Kodėl energetinės krizės akivaizdoje neišnaudojami vietiniai resursai?

Šių metų vasario 24 dienos rytas apvertė pasaulį aukštyn kojomis ir pakeitė jį negrįžtamai. Rusijos pradėta karinė intervencija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes ir parodė tikruosius veidus.

Karas Ukrainoje yra didelė tragedija visam pasauliui, apie kurią yra privaloma kalbėti garsiai ir privaloma veikti kuo galima greičiau.

Prasidėjusios karinės intervencijos fone matomas daug aiškesnis poreikis kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų importo. Lietuva viena pirmųjų paskelbė atsisakanti naudoti išteptas krauju dujas. Mes tapome didžiuliu pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, tačiau reikia suprasti, kad visų Europos šalių dujų ir elektros rinkos yra tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad tolimesnis dujų ir elektros importas iš Rusijos ir toliau vyks į Europos Sąjungą, ir toliau bus vykdomas karo finansavimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius sako, kad „Nepriklausomybė nuo rusiškų dujų šių dienų pasaulyje reiškia itin daug. Kiekvienas papildomas Lietuvoje suvartotas gamtinių dujų kubinis metras reiškia papildomą iš Rusijos į ES importuotą gamtinių dujų kubinį metrą. Ir taip kiekvienoje šalyje. Kuo Lietuvoje bus daugiau sunaudojama gamtinių dujų, tuo mažės mūsų galimybė perteklinį per Klaipėdos SGD terminalą importuotą gamtinių dujų kiekį reeksportuoti į tas ES šalis, kurios neturi pakankamų alternatyvių gamtinių dujų importo galimybių. Tokia situacija bus iki tol, kol visa Europos Sąjunga bendrai galės atsisakyti rusiškų dujų eksporto.“

„Panašiai netiesiogiai rusiškų energetinių išteklių importą į ES mažina ir elektros energijos importo į Lietuvą mažinimas, net jei elektra į Lietuvą iš Rusijos yra importuojama nežymiais kiekiais. Ir taip bus iki tol, kol Europos Sąjungos elektros energetikoje, apimančioje visas tarpusavyje daugiau ar mažiaus susijusias atskirų ES šalių elektros energetikos sistemas, bus naudojami iš Rusijos importuojami energetiniai ištekliai elektros energijos gamybai.“ – sako Martynas Nagevičius.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo pabrėžia, kad „Mes, kaip valstybė, turime įvertinti, kad Lietuva turi vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau jie vis dar nėra pilnai išnaudojami. Iki šiol Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje 75 proc. šilumai pagaminti sunaudoto kuro sudarė biomasės kuras, o iš apytiksliai 40 proc. vietinės elektros apie 20 proc[1]. sudarė atsinaujinantys energijos šaltiniai.“

Nedaugelis žino, kad Lietuvoje šilumos poreikis yra dvigubai didesnis negu elektros poreikis. Be biokuro išlaikyti tokius aukštus rodiklius ir pasiekimus šilumos sektoriuje būtų neįmanoma. Tai nėra tik skambūs žodžiai, su tuo sutiko ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pažiūrėkime į faktus: biokuras padėjo gyventojams sutaupyti daugiau nei 40 proc. šilumos kainų, dėl biokuro naudojimo sumažėjo daugiau kaip 70 proc. CO2 emisijų kiekis centralizuoto šildymo sektoriuje. Vilma Baturo, paklausta apie biokuro svarbą pabrėžia, kad „Lietuva buvo ir yra viena tarp pirmųjų šalių, padariusi proveržį centralizuoto šildymo sektoriuje dujas pakeitusi biokuru. Mūsų šalies rezultatai biokuro sektoriuje kalba patys už save ir mes turime tuo didžiuotis. Galime turėti ir dar didesnius rodiklius, tik turime nesustoti. Biokuras yra strateginės svarbos sektorius šalies energetikoje ir svarbi ekonomikos dalis. Jis yra raktas į energetinę nepriklausomybę.“

Šiuos ir susijusius klausimus sektoriaus ekspertai renkasi aptarti balandžio 28 d. Druskininkuose, kur vyks konferencija ir paroda „Tvari biomasės energetika 2022“. Tai specializuota biokuro gamybos, miškų ir medienos pramonės, technikos bei perdirbimo galimybių paroda, taip pat konferencija biomasės energetikos ir šių dienų aktualijų energetikos kontekste temomis.

Konferencijos metu svečiai ir dalyviai galės padiskutuoti su sektoriaus ekspertais ir pasiklausyti įdomių pranešimų įvairiomis temomis: „Miškai energetinės krizės akivaizdoje“, „Galimi biokuro kainų vystymosi scenarijai“, ir kt. Tai tik dalis įtraukiančių pranešimų temų, kurias bus galima išgirsti konferencijoje.

Pranešimus pristatys savo sektorių puikiai išmanantys ekspertai: Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe generalinis sekretorius Jean-Marc Jossart, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miškininkystės katedros vedėjas ir docentas dr. Albinas Tebėra, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas bei Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Marius Valukynas.

Parodos metu dalyvių ir svečių akims ­– biokuro gamybos ir miško technikos ekspozicija, demonstruojama dirbanti „gyvai“. Kiekvienas svečias turės galimybę ne tik pasižvalgyti, bet ir su eksponuojamos technikos atstovais vietoje aptarti demonstruojamos bei atstovaujamos technikos galimybes, pardavimo sąlygas ir pan., o su biokuro gamintojais, miško darbų paslaugų tiekėjais aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Šiuo metu tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministerijos ir kitos institucijos renka ir teikia įvairius pasiūlymus, kaip galima greitai didinti vietinę atsinaujinančią energijos gamybą. Atsinaujinanti energetika – tai raktas į energetinę nepriklausomybę, o biomasės energetika – žemiausiai kabantis vaisius, kuris jau įrodė savo naudą ir kurio veikimui Lietuvoje jau sukurta visa infrastruktūra. Tereikia šį vaisių nuskinti ir užbaigti kai kuriuos darbus, didinant ne tik šilumos, bet ir elektros generaciją naudojant biokurą.

Daugiau informacijos apie parodą ir konferenciją „Tvari biomasės energetika 2022“ galite rasti svetainėse www.biokuras.lt ir www.miskininkas.eu.

Renginio organizatoriai: tinklalapis www.miskininkas.eu ir Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9