Socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?

Socialiniai tinklai – tarsi ratas, kuriame vienu metu sukasi ir itin operatyvi bei naudinga informacija, ir dezinformacijos sūkuriai, tačiau esama priemonių juos atpažinti išvengiant rimtesnių informacinių grėsmių ir jų padarinių.

Tam reikalingi kritinio mąstymo bei medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiai, ypač tai aktualu jaunam ar pradedančiajam socialinių tinklų vartotojui.

Šie ir kiti socialinių medijų vartojimo įpročiai, elgesys, tinklų kultūra, veikimo mechanizmai, grėsmės, naudos, aktualijos ir iššūkiai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje „Tarp eilučių“: socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?“.

Diskusijoje, kurią moderavo LRT televizijos, radijo laidų kūrėja ir vedėja Gerūta Griniūtė, dalyvavo komunikacijos specialistė, projektų vadovė komunikacijos agentūroje „Fabula Rud Pedersen Group“ Indrė Vareikytė, kaip nepriklausoma ekspertė rašanti straipsnius dezinformacijos tema, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius Andrius Šuminas, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys ir nuomonės formuotojas, „Laisvės TV“ socialinių tinklų naujienų apžvalgininkas Paulius Mikolaitis (Paul de Miko).

„Nesuprasdami socialinių tinklų veikimo principų ir algoritmų mes papuolame į vadinamuosius socialinius burbulus, iškreipiančius bendrą vaizdą. Pamirštame, kad socialiniai tinklai yra verslas, o mes juos vadiname komunikacine erdve. Tai mums jie yra komunikacinė erdvė, o kažkas iš to uždirba. Tad informacija mums pateikiama ne iš humanistinių paskatų, kad mes kuo daugiau sužinotume, o yra tam tikras tikslas, dėl ko mes tą informaciją matome. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog toks yra verslo modelis. Pasirinkę žiūrėti specifinę informaciją, ilgainiui mes ir matysime tik tos rūšies informaciją. Ir, žinoma, kad tai yra susiaurintas, iškreiptas vaizdas, neatspindintis visos tematikos ir problematikos. Socialiniai tinklai užfiksuoja, kad man tai yra įdomu, ir jie stengiasi pasiūlyti kuo daugiau panašios informacijos“, – kalbėjo I. Vareikytė.

Diskusijos dalyvių nuomone, vartotojui yra labai svarbu suvokti, kad jam siūloma atfiltruota informacija, ir todėl reikėtų pasidomėti platesniu vaizdu, galbūt pasižiūrėti, ar yra, tarkim, jį dominančia tema kitų šaltinių ar grupių, o ne aklai tikėti, kad tai yra vienintelė teisinga informacija. Gyvendami informaciniame burbule, galime pasidaryti patiklesni ir lengviau priimti nepatvirtintus gandus bei istorijas.

Atsakymą, kodėl žmonės gana lengvai patiki melagingomis naujienomis, suformulavo doc. A. Kairys: „Mūsų tokia prigimtis, kad didžiąją dalį informacijos apdorojame intuityviai, ir čia labai didelį vaidmenį vaidina emocijos. Todėl net išsilavinę žmonės kartais pasidalina melagienomis. Koją dažnai kiša ir skuba, vertinimas ir veikimas neatvėsus nuo emocijų.“

Diskusijos dalyviai sutarė, kad socialiniai tinklai gali būti ne tik dezinformacijos šaltinis, bet ir patys padėti demaskuoti dezinformaciją. „Tiek į socialinius tinklus, tiek į paieškų variklius iš esmės žiūriu kaip į įrankį. Jei kyla įtarimas, kad pateikta informacija yra melagiena, paprastai patikrai skiriu septynių minučių rutiną. Tarkim, pavyksta išsiaiškinti, kad tai nėra „naujiena“, o vaizdo įrašas iš 2014 metų. Tuomet būtinai apie tai informuoju savo sekėjus“, – kaip vieną kovos su dezinformacija pavyzdžių pateikė P. Mikolaitis (Paul de Miko), kalbėdamas apie nuomonių formuotojų vaidmenį ir atsakomybę keliant turinį į socialinius tinklus.

„Čia kartu yra ta geroji socialinių tinklų pusė, kad atsiranda žmonės, kurie sako – pasižiūrėk atidžiau, čia viskas ne taip. Prie to prisideda ir vadinamieji debunkinimo (melagingos informacijos atkleidimo) projektai. Tai padeda kovoti su dezinformacijos bangomis. Bet iš esmės pritariu, kad kiekvienas iš mūsų turėtume turėti savo septynių minučių ar panašią rutiną ir gebėjimų patikrinti informaciją“, – sakė prof. A. Šuminas.

Kalbėdamas apie naujausias socialinių tinklų tendencijas ir jų teikiamas naudas, VU Komunikacijos fakulteto profesorius išskyrė „TikTok“ transformaciją: „Anksčiau „TikTok“ dažniausiai buvo vertinamas kaip paauglių pramoginis kanalas, dabar jis tapo labai svarbus fiksuojant įvykius ir pateikiant informaciją iš fronto linijos. Tokiu būdu karas Ukrainoje tapo svarbus ir jaunajai „TikTok“ kartai.“ Prof. A. Šuminas pažymėjo, kad socialinės medijos labai prisidėjo prie Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio fenomeno formavimosi, kartu jam tapdamos ruporu, kurį girdi visas pasaulis.

Apibendrindami diskusiją jos dalyviai sutarė, kad medijų ir informacinio raštingumo pagrindai turėtų būti giliau integruoti į švietimo sistemą – dabar šia linkme dirbama, bet kol kas nepakankamai.

Diskusiją paskatino ir tyrimų duomenys, rodantys, kad Lietuvos jaunimas naujienas labiau seka socialiniuose tinkluose, o ne tradicinėje žiniasklaidoje, be to, pagal kritišką informacijos viešojoje erdvėje vertinimą esame vieni iš autsaiderių Europos Sąjungoje.

Diskusija „Tarp eilučių“: socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?“ yra Kultūros ministerijos organizuojamo renginių ciklo „Tarp eilučių“, skirto aptarti medijų ir informacinį raštingumą įvairiose kultūros srityse, dalis. Diskusija buvo įtraukta į praėjusį savaitgalį Birštone vykusio diskusijų festivalio „Būtent!“ programą.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9