš asmeniškai būčiau linkęs manyti, kad globaliai atsakinga visuomenė yra brandesnė už uždarą provincialią visuomenę. Žinoma, jei atsakomybė yra autentiška, tai yra tokia, kuri neatpalaiduoja mūsų nuo atsakomybės realiam šalia esančiam žmogui, ir jei tai neperauga į paranojinės hiperkaltės jausmą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-01-27 13:11:33

Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ėmėsi laikinųjų papildomų atsargos priemonių koronaviruso grėsmei suvaldyti ir jau tris dienas iš eilės visuose trijuose Lietuvos oro uostuose konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis.
       2020-01-25 09:03:38

Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau.
       2020-01-25 07:43:09

Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti

Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
       2020-01-24 22:47:33

Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą

Laikydamas aplinkos apsaugą ir jos išsaugojimą ateities kartoms vienu iš valstybės prioritetų, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda siekia efektyvios valstybinės kontrolės sistemos.
       2020-01-24 09:53:51

Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau jaustis per praktikos egzaminą, vairavimo įgūdžių lavinimą patikime ne instruktoriams, o artimiesiems.
       2020-01-24 08:20:36

Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?

Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų alkoholio produktų realizavimo duomenis, akivaizdžiai matyti, kad galutinėje lentelėje karaliauja vynas. Jo pardavimai per 2019 m. išaugo net 18 proc.
       2020-01-24 08:16:37

Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.
       2020-01-23 17:34:28

Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat

Trečiadienį Jungtinės Karalystės Lordų Rūmams pritarus „Brexit“ sutarties įstatymo projektui ir, jeigu karalienė Elizabeth II jį patvirtins, iki šio mėnesio pabaigos ši šalis gali išstoti iš Europos Sąjungos.
       2020-01-23 17:30:14

Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“

Profesorius Liudas Mažylis jau daugiau nei pusmetį dirba Europos Parlamente (EP), kur jam pavyksta sėkmingai sujungti visas profesines patirtis: čia gelbsti ir chemiko, ir Europos Sąjungos politikos bei Europos integracijos dėstytojo žinios.
       2020-01-23 17:27:11

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir koordinuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose.
       2020-01-23 13:39:22

Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas

Verslo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir jų turimų kompetencijų. Tačiau rasti tinkamą specialistą, ypač IT srityje, šiandien tampa tikru iššūkiu daugelyje pasaulio šalių.
       2020-01-23 13:35:01

Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo

„Galimybė vartoti žaliąją energiją gyvenant daugiabutyje iš tiesų unikali, ypač įvertinus tai, jog galima net neturėti elektrinės ant stogo ar šalia daugiabučio“, – pasakoja vilnietė Renata Sagatauskė.
       2020-01-23 13:30:57

Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?

Iki pat kovo mėnesio tęsiantis slidinėjimo sezonui, šio sporto mėgėjai traukia į populiarius kalnų kurortus užsienyje, o draudikai skaičiuoja išaugantį traumų skaičių. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nusileidimas nuo kalno gali baigtis ne malonių įspūdžių aptarimu su draugais.
       2020-01-22 07:52:07

Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis

Praūžus metų laukiamiausiai „CES 2020“ technologijų parodai, žiniasklaida mirga nuo dar nematytų inovacijų ir neįtikėtiną pažangą rodančių prietaisų. Technologijų gamintojai pasistengė ir savo vartotojams pristatė daugybę buitį palengvinsiančių įrenginių.
       2020-01-22 07:35:31

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.
       2020-01-22 07:29:31

Atlyginimas be lubų: kodėl gerai, kai darbuotojai uždirba daugiau nei vadovai

Didesnis atlygis turi labai menką ryšį su pasitenkinimu savo darbu, rodo per pastaruosius 120 metų atliktų tyrimų apžvalga. Kaip pastebi „Bitės“ pardavimo vadovas Giedrius Skliutas, situacija pasikeičia į priešingą pusę, kai bendrovėje įvedama atlygio be lubų sistema.
       2020-01-22 07:24:39

Saugantiems automobilius nuo vagių – veiksmingi patarimai

Automobilių detalių vagysčių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau vagių padaroma žala auga. Draudikai skaičiuoja, kad taip yra dėl didėjančio modernesnių automobilių, kuriuose montuojama daugiau įvairios įrangos – neretai, ganėtinai brangios arba turinčios aukštą vertę antrinėje rinkoje, skaičiaus.
       2020-01-22 07:20:54

