KTU studentė: po mainų programos niekada nebebūsi toks pat

„Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške: ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas“, – mano Lina Paliulytė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studentė.

Pusę metų praleidusi saulėtoje Kroatijoje magistrantė svarsto apie tarptautinės praktikos galimybes.

Pasak studentės, pagyvenęs svetimoje šalyje, pabuvęs tarptautinėje aplinkoje tuos pačius reiškinius imi vertinti kitaip, atsiranda tolerancija kitokiai nuomonei, supratimas, kad tavo požiūris nėra vienintelis teisingas.

Pasirinkusi Splito universitetą ir dėl kokybiškų studijų, ir dėl galimybės artimiau susipažinti su pietietišku vietinių gyventojų temperamentu, mergina išmoko vertinti paprastus malonumus: „Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui“.

Pusmetis Kroatijoje leido ne tik įgyti tarptautinės patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, bet ir įvertinti gimtojo universiteto privalumus. Tarptautinio verslo studijų programos II kurso magistrantė L. Paliulytė neabejoja – pasaulyje, kuriame atstumai tarp skirtingų kultūrų ir geografinių vietų sutrumpėjo, jau nebepakanka įgyti žinių tik savo universitete.

– Lina, kodėl jau nebe pirmą sykį ryžaisi išvykti studijuoti pagal akademinių mainų programą „Erasmus+“?, – paklausėme L. Paliulytės.

– Įspūdžiai išties labai švieži – juk iš Kroatijos grįžau vos prieš mėnesį! Draugystės su „Erasmus“ programa pradžių pradžia laikau savo artimos aplinkos realius pavyzdžius, kai užsienyje studijavo mano sesuo, artimi draugai, be to, mane pačią viliojo kitokios, tarptautinės, aplinkos pažinimas. Tai paskatino savo jėgas išmėginti programos atrankoje. Įveikusi ją, bakalauro studijų trečiame kurse atsidūriau Nikosijos universitete, Kipre. Po šio pusmečio patirčių galvoje ėmė dūgzti daugiau minčių apie panašias galimybes jau studijuojant magistrą.

Žinote, kas smagiausia? Jog programa „Erasmus+“ suteikia šansą išvykti net 12 mėnesių! Vadinasi, protingai ir motyvuotai pasvėręs savo gebėjimus, suderinęs studijų modulius, įsivertinęs motyvaciją, studentas gali mokytis metus ir dar, atlikti, tarkime, praktiką užsienio šalyje. Būtent apie tai, jeigu susiklostys palankios aplinkybės, svarstau ir pati.

– Kuo patraukli ši mainų galimybė studentui?

– Manau, tokios studijos jaunam žmogui pirmiausia duoda tikrą, išplėstą ir progresyvų mąstymą bei matymą. Grįžęs po intensyvių patirčių tarptautinėje terpėje jau niekada nebebūsi toks pat – įvairius dalykus, reiškinius matai kitu kampu, kitaip vertini, atsiranda supratimas, kad tavo asmeninė kategoriška nuomonė ne visada yra nenuginčijama tiesa.



Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške, ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas. „Erasmus“ studentai, dalindamiesi studijų prisiminimais, praktiškai visuomet randa bendrų momentų – o, jis žino, kaip aš jaučiausi, jis irgi buvo susidūręs su panašiais sunkumais!

– Ko reikia, norint gauti laimingą „Erasmus+“ programos bilietą?

– Pirmiausia, domėtis savo studijų krypties universitetais, jų siūlomais mokymosi moduliais, tada išsirinkti dvi tris alternatyvas. Prieš išvažiuojant taip pat reikėjo išsilaikyti anglų kalbos testą, atsižvelgiama į akademinių pažymių vidurkį. Aišku, neapsieita ir be privalomų prašymų pildymų, dalyvavimo vidinėse fakulteto atrankose. Vyksta stojamasis pokalbis studento motyvacijai patikrinti, sudaroma pretendentų rotacijos eilė.

– Studijavai Kroatijoje, viename stipriausių šalies ekonomikos studijas siūlančių Splito universitete. Kokią mokymosi bazę siūlė šie tarptautinių mainų partneriai studentams?

