Maistinga, greita ir gardu: receptai su špinatais, patiksiantys išrankiausiems

Sklidini įvairiausių vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų – špinatai tokie maistingi, kad juos sunku kuo nors pakeisti gaminant mėgstamus pavasarinius valgius. Be to, špinatai puikiai tinka ne tik salotoms: iš jų kepami blynai, gaminami įvairiausi padažai, lazanijos, pyragai.

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pavasaris ir vasara – neįsivaizduojami be šviežių daržovių ir žalumynų: lietuviškų pomidorų, agurkų, salotų ar špinatų.

Špinatai – tikras supermaistas

„Atšilus orams natūraliai valgome daugiau daržovių, todėl nuo pat ankstyvo pavasario pirkėjams siūlome šviežių lietuviškų agurkų, pomidorų. Ir nors lietuviški špinatai lentynose puikuojasi ištisus metus, neseniai parduotuvėse pasirodė šie šviežio, pavasarinio derliaus žalumynai, kurie nuo pat pirmo derliaus sulaukia didelės paklausos. Pastebime, kad pirkėjai itin vertina lietuvišką produkciją, todėl savo ruožtu glaudžiau bendradarbiaujame su ūkininkais, kad galėtume pasiūlyti platų pasirinkimą“, – sako V. Budrienė.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja, sako, kad špinatus drąsiai galima būtų pavadinti supermaistu.

„Vos 100 g špinatų slypi ištisas vertingųjų maistinių medžiagų kompleksas. Tai yra tik 23 kalorijos, 0,4 g cukraus ir riebalų, tačiau gausybė skaidulų – 2,2, baltymų – 2,9 g, bei 9 proc. organizmui taip reikalingo vandens. Kadangi špinatai skaidulų šaltinis, jie pagerina virškinimą, taip pat labai naudingi kitoms organizmo sistemoms“, – teigia vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja.

Špinatai valgyti nuo senų laikų. Jie pamėgti dar Persijoje, VII amžiuje špinatai paplito ir Kinijoje, o maždaug XII amžiuje – Europoje. Špinatus geriausia valgyti šviežiai skintus – kuo špinatai ilgiau stovi šaldytuve, tuo labiau nuvertėja jų maistinės savybės.

J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais įdomiais faktais apie špinatus.

Įdomūs faktai

Nauda sveikatai. Špinatuose gausu vitaminų ir mineralų. Dėl tokių maistinių medžiagų kaip vitaminas A, folio rūgštis, vitaminai C, E, K1 bei mineralų – geležies, kalcio, natrio ir magnio – špinatai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Jau vien dėl gausaus vitaminų, mineralų bei kitų vertingųjų medžiagų kiekio, špinatus verta valgyti dažnai. Be to, juose yra antioksidantų kempferolio bei kvercetino, dalyvaujančių kasdieniuose medžiagų apykaitos procesuose. Šie žalumynai laikomi funkciniu maistu – tai reiškia, kad juose gausu fitocheminių medžiagų ir bioaktyvių junginių, ženkliai prisidedančių prie geros sveikatos būklės.

Špinatai virtuvėje. Siekiant išsaugoti visas vertingas maisto medžiagas, geriausia špinatų termiškai neapdoroti. O apdorojant, pakanka pavirti vos 1 minutę, kad išliktų visi vitaminai ir mineralai. Taip pat rekomenduojama špinatus susmulkinti – tokiu būdu jie išleidžia daugiau karotinoido liuteino.

Kūrybiškas patiekimas. Kadangi špinatų nereikia ilgai gaminti, juos galite dėti į įvairiausius patiekalus. Neapdoroti špinatai puikiai tiks pavasarinėms salotoms su avokadais ar riešutų sviestu. Apvirti vandenyje ar garuose, špinatai nepamainomi su makaronais, kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų. Jų galima dėti ir į įvairius pyragus, apkepus, blynelius bei glotnučius. Šie lapuočiai ypač dera kiaušinienėse, sriubose, troškiniuose – beveik visuose jūsų mėgstamuose patiekaluose

„Iki“ atstovė dalijasi ir trimis receptais su špinatais – nuo blynelių iki graikiško pyrago.

