KTU absolventas: dabartinėse laboratorijose sėdėčiau iki išnaktų

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) absolventai dažnai aplanko savo Alma Mater. Čia juos atveda ne tik smalsumas ar nostalgija, bet ir gerokai pragmatiškesnės priežastys. Viena pagrindinių – naujų specialistų savo vadovaujamoms elektronikos įmonėms paieška.

Po 16 metų „gimtajame“ fakultete apsilankęs įmonės „Eldes“, kuriančios išmanius ir patogius namų apsaugos ir valdymo sprendimus, technikos direktorius Mindaugas Zarumskis neslepia: „pokyčiai Universitete – milžiniški“.

Sėkmingai veikiančios įmonės vieną iš vadovų M. Zarumskį itin džiugina tai, kad studentai gali mokytis dirbti su šiuolaikine, šiuo metu pramonėje naudojama gamybos ir testavimo įranga. „Mano laikais tokias technologijas išvysdavai tik pradėjęs dirbti įmonėse. Ypač didelį įspūdį paliko laboratorija, kurioje išvydau naujutėlaičius dronus, bepiločių lėktuvų modelius“, – sako KTU absolventas, mielai sutikęs plačiau papasakoti apie savo karjeros pradžią, verslo vystymą ir naujų darbuotojų poreikį.

– Prieš kalbėdami apie dabartį, trumpam žvilgtelkime į praeitį. Kokių žinių ir įgūdžių įgavote studijuodamas Elektros ir elektronikos (tuomet – Elektronikos ir valdymo) fakultete?, – paklausėme M. Zarumskio.

– Studijos fakultete suteikė pagrindines, bazines elektronikos žinias. Tai leido perprasti elektroninių schemų veikimo principus, įgalino eksperimentuoti. Kadangi studijų metu šiek tiek trūko realaus prisilietimo prie schemotechnikos, baigęs studijas daug eksperimentavau su siųstuvų ir įvairių maitinimo šaltinių projektavimu, mikrovaldikliais. Tačiau jokiu būdu nenuvertinu studijų metu fakultete įgytų žinių. Jų dėka tie mano vėlesni eksperimentai buvo sistemiški, gebėjau geriau suprasti vykstančius procesus bei tyrinėti gautus rezultatus. Vėliau tai itin pasitarnavo kuriant realius elektronikos prietaisus.

– Šiuo metu vadovaujate klestinčios įmonės inžinierių komandai. Tačiau dabartines pareigas, tikriausiai, užėmėte ne iš karto baigęs studijas. Koks buvo Jūsų karjeros kelias? Kaip kūrėte savo įmonę?

– Įmonės kūrimo kelias buvo išties ilgas. Vos baigęs studijas, stengiausi susirasti darbovietę, susijusią su elektroninės įrangos projektavimu ir gamyba, nes norėjosi įgyti kuo daugiau praktinės patirties. Tai pavyko padaryti tikrai nesunkiai, bet nesinorėjo sustoti, todėl noriai aukojau savo laisvalaikį ir savaitgalius dalyvavimui įvairiuose projektuose, kurie buvo vienaip ar kitaip susiję su elektronika. Laikui bėgant, sukauptos žinios leido vystyti tokius projektus vis greičiau ir kokybiškiau. Tuomet jau pradėjau dairytis krypties, kuria būtų galima judėti toliau.

Pirmiausiai reikėjo sugalvoti produktą, su kuriuo galėtum auginti įmonę. Tuo metu prie manęs prisijungė dar du kolegos, taip pat KTU absolventai. Visi kartu nusprendėme įkurti kompaniją, kuri užsiims projektais elektronikos srityje. Aktyviai ieškojome užsakovų, kuriems būtų galima pasiūlyti savo paslaugas, t.y. sukurti įrenginį ar net visą sistemą. Taip ir dirbome, kol galų gale nusprendėme sukurti savo unikalų įrenginį ir jį tiesiog pasiūlyti rinkai. Tas įrenginys buvo apsaugos centralė. Sėkmingas produkto startas rinkoje lėmė tai, kad įmonė ėmė labai stipriai augti, atsirado įvairių papildomų poreikių, praplėtėme savo produktų portfelį ir pradėjome aktyviai plėsti savo veiklos geografiją.

