KTU studentė: po mainų programos niekada nebebūsi toks pat

„Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške: ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas“, – mano Lina Paliulytė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studentė.

Pusę metų praleidusi saulėtoje Kroatijoje magistrantė svarsto apie tarptautinės praktikos galimybes.

Pasak studentės, pagyvenęs svetimoje šalyje, pabuvęs tarptautinėje aplinkoje tuos pačius reiškinius imi vertinti kitaip, atsiranda tolerancija kitokiai nuomonei, supratimas, kad tavo požiūris nėra vienintelis teisingas.

Pasirinkusi Splito universitetą ir dėl kokybiškų studijų, ir dėl galimybės artimiau susipažinti su pietietišku vietinių gyventojų temperamentu, mergina išmoko vertinti paprastus malonumus: „Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui“.

Pusmetis Kroatijoje leido ne tik įgyti tarptautinės patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, bet ir įvertinti gimtojo universiteto privalumus. Tarptautinio verslo studijų programos II kurso magistrantė L. Paliulytė neabejoja – pasaulyje, kuriame atstumai tarp skirtingų kultūrų ir geografinių vietų sutrumpėjo, jau nebepakanka įgyti žinių tik savo universitete.

– Lina, kodėl jau nebe pirmą sykį ryžaisi išvykti studijuoti pagal akademinių mainų programą „Erasmus+“?, – paklausėme L. Paliulytės.

– Įspūdžiai išties labai švieži – juk iš Kroatijos grįžau vos prieš mėnesį! Draugystės su „Erasmus“ programa pradžių pradžia laikau savo artimos aplinkos realius pavyzdžius, kai užsienyje studijavo mano sesuo, artimi draugai, be to, mane pačią viliojo kitokios, tarptautinės, aplinkos pažinimas. Tai paskatino savo jėgas išmėginti programos atrankoje. Įveikusi ją, bakalauro studijų trečiame kurse atsidūriau Nikosijos universitete, Kipre. Po šio pusmečio patirčių galvoje ėmė dūgzti daugiau minčių apie panašias galimybes jau studijuojant magistrą.

Žinote, kas smagiausia? Jog programa „Erasmus+“ suteikia šansą išvykti net 12 mėnesių! Vadinasi, protingai ir motyvuotai pasvėręs savo gebėjimus, suderinęs studijų modulius, įsivertinęs motyvaciją, studentas gali mokytis metus ir dar, atlikti, tarkime, praktiką užsienio šalyje. Būtent apie tai, jeigu susiklostys palankios aplinkybės, svarstau ir pati.

– Kuo patraukli ši mainų galimybė studentui?

– Manau, tokios studijos jaunam žmogui pirmiausia duoda tikrą, išplėstą ir progresyvų mąstymą bei matymą. Grįžęs po intensyvių patirčių tarptautinėje terpėje jau niekada nebebūsi toks pat – įvairius dalykus, reiškinius matai kitu kampu, kitaip vertini, atsiranda supratimas, kad tavo asmeninė kategoriška nuomonė ne visada yra nenuginčijama tiesa.



Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške, ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas. „Erasmus“ studentai, dalindamiesi studijų prisiminimais, praktiškai visuomet randa bendrų momentų – o, jis žino, kaip aš jaučiausi, jis irgi buvo susidūręs su panašiais sunkumais!

– Ko reikia, norint gauti laimingą „Erasmus+“ programos bilietą?

– Pirmiausia, domėtis savo studijų krypties universitetais, jų siūlomais mokymosi moduliais, tada išsirinkti dvi tris alternatyvas. Prieš išvažiuojant taip pat reikėjo išsilaikyti anglų kalbos testą, atsižvelgiama į akademinių pažymių vidurkį. Aišku, neapsieita ir be privalomų prašymų pildymų, dalyvavimo vidinėse fakulteto atrankose. Vyksta stojamasis pokalbis studento motyvacijai patikrinti, sudaroma pretendentų rotacijos eilė.

