Kokius reikalavimus tėvams prieš mokslo metus kelia šių laikų vaikai?

„Maaam, bet kiti vaikai tai naujausią turi…”, „Su tokiu kompiuteriu nebeįmanoma net žaidimo įsijungti”, „Tas modelis seniai nebe lygis” – taip taip, ne naują kuprinę ar stilingus sportinius batelius prieš rugsėjo 1-ąją gauti tikisi šiuolaikiški vaikai.

Pagrindinis prašymas, kartais net reikalavimas, verčiantis sukti galvą mokyklinio amžiaus atžalas auginančius tėvus, yra vis naujesni kompiuterių ar telefonų modeliai.

Jokia paslaptis, kad šių laikų vaikams, ypatingai paaugliams, taisyklė „nebūk prastesnis už kitus, turėk pačius kiečiausius daiktus“ dažnai yra auksinė. Taigi ir tėvai vis dažniau išgirsta atžalų nuoskaudas, jog dėl senesnio mobiliojo modelio ar populiaraus žaidimo „nepavežančio“ kompiuterio bijo būti atstumti draugų ar bendraklasių. Ši hierarchijos problema egzistuoja, galima sakyti, visame pasaulyje ir ją spręsti nėra paprasta, todėl vis daugiau tėvų iš situacijos sukasi tiesiog naujo įrenginio pirkimu.

Perkantys įrenginį pasiruošę investuoti į kokybę

Apklausus kelias dešimtis didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančių tėvų paaiškėjo, kad apie 70% jų rugpjūčio mėnesį yra suplanavę įsigyti naują, vaikams skirtą kompiuterį ar telefoną. Tiesa, toks pirkinys planuojamas ne prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją, tačiau įsigyti prietaisą šiuo metų laiku skatina ir elektroninių prekių parduotuvėse vykdomos akcijos.

Atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį, tėvai į perkamą kompiuterį investuoja daugiau lėšų, taip norėdami užsitikrinti, kad naujas prietaisas tarnaus ilgesnį laiką. Elektroninių prekių parduotuvių tinklo „Technorama“ marketingo vadovas Algirdas Daniela teigia pastebėjęs, jog ekonominės klasės įrenginius tėvai renkasi gana retai. Pavyzdžiui, į „naujų mokslo metų krepšelį“ dedamiems nešiojamiems kompiuteriams skiria apie 400-500 eurų ar netgi daugiau.

„Retas žmogus planuoja pirkti naują kompiuterį kiekvienais metais, ypač jei jis skirtas vaikų mokslams ar laisvalaikiui. Tad natūralu, jog tėvai yra pasiruošę sumokėti daugiau už ne taip greitai senstančius įrenginio duomenis bei geresnę produkto kokybę. Nauji nešiojamieji kompiuteriai tampa vis lengvesni ir aptakesnių formų, tad šiam prietaisui prieš mokslo metus jaunimas teikia prioritetą, tuo tarpu planšetinius kompiuterius į antrą planą stumia vis daugiau galimybių turintys išmanieji telefonai“,- sako Algirdas Daniela.

Kokį kompiuterį vaikui reikėtų pirkti?

Parduotuvių lentynos nukrautos daugybe naujutėlaičių kompiuterių, tad išsirinkti geriausią ir praktiškiausią variantą sunku net ir nemažai išmanantiems specialistams. A. Daniela teigia, kad šiuolaikiniai nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai yra pakankamai galingi, todėl neverta permokėti už procesorių, kurio galimybių nepavyks išnaudoti. Su kasdieninėmis užduotimis puikiai susitvarko kompiuteriai su „Intel Core i3“ procesoriais, tačiau norintiems, kad tai būtų ilgalaikė investicija, rekomenduojama rinktis „Intel Core i5 ar i7“ procesorių.

Jei jaunuolis žaidžia kompiuterinius žaidimus ar dirba grafinėmis programomis, tuomet verta rinktis kompiuterį, turintį kuo didesnę darbinę atmintį (RAM), rekomenduojama 8 GB ar daugiau. Tokiu atveju svarbu rinktis kompiuterį ir su galingesne vaizdo plokšte.


Kompiuteriai ir telefonai svarbūs auginantiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikus

Tiesa, tėvai kompiuterius bei išmaniuosius telefonus pasitelkia ir mažųjų lavinimui: programėlių-žaidimų, lavinančių ikimokyklinio ar pradinių klasių amžiaus vaikų klausą, atmintį, reakciją, atpažįstamumą, gebėjimą tapatinti, yra išties daug. Džiugu tai, jog pastarųjų naudojimui nereikia turėti profesionalams skirto įrenginio. Taigi, įsigyjant kompiuterį ar telefoną nereikės išleisti begalės pinigų. Pavyzdžiui, planšetinį kompiuterį su nuolaidomis įmanoma įsigyti ir už 100 eurų ar net mažiau.

Tai, jog išmanieji įrenginiai ir mokomosios programėlės ypač pravartūs autizmu sergančių vaikų mokymui, patvirtina Vilniuje gyvenantis Giedrius, su žmona auginantis du autizmu sergančius mažamečius vaikus: „Su vaikais daug dirbame patys, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikų supratimą lavinti padėjo ir technologijos. Tik negalvokite, kad mums nerūpi, kiek laiko jie praleidžia prie kompiuterio ar telefono – naudojimąsi ribojame ir stengiamės jų užsiėmimus nukreipti tinkama, savęs lavinimo linkme. Ir nors atskiro biudžeto įvairiems įrenginiams neplanuojame, esu tikras, kad lygiai taip, kaip įsigijome su žmona reikiamą įrangą sau, taip pirksime ir vaikams. Žinoma, greičiausiai gerai progai – nuolaidoms ir akcijoms – pasitaikius.“

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9