Per 2019 metus – 1000 pranešimų RRT apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2019 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 998 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete aptiktą informaciją.
       2020-01-22 07:15:32

5 priežastys, kurios įtikins valgyti daugiau avokadų

Nors greitas gyvenimo tempas apsunkina galimybę į savo racioną įtraukti maistingų produktų, prekybos tinklo „Iki“ ekspertai išskiria svarbiausias avokadų savybes, kurios įtikins rinktis šį vaisių net labiausiai neturinčius laiko sveikai mitybai.
       2020-01-22 07:05:17

Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose, kuriuose pasakė sveikinimo kalbą tema „Ekonominio augimo skatinimas Vidurio ir Rytų Europoje“.
       2020-01-18 11:14:36

Autonominis avarinis stabdymas: revoliucinė, bet ne visada veikianti sistema

2022 metais visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai privalės stabdyti patys, t. y. turėti autonominio avarinio stabdymo (angl. Autonomous Emergency Braking, AEB) sistemas.
       2020-01-18 11:05:38

Apsipirkimas mobiliuoju telefonu: ko galime pasimokyti iš jauniausių?

Pasaulinės elektroninės prekybos statistikos duomenys rodo, jog 2020-ieji bus tie metai, kai perkant internetu mobilieji įrenginiai nukonkuruos kompiuterius. Populiarėjantis apsipirkimo būdas yra daug patogesnis dėl galimybės įsigyti norimų prekių bet kur ir bet kada.
       2020-01-17 17:00:16

Programavime įgyvendinti sumanymą iš pirmo karto sunkiai pavyksta

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.
       2020-01-17 16:55:58

Slaptos „Google Chrome“ funkcijos: kaip iš naršyklės gauti dar daugiau?

Šiandien interneto naršyklė „Google Chrome“ vis dar yra populiariausia pasaulyje. Dėl jos funkcionalumo, greičio ir patogumo, naršykle naudojamasi įvairiose platformose nuo asmeninių kompiuterių iki „Android“, „iPhone“ ar „iPad“ įrenginių.
       2020-01-17 16:47:24

Pieno kaina išaugo – stambieji ūkiai gauna europinį vidurkį

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2019 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo europinį vidurkį siekiančią supirkimo kainą – 338,5 eurus už toną, arba 0,8 proc. daugiau nei lapkritį.
       2020-01-17 16:44:38

Saugūs internete: virtualaus gyvenimo taisyklės jaunuoliui

Šiandien jaunuoliai yra aktyvūs technologijų vartotojai, tad niekur nepalikti skaitmeninių pėdsakų internete beveik neįmanoma. Dėl to, itin svarbu rūpintis savo skaitmenine tapatybe, virtualioje erdvėje elgtis atsakingai ir apgalvotai, taip, kaip realiame gyvenime.
       2020-01-17 16:40:53

Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią

Viešojoje erdvėje šią žiemą netrūksta gyventojų keliamų nuotraukų, kuriose – miške rasti grybai. „Tai ne prasimanymas, o šių metų žiemos realybė.
       2020-01-17 16:37:26

Laikas, kai moterų akys nustoja blizgėti: kaip sau padėti?

Keičiantis amžiui, keičiasi ir moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos ir savijautai. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistai sako pastebintys, kad moterims, kurios nežino, kaip tinkamai pasirūpinti savimi, tai gali trukdyti netgi paprasčiausiai kasdienei veiklai.
       2020-01-17 08:11:18

Dakaro organizatoriai „Agrorodeo“ komandai įteikė medalius už pagalbą varžovui

Dakaro ralio organizatoriai Vaidotui Žalai ir Sauliui Jurgelėnui už pagalbą prancūzų R. Chabot ir G. Pillot ekipažui įteikė „Epic story“ atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią dalyviams.
       2020-01-16 12:15:31

Banko kortelės kodą bandė išgauti mirtinais smūgiais

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Gramba, surašęs kaltinamąjį aktą, teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys visaginiečiai kaltinami nužudymu. Jiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo nužudytojo mokėjimo kortele bei jos neteisėto panaudojimo.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama