Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu

Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklausoje dalyvavusių 15–24 metų amžiaus europiečių teigė, kad praėjusiais metais internetu nusipirko bent vieną suklastotą gaminį – tiek sąmoningai, tiek atsitiktinai, – o trečdalis (33 proc.) apklaustųjų nurodė, kad naudojosi skaitmeniniu turiniu iš neteisėtų šaltinių.

Kalbant apie tuos, kurie tai darė sąmoningai, 37 proc. respondentų suklastotus gaminius pirko. 21 proc. naudojosi turiniu iš neteisėtų šaltinių, jį klausydami, žaisdami, atsisiųsdami arba perdavinėdami srautu.

Lietuvoje 42 proc. jaunuolių sąmoningai nusipirko suklastotą gaminį, o 19 proc. sąmoningai naudojosi piratiniu turiniu.

Kita vertus, 60 proc. jaunų europiečių teigė pageidaujantys naudotis skaitmeniniu turiniu iš teisėtų šaltinių – 2019 m. tokį norą išreiškė 50 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių jaunuolių yra 56 proc.

Kaina ir prieinamumas tebėra pagrindiniai suklastotų gaminių pirkimo ir skaitmeninio piratavimo veiksniai, tačiau tarpusavio ir socialinė įtaka taip pat tampa vis svarbesnė.

Kibernetinės grėsmės, sukčiavimas internete ir poveikis aplinkai yra vienos pagrindinių atgrasomųjų priemonių.

Šiandien Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) paskelbtoje 2022 m. intelektinės nuosavybės ir jaunimo rezultatų suvestinėje pateikiama naujausia informacija apie jaunuolių elgseną intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų srityje po pandemijos.

Tyrime nagrinėjami du intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo aspektai: jaunuolių, perkančių suklastotas prekes ir besinaudojančių piratiniu turiniu, elgesio tendencijos, vertinant tendencijas nuo 2016 m.

Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustų jaunuolių praėjusiais metais sąmoningai arba atsitiktinai internetu nusipirko bent vieną suklastotą gaminį, o trečdalis (33 proc.) naudojosi neteisėtu turiniu internete.

Suklastotų gaminių pirkimas

Atsižvelgiant į aplinkybes po pandemijos, nauja apklausa patvirtinta, kad 37 proc. jaunuolių sąmoningai nusipirko vieną ar kelis suklastotus gaminius. Palyginti su ankstesniais rezultatais, tokių asmenų skaičius gerokai išaugo (14 proc. 2019 m.). Įvairiose šalyse šis skaičius labai nevienodas: didžiausia procentinė dalis yra Graikijoje (62 proc.), mažiausia – Čekijoje (24 proc.).

Jaunuoliai dažniausiai sąmoningai perka šiuos suklastotus gaminius: drabužius ir aksesuarus (17 proc.), avalynę (14 proc.) elektroninius įrenginius (13 proc.), higienos, kosmetikos, asmens priežiūros reikmenis ir kvepalus (12 proc.).

Tačiau jaunuoliai suklastotus gaminius taip pat perka todėl, kad yra klaidinami: netyčinis suklastotų gaminių pirkimas siekia 37 proc.[1] Respondentai pripažino, kad sunku atskirti tikras prekes nuo suklastotų. 48 proc. apklaustųjų tokių gaminių nepirko arba nebuvo tuo užtikrinti.

Piratavimas internete

Kalbant apie skaitmeninį turinį, vis daugiau jaunuolių naudojasi teisėtais šaltiniais. 60 proc. respondentų nurodė, kad praėjusiais metais jie nesinaudojo turiniu iš neteisėtų šaltinių, jo neklausė, nežaidė, neatsisiuntė ir neperdavė srautu. 2019 m. tokių jaunuolių dalis siekė 51 proc., o 2016 m. – 40 proc., tad šie skaičiai patvirtina šią tendenciją.

Tačiau sąmoningas piratavimas išlieka stabilus – 21 proc. jaunų vartotojų (kas penktas) pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie sąmoningai pasinaudojo piratiniu turiniu. Didelė jaunuolių dalis naudojosi piratiniu turiniu, nes buvo suklaidinti. 12 proc. respondentų atsitiktinai pasinaudojo piratiniu turiniu, o 7 proc. nėra tuo užtikrinti. Pagrindinė piratinio turinio rūšis buvo filmai (61 proc.) ir televizijos serialai (52 proc.), taip pat muzika (36 proc.), kuriems daugiausia naudojamos specialios svetainės, programėlės ir socialinės medijos kanalai.

Atsižvelgdamas į naujuosius rezultatus, EUIPO vykdomasis direktorius Christian Archambeau pareiškė:

Ši trečioji intelektinės nuosavybės ir jaunimo rezultatų suvestinė, paskelbta Europos jaunimo metais, patvirtina ankstesniuose leidimuose nustatytas tendencijas ir suteikia daugiau informacijos apie jaunuolių suvokimą ir požiūrį. Šiuo metu, kai labai išaugo elektroninė prekyba ir skaitmeninis vartojimas, nerimą kelia sąmoningo ir netyčinio suklastotų prekių pirkimo tendencija. Piratavimas nemažėja, net jei jauni vartotojai vis dažniau renkasi turinį iš teisėtų šaltinių. Ši nauja analizė yra vertinga priemonė, padedanti suinteresuotiesiems subjektams, politikos formuotojams, taip pat pedagogams ir pilietinės visuomenės organizacijoms kurti informuotumo didinimo iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas informacija pagrįstas mūsų jaunų piliečių ir vartotojų pasirinkimas.

Pagrindiniai suklastotų gaminių pirkimo ir naudojimosi piratiniu turiniu veiksniai

Kaina ir prieinamumas tebėra pagrindinės suklastotų gaminių pirkimo ir sąmoningo naudojimosi piratiniu turiniu priežastys. Visgi, socialinė įtaka, pavyzdžiui, šeimos, draugų ar pažįstamų žmonių elgesys, tampa vis svarbesnė.

Kiti veiksniai – nesirūpinimas, ar gaminys suklastotas (arba tai, kad turinio šaltinis neteisėtas), nepastebimas skirtumas tarp originalių ir suklastotų gaminių ir tai, ar lengva rasti arba internetu užsisakyti suklastotus gaminius. Kas dešimtas respondentas paminėjo nuomonės formuotojų ar garsių žmonių rekomendacijas.

Kas priverčia jaunuolius susimąstyti?

Atsakydami į klausimus apie gaminius ir skaitmeninį turinį, jaunuoliai nurodė, kad jų elgesį galėtų nulemti kylanti asmeninė rizika, susijusi su sukčiavimu internete ir kibernetinėmis grėsmėmis. Be to, apklausti jaunuoliai dabar plačiau užsimena apie geresnį neigiamo poveikio aplinkai ar visuomenei supratimą.

• Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
• Nuskintų invazinių lubinų žiedais puoškime savo erdves, bet neprekiaukime.
• Nosį riečiantys kvapai tualete: kada gelbsti liaudiški sprendimai?
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekos: ką reikia žinoti gyventojams?
• Karštai dienai – salotos su arbūzais: išbandykite 3 vegetariškus receptus.
• Ką žinoti, norint paskirstyti saulės elektrinės generuojamą galią tarp objektų?
• Kad vaikų vasaros atostogos neištuštintų kišenių tėvams: 4 veiklos.
• Patvirtintos naujos visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos II pusmečiui.
• 6 patarimai, kurie padės braškes kuo ilgiau išlaikyti kokybiškas.
• Jauni lietuviai perka daugiau suklastotų gaminių ir naudojasi piratiniu turiniu.
• Augintinis ir nepriekaištingai graži veja – (ne)suderinama?
• Personalo vadovė įvardijo tris auksines taisykles bendraujant su CEO.
• Uodo įkandimas – ne tik erzinantis, bet ir pavojingas: gali grėsti sutrikimai.
• ES uždraudė „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „TV Center International“ TV programas.
• Latvija uždraudė visus Rusijoje registruotus televizijos kanalus.
• Dalis gamintojų atsisako dyzelinių variklių: kuo jie bus keičiami?
• Ir pelėsinis sūris gali supelyti: ar sūrį dar galima vartoti, su kuo jį derinti?
• Psichologas apie ryšį su tėčiais: pasitelkite kantrybę ir humorą.
• „Standard & Poor’s“ patvirtino Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą.
• Atliktas svarbus žingsnis perimant elektros energetikos valdymą.
• Parduodate namą su saulės elektrine? Jo vertė gali būti didesnė.
• Skausmas menstruacijų metu gali virsti tikru iššūkiu: kaip su tuo kovoti?
• Burokėlių paradoksas: dažniau valgome šaknis, o naudos daugiau – lapuose.
• Interjero dizainerė pataria, kaip įsirengti patogią darbo vietą namuose.
• Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete.
• Kosmetikos priemonės su rūgštimis: ar tikrai vasarą geriau jų nenaudoti?
• Vaikų saugumas internete: 9 taisyklės, kurias tėvai privalo žinoti ir taikyti.
• Elektromobilių proveržiui skatinti ­– 50 mln. eurų.
• 1:0 Kauno naudai – Dariaus ir Girėno stadione sužaliavo veja.
• Meditacija ir darbo skambučiai – televizoriaus funkcijos, kurios jus nustebins.
• Kovoti su stresu gali padėti ir piešimas: 5 programėlės.
• Kuo geresnis oras, tuo daugiau darbo turi vaikų traumatologas.
• Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą.
• (Be) ryšio danguje: kodėl internetas lėktuve vis dar retenybė?
• Buitiniai, nebuitiniai vartotojai: vienodos galimybės prisijungti prie tinklų .
• Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?
• Dažniausios lietuvių ligos: kurios kamuoja vyrus, o kurios – moteris?
• Automobilio likvidumas: kaip neprarasti pinigų parduodant automobilį?
• Permainingi metai: pigiausią šildymo sezoną pakeitė brangiausias.
• Įvardijo ženklus, kuriuos siunčia organizmas, jei trūksta magnio.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127