– Studijavai Kroatijoje, viename stipriausių šalies ekonomikos studijas siūlančių Splito universitete. Kokią mokymosi bazę siūlė šie tarptautinių mainų partneriai studentams?

– Tiek universiteto, tiek fakulteto biblioteka yra tikrai gera. Sąlygos ramiai ir kokybiškai mokytis čia yra puikios – kompiuterinės darbo vietos, interneto ryšys, literatūros gausa. Mums dėstytojai patys daug duodavo reikiamos mokymosi medžiagos. Jų rūpesčiu gaudavome atspausdintas, atšviestas knygas, vadovėlius, parengtas skaidres. Beje, kroatai nepasižymi žaliuoju požiūriu – itin mėgsta popierių. Spausdina, šviečia, rašo ant popieriaus... Daug „gyvų“ knygų, pildomų popierinių formų, panašu, kad skaitmenizavimo idėjomis dar neužkrėsti (juokiasi). Vietoje atsiųstos elektroninės pdf‘o versijos verčiau dėstytojas atspausdins tą knygą. Todėl KTU šiuo klausimu man atrodo inovatyvi, paisanti taupumo, socialiai atsakinga aukštoji mokykla.

– Ar sunku mokytis, išvykus pagal mainų programą?

– Yra tokia nerašyta taisyklė – „Erasmus“ programos studentams nėra sunku mokytis. Esu tikra, tai patvirtins visi, kam teko laimė būti mainų dalimi – nesvarbu, ar Skandinavijoje, ar pietų šalyje. Splito universitetas siūlo stiprias ekonomikos krypties studijas, tai buvo svarbus kriterijus renkantis aukštąją mokyklą. Patinka ir pietietiškas kroatų būdas, jų požiūris į gyvenimą. Dievinu šilumą, puikiai jaučiuosi pozityvių, neskubančių, tačiau darbus padarančių žmonių apsupty, todėl pasirinkti šią šalį man buvo itin taiklus šūvis.

Pavyzdžiui, vieno modulio kiekvieną savaitę, susitikimo su dėstytoja metu, aptardavome mokomojo dalyko knygos skyrių, diskutuodavome konkrečia tema, mus vertindavo, o semestro gale, nelaikius baigiamųjų egzaminų, gavome galutinius pažymius. Noriu padrąsinti abejojančius: nesijaudinkite dėl savo anglų kalbos – juk ir dėstytojai ne visi gerai kalba angliškai, bet iš principo dėl to problemų nekilo.

Mokiausi šešis dalykus. Mokslai tikrai nebuvo nuobodūs – testai, individualūs darbai, grupiniai darbai, didelis dėmesys savarankiškam ruošimuisi bei atsiskaitymams, be to, turi planą, ką turi atsiskaityti. Beje, mano didžioji draugų dalis buvo kroatai, kurie studijuoja daug ir sunkiai. Jie su lengvu pavydu žiūri į „Erasmus“ studentų „krūvius“.

– Kuo skiriasi dėstytojai Splito universitete ir KTU?

– Noriu pasidžiaugti ir pagirti mūsų EVF dėstytojus, kurie, mano nuomone, yra disciplinuoti, žingeidūs, imlūs naujovėms, modernūs. Kroatai dėstytojai, tingios pietų saulės lepinami, paiso savo ritmo, neretai vėluoja. Aišku, būdama ten, suvoki, jog toks yra jų gyvenimo būdas, natūraliai priimi tuos skirtumus. Apskritai kroatai reikalus sprendžia ramiai, o pas mus – bėgdami, nuolat kaip įgelti, kažkur nespėjantys.



Ten net neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešimui“. Kas yra išsinešti kavą? Tai – išgerti ją kone pakniopstomis, neskiriant laiko sau, savo mintims ar tiesiog kokybiškam atokvėpiui. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius poros valandų bendravimui!

– Papasakok truputį apie laisvalaikį.

