Actas – pagalbininkas ne tik virtuvėje, bet ir buityje: ką svarbu žinoti?

Pastaruoju metu kilo nauja susidomėjimo actu banga. Actas – vienas iš dažniausiai virtuvėje naudojamų prieskonių, suteikiantis maistui ypatingą skonį ir aromatą, nuo senų laikų naudojamas virtuvėje bei maisto pramonėje kaip puiki konservuojanti medžiaga, neleidžianti daugintis mikroorganizmams.

Acto kilmė yra vienas iš tų laimingų atsitiktinumų, kurie nebuvo užfiksuoti jokiame istoriniame dokumente. Labiausiai tikėtina, kad jis atsirado maždaug prieš dešimt tūkstančių metų, tuo pat metu, kaip ir vynas. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mažai kalorijų turintis actas gali būti naudojamas tiek skonio gerinimui, tiek patiekalų marinavimui ar net buityje – kaip valiklis.

Pravers ne tik virtuvėje, bet ir buityje

„Acto sezonas – vasara, kai daržuose auginamos daržovės ruošiamos šaltajam sezonui jas konservuojant. Tad marinatas, vyno, obuolių ir balzaminis actas plačiai naudojami kulinarijoje įvairiems maisto produktams marinuoti ar pagardinti“, – sako AB „Actas“ vykdomoji direktorė Violeta Antonevič. Pasak jos, Lietuvoje yra kelios pagrindinės acto naudojimo kryptys: maisto gaminimui, konservavimui ir namų buityje.

Specialistė pastebi, jog žmonės yra labai išradingi, tad atsiranda vis daugiau acto panaudojimo būdų: „Actas gerai naikina susidariusias kalkes, todėl plačiai naudojamas virtuvėje ir vonioje švariems paviršiams palaikyti, skalbiniams ar naujiems džinsams suminkštinti, lyginimo blizgesiui pašalinti. Actą galima naudoti ir nagų lakui sustiprinti, piktžolių auginimui slopinti, uodams atbaidyti, skintoms gėlėms ilgiau išlaikyti, lipdukui nuo pakuotės pašalinti, mikrobangų krosnelėms valyti ir t.t.“

Pasak ekspertų, maisto gaminimui ar marinavimui reikėtų ieškoti natūraliai fermentuoto acto: „Lietuvoje pirkėjai įpratę naudoti maistinę acto rūgštį, kuri nėra natūralus produktas, gamyboje mes jį vadiname sintetiniu actu. Tuo tarpu biologinės kilmės spirito actas gaminamas fermentuojant spiritą su acto bakterijomis. Jis be acto rūgšties dar turi kvapiųjų ir mineralinių maisto medžiagų, kurios susiformuoja fermentacijos metu ir suteikia produktui išskirtinį skonį bei aromatą. Toks actas plačiai naudojamas kaip prieskonis ar pagardas daugeliui patiekalų, jo dedama į salotas, padažus ir marinatus, taip pat žuvies ir mėsos patiekalus ar daržovėms konservuoti.“

Acto gamybos įmonės vadovė pastebi, jog šiuo metu pirkėjai dažniausiai renkasi maistinę acto rūgštį, spirito bei obuolių actą. Parsinešus produktą į namus maisto ekspertai rekomenduoja jį laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, virtuvės spintelėje. Verta atkreipti dėmesį, jog dauguma acto produktų neturi galiojimo apribojimų, tad jį galima vartotiiki natūralaus susidrumstimo.

Prieskonis, kurį reikia vartoti saikingai

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, actas naudingas kaip skonį suteikianti medžiaga, savo sudėtyje neturinti riebalų ir cukraus.

„Pagrindinė medžiaga, esanti visų rūšių acte, yra acto rūgštis. Priklausomai nuo jos praskiedimo kiekio, actas gali būti nuo 4 iki 8 ar 9 procentų stiprumo. Svarbu pažymėti, jog actas nėra jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų šaltinis, tačiau priklausomai nuo to, iš ko jis pagamintas, gali būti randami tam tikrų mikroelementų pėdsakai“, – teigia E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė primena, jog perteklinis acto kiekis visiškai nepatinka mūsų dantims, inkstams bei kepenims, todėl šį prieskonį reikėtų vartoti saikingai: „Konkrečių kiekių, kiek acto būtų galima suvartoti, nėra. Yra tik situacijos, kai žmonės serga tam tikromis inkstų ar kepenų ligomis ir jiems negalima vartoti acto arba jo vartojimą rekomenduojama stipriai sumažinti.“

Pasak dr. E. Gavelienės, kalbant apie actą ir jo įtaką sveikatai yra nemažai spekuliacijų. „Galbūt tai susiję su tuo, kad nuo senų laikų jis buvo vartojamas kaip aperityvas – virškinimą gerinanti medžiaga, tačiau šiai dienai medicina nerekomenduoja vartoti acto kaip vaisto gydantis ligas. Į jį reikėtų žiūrėti kaip į prieskonį, suteikiantį naujų skonių maistui, o tuo pačiu galintį pasitarnauti buityje.“

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9