– Augant tiek produkcijos pasiūlai, tiek tikslinių rinkų skaičiui, reikėjo ir vis daugiau žmogiškųjų išteklių, investicijų į gamybos plėtrą?

– Žinoma, pradėjus aktyviau dalyvauti tarptautinėse parodose, prie komandos prisijungė ir vadybininkai užsienio rinkoms. Pradžioje – Baltijos regionui, vėliau – Jungtinei Karalystei, kitoms Vakarų Europos valstybėms.

Kadangi iki tol viską gaminome patys, t.y. patys lituodavome, pakuodavome, rengdavome tekstus vartotojo instrukcijoms ir pan., greitai pajutome, kad norint judėti pirmyn, turėsime papildomai investuoti į įmonės gamybinių pajėgumų didinimą. Taip atsirado gamybinis padalinys Kaune. Ir toliau augome, pritraukėme papildomų investicijų iš specialių investicinių fondų ir šiuo metu jau turime 70 nuolatinių darbuotojų. Bet tikrai dar nežadame sustoti. Mūsų strateginiuose planuose artimiausiems keleriems metams numatoma išlaikyti daugiau nei 30 proc. metinį augimą.

– Be Jūsų įvardintų strateginių planų, susijusių su plėtra, kokius dar išskirtumėte savo veiklos prioritetus, kurie suteiks „Eldes“ konkurencinį pranašumą artimiausioje ateityje?

– Rinka, kurioje veikia mūsų bendrovė, yra ypač konkurencinga. Mūsų konkurentų sąraše puikuojasi tokie gigantai kaip „Tyco“ ir „Honeywell“. Tad itin svarbu išlikti inovatyviems, gebantiems pasiūlyti nestandartinius sprendimus. Mūsų įmonėje vien Tyrimų ir plėtros departamente šiuo metu dirba daugiau nei 20 žmonių, t.y. beveik trečdalis visų įmonės darbuotojų. Visi šie žmonės yra jauni, kūrybingi, turintys puikių idėjų ir energijos siekiant jų įgyvendinimo. Tai mums leidžia sukurti vis tobulesnius ir sudėtingesnius įrenginius, su kuriais kartais pasiseka užsiimti net ir rinkos pionierių poziciją.

– Šiandien esate Elektros ir elektronikos fakultete. Kokie yra Jūsų vizito pagrindiniai tikslai?

– Kaip jau minėjau, artimiausioje ateityje norime išlaikyti daugiau nei 30 proc. metinį augimą, o tam reikalingi resursai, tiek žmogiškieji, tiek finansiniai. Be universitetuose ruošiamų talentų mus taip pat domina galimybė glaudžiau bendradarbiauti technologijų srityje, kartu spręsti gamyboje iškylančias problemas, atlikti rinkai reikalingus tyrimus ir pan. Mano vizito metu su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto vadovybe taip pat aptarėme galimybę aktyviai dalyvauti edukaciniame procese, kad kartu su universitetu galėtume nukreipti studentų lavinimą dar labiau rinkai naudinga linkme.

– Vizito metu skyrėte nemažai laiko ir fakulteto, jame esančių laboratorijų apžiūrai. Ar įžvelgėte daug skirtumų, lyginant su ta infrastruktūra, kuria naudojotės kaip studentas Elektronikos inžinerijos studijų metu?

– Po studijų baigimo pirmą kartą apsilankiau universitete. Milžiniški pokyčiai tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Manau, kad jei čia mokyčiausi dabar, fakultete esančiose moderniose laboratorijose praleisčiau visą savo laisvalaikį.

Itin džiugina tai, kad dabar studentai gali mokytis dirbti su šiuolaikine, šiuo metu pramonėje naudojama gamybos ir testavimo įranga. Mano laikais tokias technologijas išvysdavai tik pradėjęs dirbti įmonėse. Ypač didelį įspūdį paliko laboratorija, kurioje išvydau naujutėlaičius dronus, bepiločių lėktuvų modelius. Šiuo metu ši elektronikos šaka yra kaip tik „ant bangos“, vyksta nuolatiniai proveržiai tiek jų tobulinimo, tiek pritaikymo srityse. Džiaugiuosi, kad ir studentai galės aktyviai prisidėti prie šio jaudinančio proceso.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9