– Tiek universiteto, tiek fakulteto biblioteka yra tikrai gera. Sąlygos ramiai ir kokybiškai mokytis čia yra puikios – kompiuterinės darbo vietos, interneto ryšys, literatūros gausa. Mums dėstytojai patys daug duodavo reikiamos mokymosi medžiagos. Jų rūpesčiu gaudavome atspausdintas, atšviestas knygas, vadovėlius, parengtas skaidres. Beje, kroatai nepasižymi žaliuoju požiūriu – itin mėgsta popierių. Spausdina, šviečia, rašo ant popieriaus... Daug „gyvų“ knygų, pildomų popierinių formų, panašu, kad skaitmenizavimo idėjomis dar neužkrėsti (juokiasi). Vietoje atsiųstos elektroninės pdf‘o versijos verčiau dėstytojas atspausdins tą knygą. Todėl KTU šiuo klausimu man atrodo inovatyvi, paisanti taupumo, socialiai atsakinga aukštoji mokykla.

– Ar sunku mokytis, išvykus pagal mainų programą?

– Yra tokia nerašyta taisyklė – „Erasmus“ programos studentams nėra sunku mokytis. Esu tikra, tai patvirtins visi, kam teko laimė būti mainų dalimi – nesvarbu, ar Skandinavijoje, ar pietų šalyje. Splito universitetas siūlo stiprias ekonomikos krypties studijas, tai buvo svarbus kriterijus renkantis aukštąją mokyklą. Patinka ir pietietiškas kroatų būdas, jų požiūris į gyvenimą. Dievinu šilumą, puikiai jaučiuosi pozityvių, neskubančių, tačiau darbus padarančių žmonių apsupty, todėl pasirinkti šią šalį man buvo itin taiklus šūvis.

Pavyzdžiui, vieno modulio kiekvieną savaitę, susitikimo su dėstytoja metu, aptardavome mokomojo dalyko knygos skyrių, diskutuodavome konkrečia tema, mus vertindavo, o semestro gale, nelaikius baigiamųjų egzaminų, gavome galutinius pažymius. Noriu padrąsinti abejojančius: nesijaudinkite dėl savo anglų kalbos – juk ir dėstytojai ne visi gerai kalba angliškai, bet iš principo dėl to problemų nekilo.

Mokiausi šešis dalykus. Mokslai tikrai nebuvo nuobodūs – testai, individualūs darbai, grupiniai darbai, didelis dėmesys savarankiškam ruošimuisi bei atsiskaitymams, be to, turi planą, ką turi atsiskaityti. Beje, mano didžioji draugų dalis buvo kroatai, kurie studijuoja daug ir sunkiai. Jie su lengvu pavydu žiūri į „Erasmus“ studentų „krūvius“.

– Kuo skiriasi dėstytojai Splito universitete ir KTU?

– Noriu pasidžiaugti ir pagirti mūsų EVF dėstytojus, kurie, mano nuomone, yra disciplinuoti, žingeidūs, imlūs naujovėms, modernūs. Kroatai dėstytojai, tingios pietų saulės lepinami, paiso savo ritmo, neretai vėluoja. Aišku, būdama ten, suvoki, jog toks yra jų gyvenimo būdas, natūraliai priimi tuos skirtumus. Apskritai kroatai reikalus sprendžia ramiai, o pas mus – bėgdami, nuolat kaip įgelti, kažkur nespėjantys.



Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kas yra išsinešti kavą? Tai – išgerti ją kone pakniopstomis, neskiriant laiko sau, savo mintims ar tiesiog kokybiškam atokvėpiui. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui!

– Papasakok truputį apie laisvalaikį.

– Mūsų, „Erasmus“ studentų, kompanija buvo marga – nuo slovakų, čekų, rusų, italų, ispanų, iki Peru atstovų ar netgi australų. Nors ir ne su visais turėjau paskaitas, visgi drauge nemažai keliavome, dalyvavome teminiuose vakarėliuose, įsitraukėme į sporto veiklas, leidome laisvalaikį.

Pačioje Kroatijoje yra pasakiškai graži gamta – kalnai, jūra, daug vidinių vandens telkinių – krioklių, ežerų, nacionaliniai parkai, salos jūroje. Kroatijoje labai daug žalumos, tai išties paliko didelį įspūdį. Aplankėme Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, kitus Kroatijos miestus. Kaimyninėse šalyse pigiau, suderinom ekskursijas ir platesnes linksmybių galimybes (juokiasi).