– Mūsų, „Erasmus“ studentų, kompanija buvo marga – nuo slovakų, čekų, rusų, italų, ispanų, iki Peru atstovų ar netgi australų. Nors ir ne su visais turėjau paskaitas, visgi drauge nemažai keliavome, dalyvavome teminiuose vakarėliuose, įsitraukėme į sporto veiklas, leidome laisvalaikį.

Pačioje Kroatijoje yra pasakiškai graži gamta – kalnai, jūra, daug vidinių vandens telkinių – krioklių, ežerų, nacionaliniai parkai, salos jūroje. Kroatijoje labai daug žalumos, tai išties paliko didelį įspūdį. Aplankėme Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, kitus Kroatijos miestus. Kaimyninėse šalyse pigiau, suderinom ekskursijas ir platesnes linksmybių galimybes (juokiasi).

Aplankytos vietos buvo viena už kitą gražesnės, įspūdingesnės, kelionių organizatoriai pasirūpino nenuobodžiais maršrutais ir profesionalių gidų palyda. Užsienio studentais besirūpinantis tinklas „Erasmus Student Network“ mums buvo tikra parama – tiek konsultacijomis, tiek patarimais, tiek realia pagalba. Gali turėti vietinį bičiulį (angl. buddy), tokį aktyvistą, kuris operatyviai suras tau reikalingos informacijos, patars ar nukreips. Buddy dėka radau išsinuomoti nuostabų butą prie jūros!

Buvo galimybė ir išmokti kroatų kalbos, organizuoti gana intensyvūs kursai visiems besidomintiems. Man pakako kroatų draugijos, iš jų sužinojau nemažai žodžių, ilgainiui net pradėjau suprasti vietinių pokalbių turinį. Mokant pagrindines frazes, žodžius tikrai smagiau.



– Kaip išgyventi jaunam ir aktyviam „Erasmus“ studentui? Kaip planuotis išlaidas, ko verta atsisakyti?

– Išvykstant studijuoti į Kroatiją, skiriama 400 eurų mėnesinė stipendija. Be to, gavau papildomą stipendiją už gerus studijų rezultatus iš EVF. Visiems labai rekomenduoju pusmetį prieš išvykstant į „Erasmus“ paprakaituoti, bet pelnyti vietinę lietuvišką stipendiją. Kiekvienas euras yra labai svarbus.

Būti studentu Kroatijoje – super! Gauni „X – card“ kortelę, suteikiančią neįtikėtinų nuolaidų taupančiam studentui universiteto valgyklose. Tiesiog valstybės dotuojamas stebuklas už 1 eurą restorano lygio valgykloje. Gal skamba kiek paradoksaliai, tačiau pradėjus reguliariai valgyti valgykloj išleisdavau žymiai mažiau pinigų.

Nesibaiminkite kainų – Kroatija nėra brangi šalis, tikrai įpirksite maisto, o rūbai, avalynė žymiai pigesni nei Lietuvoje. Aišku, stipendija tirpo, nes nemažai keliavome, tačiau normaliai susiplanavus išlaidas, veiklų ir pirkinių prioritetus, stipendijos tikrai pakanka.

– Asmeninių patarimų krepšelis vis dar svyruojančiam...

– Patarimas numeris vienas – važiuoti metams, pasinaudoti šiuo pagrindiniu „Erasmus+“ programos teikiamu privalumu. Anglų kalba gali ir nebūti tobula, mat nuvykus studijuoti ir įpuolus į angliškai kalbančių studentų terpę angliškai prabilsite taip gerai, kad net patys save nustebinsite. Ateityje, ieškodami darbo, sulauksite neabejotinai palankaus darbdavio požiūrio dėl tarptautinių studijų metu įgytos patirties ir su tuo susijusių kompetencijų.