Žalieji blyneliai

Jums reikės:

Tešlai:

300 ml pieno

100 ml vandens

2 kiaušinių

200 g smulkių kvietinių miltų

100 g špinatų

1 saujos gražgarsčių

3 v. š. saulėgrąžų aliejaus

1⁄2 a. š. sodos

1⁄2 a. š. druskos

2 v. š. saulėgrąžų aliejaus

Įdarui:

300 g bulvių

1 a. š. sviesto

2 v. š. grietinės

1⁄2 a. š. druskos

150 g pievagrybių

3 v. š. alyvuogių aliejaus

Gaminame:

Visus tešlai skirtus ingredientus, išskyrus aliejų, suberkite į elektrinį maišytuvą ir išmaišykite iki glotnios konsistencijos. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir iškepkite lietinius blynus. Bulves nuskuskite, supjaustykite kubeliais ir virkite apie 20 minučių, kol suminkštės. Nupilkite vandenį, bulves pasūdykite, įdėkite sviesto, grietinės ir sutrinkite. Pievagrybius nuplaukite, susmulkinkite ir suberkite į įkaitintą keptuvę su šlakeliu aliejaus. Kepkite 5–7 minutes. Grybus įmaišykite į bulves ir įvyniokite į blynelius.

Špinatų padažas

Jums reikės:

400 g špinatų

2 česnako skiltelių

50 g sviesto

1 v. š. miltų

250 ml pieno

100 ml grietinėlės

1 a. š. druskos

1⁄4 a. š. maltų juodųjų pipirų

Gaminame:

Špinatus nuplaukite ir nuplikykite verdančiu vandeniu. Nusausinkite ir susmulkinkite. Keptuvėje išlydykite sviestą, įdėkite miltų ir maišydami kepkite, kol miltai pageltonuos. Susmulkinkite ir į keptuvę suberkite česnakus. Kai jie paskleis malonų aromatą, supilkite pieną ir plakite kulinarine šluotele, kol mišinys taps vientisas. Į keptuvę suberkite susmulkintus špinatus, pagardinkite druska bei pipirais ir kepkite dar 7–8 minutes. Tuomet į padažą įmaišykite grietinę, dar porą minučių pakaitinkite ir patiekite padažą karštą su mėsa, žuvimi ar kitu patiekalu.

Spanakopita

Jums reikės:

8 lakštų filo tešlos

Įdarui:

500 g šviežių mažųjų špinatų

100 g svogūnų

2 kiaušinių

2 v. š. smulkintų šviežių petražolių

2 v. š. smulkintų šviežių krapų

250 g fetos

2 v. š. alyvuogių aliejaus

1 a. š. druskos

1⁄2 a. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų

Patepimui:

2 v. š. alyvuogių aliejaus

4 v. š. išlydyto sviesto

Gaminame:

Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Šaltu vandeniu nuplaukite špinatus, gerai nusausinkite ir suberkite juos į didelį dubenį. Ant špinatų berkite susmulkintus svogūnus, fetą, petražoles bei krapus, įmuškite kiaušinius, įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, įberkite druskos, pipirų ir viską gerai išmaišykite. Ištepkite kepimo skardą alyvuogių aliejumi, klokite 4 filo tešlos lakštus ir aptepkite juos lydytu sviestu. Ant tešlos gabalėlių dėkite po gerą šaukštą ar du įdaro. Pyragėlius užklokite likusiais tešlos lakštais ir taip pat aptepkite lydytu sviestu. Pašaukite spanakopitas į orkaitę ir kepkite 40 minučių, kol tešla taps traški ir švelniai paruduos.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9