Paspirtukininko etiketas: 3 auksinės taisyklės, šį sezoną virs įpročiais

Šylant orams Lietuvos miestuose prasideda elektrinių paspirtukų sezono įkarštis. Kasmet šios ekologiškos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, todėl didėja ne tik kelionių, bet ir parkavimo vietų poreikis.

Specialistai įsitikinę, kad jį patenkinti nesunkiai įmanoma, jei kiekvienas už parkavimą atsakingas paspirtukininkas tą darytų apgalvotai, atsižvelgdamas į kitų eismo dalyvių poreikus. Pirmaujančios susisiekimo paslaugų platformos „Bolt“ ekspertai Lietuvoje ir miesto atstovai primena gyventojams paspirtukų parkavimo miestuose gaires ir informuoja apie artimiausius pokyčius Vilniuje, turinčiame didžiausią paspirtukų kiekį Lietuvoje.

„Bolt“ dalijomosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta sako, kad vietos Lietuvos miestų gatvėse pakanka visiems – ir pėstiesiems, ir dviračiams, ir el.paspirtukams. Priešingai atrodo tik tais atvejais, kai ant šaligatvio matome savotišką betvarkę – neapgalvotai paliktą el. paspirtuką.

„Pareiga baigus kelionę tinkamai palikti el. paspirtuką nebėra vien gero tono ženklas, tai neišvengiama eismo dalyvio atsakomybė prieš kitus. Lietuvos miestai stengiasi prisitaikyti prie kintančio gyventojų judumo ir vis aiškiau nustato, kur galima parkuoti el.paspirtukus, o kur ne. Galbūt kažkas tai traktuoja kaip mažiau laisvės, bet tiesa ta, kad pačių kelionių maršrutams šios taisyklės jokios įtakos neturi. Žinodamas, kaip teisingai palikti transporto priemonę, visuomet rasi tinkamą vietą čia pat“, - įsitikinęs E.Balta.

1. Raudonųjų zonų paisymas

Pirmiausia, nuolat savo mieste keliaujantys paspirtukininkai turėtų būti girdėję apie vietas, kuriose palikti nuomos platformai priklausantį paspirtuką draudžiama apskritai. Dažniausiai, tai centrinėse miestų dalyse esančios aikštės ar pagrindinės gatvės. E. Balta priduria, kad „Bolt“ vartotojams yra paprasčiau – bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis bendrovė integruoja šias zonas į programėlės žemėlapį ir baigti kelionės jose vartotojui tiesiog nepavyktų.

Paspirtukų nedera palikti taip pat ir sankryžose, pėsčiųjų perėjose ir ant tiltų. Miesto atstovai savo ruožtu paaiškina ir informuoja apie šių zonų plėtrą. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ („JUDU“) atstovo teigimu, atsižvelgta į visuomenės prašymus spręsti el. paspirtukų parkavimo problemas, kai šie trukdo kitų eismo dalyvių judumą ir su dalijimosi paslaugų platformomis sutarta nustatyti zonas, kuriose būtų ribojamas paspirtukų parkavimas, siekiant įvesti daugiau tvarkos, mažinti vizualinę taršą reprezentatyviose miesto vietose ir didinti eismo saugumą pėsčiųjų intensyviai naudojamose atkarpose.

„Svarbu paminėti, kad miestas skatina ir palaiko dalijimosi paslaugas, kurios yra puiki darnių kelionių alternatyva miestiečiams, tačiau tuo pačiu labai svarbu užtikrinti ir tinkamą dalijimosi paslaugų naudojimą, todėl šie pokyčiai būtini visų vilniečių sklandžiam judumui“, – įsitikinęs Jonas Damidavičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Judumo skyriaus vadovas.

Nuo šiol paspirtukus draudžiama parkuoti Vilniaus Lukiškių, Nepriklausomybės, Vinco Kurdirkos aikštėse, taip pat Vokiečių gatvėje. Atsižvelgiant į eismo situaciją ir kylančias problemas, riboto parkavimo ar mažesnio greičio zonos gali būti nustatytos ir kitose miesto teritorijose, siekiant geresnių judumo sąlygų miestiečiams ir kuo mažesnio poveikio el. paspirtukų naudotojams.

2. Tinkama gatvės dalis

Baigėsi laikai, kai gatvės dalinamos vien į važiuojamąją ir pėsčiųjų dalis. Dalyje šaligatvių jau esama dviračių ar pėsčiųjų takų, kitur eismas vyksta drauge.

„Palikti paspirtuką ant dviračių ar pėsčiųjų tako turėtų būti visiškas tabu – jeigu takas nėra išskirtas danga, visada pravartu apsižvalgyti jį galimai žyminčio ženklo. Likusiais atvejais paspirtuką reikia palikti toliau nuo tos šaligatvio dalies, kuria juda pagrindinis srautas. Dažnai tokia saugia ir patikima vieta gali būti šalgatvio juosta, kurioje auga medžiai ir kuri yra skirta techniniam aptarnavimui“, - pažymi E. Balta.

Taip pat patartina nepalikti paspirtukų tose gatvės dalyse, kur šaligatvis itin susiaurėja. Tuo atveju, geriau ieškoti platesnio šaligatvio ir paspirtuką palikti arčiau pastatų, kad susidarytų pakankamai erdvės pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams.

3. Tinkamas paspirtuko lygiavimas

Galiausiai, radus leistiną ir tinkamą vietą paspirtuko parkavimui, svarbu atkreipti dėmesį ir į poziciją, kaip stovės paspirtukas aplinkiniame kontekste.

„Jeigu matome automobilius vienoje eilėje galu ar priekiu išrikiuotus į gatvę, retai kam kils mintis savąjį palikti išilgai gatvės, tačiau su el.paspirtukais, reikia pripažinti, pasitaiko visko“, - šypsosi E. Balta. Jis pataria, kad išvydus vieną ar kelis paspirtukus norimoje palikti vietoje, reikėtų savąjį paspirtuką pastatyti ta pačia kryptimi su kitais, kad jis užimtų kuo mažiau papildomos vietos gatvėje.

Tas pats principas galioja ir prisitaikant prie kitų objektų – pastatų, tvorų, išorinių transporto stotelių konstrukcijų – išilgai jų stovintis paspirtukas netaps kliūtimi ir užims mažiau vietos, nei pastatytas stačiu kampu. Apskritai, pagalvojimas apie tai, kaip pastatytas paspirtukas atrodys kitiems eismo dalyviams, pasak E. Baltos, turėtų būti norma kiekvienam paspirtuko vairuotojui.

„Žinome, kad mūsų platformoje gausu tvarkingų ir jau patyrusių paspirtukininkų, kurie tinkamam parkavimui skiria pakankamai dėmesio. Kita aplinkybė yra augantis paspirtukų populiarumas ir nepaprastai sparti el.paspirtukų infrastruktūros plėtra. Žmonės greitai įvertina šios paslaugos patogumą, tačiau susiformuoti tinkamam įpročiui reikia ir žinių, ir šiek tiek laiko“, – įsitikinęs E. Balta.

Šiuo metu „Bolt“ paspirtukais Lietuvoje naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Kėdainių, Tauragės ir Trakų gyventojai bei miestų svečiai.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9