Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją.

Vis jaunesniems mokyklinukams perkami išmanūs įrenginiai, daugiau dėmesio skiriama mokymosi vietos įrengimui namuose.

Elektroninės pratybos keičia popierines

„E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė pabrėžia būtinybę atitikti augančius elektroninių pratybų poreikius. „Praėjusiais mokslo metais buvo išleista matematikos, gamtos ir žmogaus bei lietuvių kalbos dalykų pratybos 5 klasei. Sulaukus didelio mokytojų, mokinių, mokyklų administracijos ir švietimo ekspertų palaikymo, 2016-2017 mokslo metams išleidome ne tik EMA pratybų tęsinius 6 klasei, bet ir naujienas – pasaulio pažinimo bei matematikos elektronines pratybas pradinėms klasėms“, - sako J.Mikulevičiūtė.

„Kesko Senukai Lithuania“ komunikacijos vadovė Justina Dirsytė teigia, kad šiemet prieš rugsėjo pirmąją aktyviau domisi kokį išmanųjį įrenginį – stacionarų, nešiojamą ar planšetinį kompiuterį pirkti vaikui. „Moksleiviams rekomenduojame pirkti nešiojamus kompiuterius, kurie dėl savo funkcionalumo ir mobilumo tinka labiausiai. Be to, juose yra visos reikalingos programos mokymuisi“, - sako J.Dirsytė.

„Daugelis tėvų mano, kad elektroninėse pratybose pateikiamos tokios užduotys, kur tereikia pasirinkti teisingą atsakymą. Tačiau EMA pratybose taip nėra. Šiose pratybose galima rašyti sprendimo kelią, įvairaus dydžio tekstą, žymėti objektus ir pan.. Taisydamas mokinio atliktas užduotis, mokytojas gali ne tik pažymėti klaidą, bet ir parašyti komentarą bei pateikti teisingą atsakymo versiją. Be to, EMA pratybose akcentuojamas lietuviškų rašmenų naudojimas ir ne tik atliekant lietuvių kalbos užduotis“, - pasakoja J.Mikulevičiūtė.

Pratybų užduotis galima atlikti visuose išmaniuosiuose įrenginiuose: kompiuteriuose, planšetėse ar telefonuose. Pasak specialistų, patogiausia skaityti užduoties sąlygos tekstą, analizuoti iliustracijas, užrašyti sprendimą ar sukurtą tekstą kompiuterio ekrane.

Svarbu įrengti ir mokymosi vietą namuose

Prekybininkai pastebi, kad rudenėjantys orai šiemet paskatino ankščiau pradėti ruošti vaikams mokyklinį krepšelį. Šiemet „Senukų“ parduotuvėse prekyba mokyklinėmis prekėmis startavo gerokai ankščiau, nei pernai, kuomet buvo gerokai šilčiau. Pasak J.Dirsytė, vien sąsiuvinių jau nupirkta beveik trigubai daugiau (170 proc.) daugiau, nei tokiu pat laikotarpiu pernai, spalvinimo priemonių pardavimai išaugo 80 procentų.

Daugiau nei įprastai perkami ir baldai, skirti vaikams bei jaunuoliams. „Pagrindinis kriterijus renkantis – patogumas, funkcionalumas, dizainas ir kokybė. Vienos iš populiariausių prekių yra ergonomiškos kėdės, kurias pagal dydį galima parinkti tiek pradinukams, tiek paaugliams. Tėvams labai svarbu, kad vaikai, ruošdami pamokas, išlaikytų teisingą stuburo padėtį“, – pastebi prekybos tinklo atstovė.

Prekybos tinklas, prieš mokslo metus pasiūlęs nemažai naujovių moksleivio kambario įrengimui, pastebėjo, kad didesnio susidomėjimo sulaukia funkcionalesni baldai. „Šiemet itin populiarūs daugiafunkciai stalai „transformeriai“ - sustūmus stalčių blokus į vidurį prie jo galima sėdėti ir dviese, o ištraukus stalčių blokus, atsiranda papildoma vieta daiktams“, - pasakoja J.Dirsytė.

Perkant mokyklines prekes – svarbiausia kokybė

Prekybininkai stebi ir vis didėjantį tėvų dėmesį vaikams renkamų prekių kokybei. „Pastebima ir tai, kad dauguma tėvų renkasi ergonomiškas kuprines. Pavyzdžiui, TIGER ergonominių kuprinių pardavimai išaugo 2,5 karto. Tokias kuprines perka ne tik pradinukų, bet ir paauglių tėvai. Jeigu dar prieš keletą metų pirkinio pasirinkimą nulemdavo jį puošusi iliustracija, dabar vis atidžiau skaitomi kuprinės sertifikato dokumentai: koks kuprinės svoris, ar ji yra ergonomiška, ar atspari vandeniui ir kokiu atstumu pastebimi vaiką saugantys kuprinės atšvaitai“, - pasakoja J. Dirsytė.

Mokyklinių prekių pardavimai šiemet įsibėgėjo nuo pat pirmųjų rugpjūčio dienų. Dar didesnio moksleivių ir jų tėvų aktyvumo laukiama prieš pat rugsėjo pirmąją.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9