Vėsinimosi taisyklės vasarą: geriau mažiau nei daugiau

Tvyrant karščiams norisi atsivėsinti greitai, todėl automobiliuose ir namuose jungiame oro kondicionierius stipriai šaldančiu režimu ir... peršąlame. Bet ar tikrai dėl to kalti oro kondicionieriai ir ką daryti, kad vasarą netektų gydytis peršalimo ligų, atsako ekspertai.

„Kai prasidėjus karštesniems orams vaistinėje sulaukiame besiskundžiančių gerklės perštėjimu, sloga, sprando ar nugaros raumenų skausmais, dažniausiai priežastis būna aiški iš karto – netinkamas oro kondicionieriaus naudojimas namuose, biure ar automobilyje. Dažniausiai žmonės arba nežino, koks turi būti lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas, arba žino, bet numoja į tai ranka – juk tuo metu svarbiau atrodo greitai atsivėsinti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Esminis dalykas – temperatūrų skirtumas

Vaistininkė aiškina, kad svarbiausia yra oro kondicionieriuose nenustatyti per žemos patalpos oro temperatūros. Reikia prisiminti, kad tarp lauko ir kambario ar automobilio oro temperatūros turėtų būti daugiausiai 6-8 laipsnių skirtumas – vadinasi, kai lauke yra 30 °C kaitra, kambaryje ar automobilyje žemiausia temperatūra galėtų būti 22-24 °C.

Peršalimų priežastis vasarą paprastai yra staigus kūno atšalimas. Žmogui būnant karštame ore, jo kraujagyslės išsiplečia ir nespėja susitraukti įėjus į per šaltą patalpą, todėl įvyksta staigi organizmo atšalimo reakcija.

„Toliau jau viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto – jei jis itin stiprus, galima nepajausti ir nieko blogo ar tik silpnus simptomus, tačiau dažniausiai po tokių oro temperatūros svyravimų ir turime gerklės skausmą, slogą, sinusitą, bronchitą, net plaučių uždegimą, kaklo ar nugaros raumenų uždegimus“, – vardija ji.

Nors dėl peršalimo dažniausiai kaltinami oro kondicionieriai, bendrovės „Baltic Refrigeration Group“, atstovaujančios NØRDIS oro kondicionierius, atstovė Inga Stanevičiūtė akcentuoja, kad iš tikrųjų viskas yra naudotojo rankose. Jei oro kondicionierius nustatomas tinkamai, tikimybė, kad jis taps peršalimo priežastimi, yra menka.

„Pastebima, kad vartotojai oro kondicionierius dažnai naudoja pasirinktu vienu režimu, tarsi užmiršdami kitas naudingas įrenginio funkcijas, tokias kaip žaliuzių reguliavimas, oro srovės pūtimo greičio pasirinkimas, spartus atvėsinimas, „I feel“ funkcija, kurią aktyvinus nuotolinio valdymo pultas išmatuoja temperatūrą esamoje vietoje ir nusiunčia signalą oro kondicionieriui, kad optimizuotų vartotoją supančią aplinką, miego režimo funkcija ir kitos. Taip pat pamirštama, kad daugumą oro kondicionierių galima valdyti per nuotolį, tereikia įdiegti mobiliąją programėlę išmaniajame telefone“, – pataria specialistė.

Oro srovę reikia nukreipti į šoną

Anot I. Stanevičiūtės, pučiamos oro srovės galingumas ir jos kryptis yra ne mažiau svarbūs aspektai nei tinkamai nustatyta oro temperatūra, todėl svarbu atidžiai parinkti vietą patalpoje, kur bus įrengiamas oro kondicionierius. Prieš montuojant įrenginį svarbu atkreipti dėmesį, kad jo oro srautas nebūtų nukreiptas į poilsio zonas – sofą, valgomojo stalą, lovą, vaikų žaidimų erdvę, darbo erdvę. Jei oro kondicionierius jau įrengtas ir vėsaus oro srautas pasiekia poilsio zonas, reikėtų susireguliuoti oro srauto nukreipimo žaliuzes.

„Naujoje NØRDIS serijoje integruota vis labiau populiarėjanti bevėjo vėsinimo technologija. Tokių oro kondicionierių nukreipimo grotelėse yra daug mažų skylučių, per kurias oras tolygiai išsklaidomas. Dėl to patalpose palaikoma maloni vėsa, išvengiant šalto oro gūsių“, – aiškina ji.

Vaistininkė R. Janulytė sako, kad klaidinga oro kondicionierių naudoti kaip paprastą ventiliatorių ir leisti, kad šalta oro srovė pūstų tiesiai į mus.

„Ventiliatorius veikdamas tiesiog judina kambario orą, nekeisdamas jo temperatūros, o oro kondicionieriai išpučia atvėsintą orą, kuris organizmui gali būti per šaltas. Naudojant oro kondicionierių automobilyje, galioja ta pati taisyklė – kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, o pūtimas nebūtų labai stiprus“, – pataria ji.

Svarbi ir temperatūra, ir drėgmė

Net ir tomis dienomis, kai lauke nekaršta ir oro kondicionieriai „ilsisi“, gerai savijautai ir sveikatai yra svarbu palaikyti optimalią patalpos oro temperatūrą. Optimali temperatūra gali būti visiems skirtinga – vieniems patinka vėsa, kiti yra didesnės šilumos mėgėjai.

Vis dėlto, vaistininkės teigimu, rekomenduojama optimali patalpos temperatūra yra 20-24 °C. Be abejo, ji priklauso nuo metų laiko, lauko oro temperatūros, veiklos, kuria užsiimama. Taip pat svarbu, kad oro temperatūra patalpoje staigiai nesvyruotų, būtų kuo pastovesnė.

„Geriausios savijautos galima tikėtis, kai patalpoje oro temperatūra yra per 20 °C. Svarbus faktorius yra amžius. Kūdikiams ir vaikams geriau tinka kiek žemesnė kambario temperatūra, nes ypač kūdikių termoreguliacijos procesai nėra nusistovėję ir jie gali greitai sukaisti. Tuo tarpu vyresni žmonės geriau jaučiasi šiltesnėje patalpoje, nes jų organizmas nesugeba taip gerai išlaikyti šilumos ir jie dažniau gali jausti, kad jiems šalta“, – atkreipia dėmesį R. Janulytė.

Nakties miego metu kambario oro temperatūra turėtų būti žemesnė nei dieną, nors kartais manoma, kad kokybiškam miegui palankesnė aukštesnė temperatūra. I. Stanevičiūtės teigimu, naktį rekomenduojama naudoti miego režimo funkciją, kurią aktyvinus oro kondicionierius reguliuoja patalpų oro temperatūrą pakeliant arba sumažinant ją 1-2 laipsniais kas valandą. Automatiškai reguliuojama temperatūra padeda išsaugoti miego kokybę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą.

Vaistininkė primena, kad kalbant apie optimalią oro temperatūrą nereikėtų pamiršti ir santykinės oro drėgmės svarbos. Optimalu, kai ji siekia 40-60 proc. Verta prisiminti, kad jei oro temperatūra yra aukšta, o drėgmė – didelė, tokia kombinacija žmogų vargins kur kas labiau, nei tokia pati temperatūra ir maža oro drėgmė.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9