Aplankytos vietos buvo viena už kitą gražesnės, įspūdingesnės, kelionių organizatoriai pasirūpino nenuobodžiais maršrutais ir profesionalių gidų palyda. Užsienio studentais besirūpinantis tinklas „Erasmus Student Network“ mums buvo tikra parama – tiek konsultacijomis, tiek patarimais, tiek realia pagalba. Gali turėti vietinį bičiulį (angl. buddy), tokį aktyvistą, kuris operatyviai suras tau reikalingos informacijos, patars ar nukreips. Buddy dėka radau išsinuomoti nuostabų butą prie jūros!

Buvo galimybė ir išmokti kroatų kalbos, organizuoti gana intensyvūs kursai visiems besidomintiems. Man pakako kroatų draugijos, iš jų sužinojau nemažai žodžių, ilgainiui net pradėjau suprasti vietinių pokalbių turinį. Mokant pagrindines frazes, žodžius tikrai smagiau.



– Kaip išgyventi jaunam ir aktyviam „Erasmus“ studentui? Kaip planuotis išlaidas, ko verta atsisakyti?

– Išvykstant studijuoti į Kroatiją, skiriama 400 eurų mėnesinė stipendija. Be to, gavau papildomą stipendiją už gerus studijų rezultatus iš EVF. Visiems labai rekomenduoju pusmetį prieš išvykstant į „Erasmus“ paprakaituoti, bet pelnyti vietinę lietuvišką stipendiją. Kiekvienas euras yra labai svarbus.

Būti studentu Kroatijoje – super! Gauni „X – card“ kortelę, suteikiančią neįtikėtinų nuolaidų taupančiam studentui universiteto valgyklose. Tiesiog valstybės dotuojamas stebuklas už 1 eurą restorano lygio valgykloje. Gal skamba kiek paradoksaliai, tačiau pradėjus reguliariai valgyti valgykloj išleisdavau žymiai mažiau pinigų.

Nesibaiminkite kainų – Kroatija nėra brangi šalis, tikrai įpirksite maisto, o rūbai, avalynė žymiai pigesni nei Lietuvoje. Aišku, stipendija tirpo, nes nemažai keliavome, tačiau normaliai susiplanavus išlaidas, veiklų ir pirkinių prioritetus, stipendijos tikrai pakanka.

– Asmeninių patarimų krepšelis vis dar svyruojančiam...

– Patarimas numeris vienas – važiuoti metams, pasinaudoti šiuo pagrindiniu „Erasmus+“ programos teikiamu privalumu. Anglų kalba gali ir nebūti tobula, mat nuvykus studijuoti ir įpuolus į angliškai kalbančių studentų terpę angliškai prabilsite taip gerai, kad net patys save nustebinsite. Ateityje, ieškodami darbo, sulauksite neabejotinai palankaus darbdavio požiūrio dėl tarptautinių studijų metu įgytos patirties ir su tuo susijusių kompetencijų.

Svarbiausia – išdrįsti. Dalyvauk, laimėk, važiuok, jei nori kažką naujo išmokti, sužinoti ir patirti. Nepaisant to, į kurią šalį išvyksi, po studijų išsiveži ne tik žinių bagažą, bet ir daugybę klausimų apie skirtumus. Ką galėčiau padaryti savo aplinkoje, kad būtų panašu kaip ten? Ir atvirkščiai – kaip gerąsias patirtis perteikti užsieniečiams, na, nes tikrai turime kuo pasigirti. Primygtinai siūlau nesėdėti vienoje vietoje – nebijoti, eiti, bendrauti, rodyti iniciatyvą susipažinti. Būdamas atviras sulauksi tokio paties atsako.

Studijos užsienyje pagauna ir įsuka į savo patirčių ir įspūdžių verpetą. Nieko nuostabaus, kad norisi kartoti, o frazė Mobility is a lifestyle! (liet. „Judumas yra gyvenimo būdas“) tampa kertiniu praplėstų horizontų šūkiu ir pagrindine asmeninio tobulėjimo gaire.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148