Svarbiausia – išdrįsti. Dalyvauk, laimėk, važiuok, jei nori kažką naujo išmokti, sužinoti ir patirti. Nepaisant to, į kurią šalį išvyksi, po studijų išsiveži ne tik žinių bagažą, bet ir daugybę klausimų apie skirtumus. Ką galėčiau padaryti savo aplinkoje, kad būtų panašu kaip ten? Ir atvirkščiai – kaip gerąsias patirtis perteikti užsieniečiams, na, nes tikrai turime kuo pasigirti. Primygtinai siūlau nesėdėti vienoje vietoje – nebijoti, eiti, bendrauti, rodyti iniciatyvą susipažinti. Būdamas atviras sulauksi tokio paties atsako.

Studijos užsienyje pagauna ir įsuka į savo patirčių ir įspūdžių verpetą. Nieko nuostabaus, kad norisi kartoti, o frazė Mobility is a lifestyle! (liet. „Judumas yra gyvenimo būdas“) tampa kertiniu praplėstų horizontų šūkiu ir pagrindine asmeninio tobulėjimo gaire.

• ES suteikė Estijos pavėžėjimo paslaugų platformai „Bolt“ 50 mln. Eur kreditą.
• Gyvenimas „nuo algos iki algos“: ką vertėtų daryti kitaip?
• Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
• „Microsoft“ galimybė studentams: kviečia kurti dirbtinio intelekto sprendimus.
• Pretenduojate į paramą elektrinei įrengti? Nepadarykite šių klaidų.
• Žmogus imasi nemirtingumo projektų.
• Pernai dvigubai daugiau užsienio startuolių verslo plėtrai pasirinko Lietuvą .
• „DiscoverEU“: 2020 m. dar 20 000 jaunuolių galės geriau pažinti Europą.
• Dėl galimai pagrobtos mergaitės Vilniuje, prie TV bokšto.
• 4 dažniausiai pasitaikančios akių ligos ir kaip jų išvengti.
• Sustabdytas 10-asis Dakaro ralio greičio ruožas.
• Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?
• Atnaujintos taksi ir „pavėžėjų“ veiklos taisyklės: ką būtina žinoti?
• Į Lietuvą atgabenti pirmieji dujų jungties su Lenkija vamzdžiai.
• Sužinokite, kodėl Lietuvos žmonėms patinka pasivaikščiojimai su šunimis?
• Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
• Pomidorai – aukso obuoliai, kuriuos atrado actekai.
• Miego sutrikimai ir jų keliami pavojai – kaip to išvengti?
• 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
• Planuojate pirkti pirmąjį būstą? Nepadarykite šių klaidų.
• „Sodra“: kada, kokios ir kiek didėja pensijos.
• Sklandesniam eismo stebėjimui ir valdymui – kameros Vilniaus televizijos bokšte.
• Vėjaraupiai: 4 faktai, kuriuos reikėtų žinoti.
• R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
• Natūrali imuniteto apsauga: kaip teisingai derinti vaisius?
• Įsigaliojus Metro įstatymui, apsispręsti turi savivaldybės.
• Socialinių tinklų kultūra: kaip bendraujame gatvėje, taip ir virtualiai?
• Telekomunikacijų rinka: tradiciniai pajamų šaltiniai traukiasi, kas toliau?
• Liudas Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje?
• Išskirtiniais atvejais sankryžose grąžinamos lentelės su žalia rodykle.
• Aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
• „Bitės“ personalo vadovė: 5 dalykai šiais metais padėsiantys karjeroje.
• Lietuvoje – pirmoji šį sezoną gripo mirtis.
• Ar turime teisę būti pašalinti iš „Google“ paieškos?
• Internetu perkame dvigubai dažniau nei suomiai.
• Lietuvių pamėgtas vaisius gerina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką.
• „Agrorodeo“ ekipažas laimėjo pirmąjį 2020-ųjų metų Dakaro etapą.
• Naujametinis pažadas – finansinis stabilumas: 5 žingsniai.
• Nuo šių metų – naujovės taksi ir pavėžėjų veiklose.
• Pamatykite, kaip 2020-uosius pasitiko Vilnius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60