Veterinarijos ekspertė: fejerverkai kelia stresą ir pavojų gyvūnų sveikatai

Savaitgalį Vilniuje vyksiantis tarptautinis fejerverkų festivalis gali tapti tikru išbandymu arčiau renginio vietos būsiantiems augintiniams. Veterinarijos specialistė Justina Maniušienė sako, kad šunų ir kačių klausa yra daug jautresnė nei žmogaus.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Todėl fejerverkų sproginėjimas gyvūnams gali sukelti ne tik stresą, baimę ar agresiją, bet ir pavojų sveikatai ar net gyvybei.

Gyvūnai girdi tai, ko žmogus negali

Žmogaus klausos spektras yra maždaug 64–23000 Hz, šuo girdi 67–45000 Hz, katė – 10–80000 Hz. Šunys girdi labai žemus dažnius ir netgi ultragarsą, o katės geba girdėti nuo infra iki ultragarso dažnio. Jautri klausa padeda gyvūnams orientuotis aplinkoje, katės ultragarso dažniu netgi bendrauja vienos su kitomis.

„Fejerverkų keliamas triukšmas yra maždaug 150 decibelų. Žmogaus klausai pakenkti gali jau 90 decibelų garsas, o grėsmė prarasti klausą kyla ir nuo 120 decibelų. Šunys ir katės prarasti klausą gali nuo 85 decibelų garso. Žinant, kad katės ir šunys girdi tai, ko negirdi žmogus, galime tik įsivaizduoti koks siaubingas triukšmas jiems yra 150 decibelų.

Fejerverkų keliamas garsas gyvūnui asocijuojasi su pavojumi, gali sukelti netgi fizinį skausmą, jei garsas yra girdimas ilgą laiką. Daugeliui gyvūnų, garsūs sproginėjimai kelia baimę, nerimą, netgi agresiją. Kokius jausmus sukels priklausys nuo to, kokias asociacijas šuo su tokiu garsu turi. Galbūt jam garsus trenksmas asocijuojasi su pasilikimu vienam, jei pavyzdžiui, mažas šuniukas būdamas vienas namuose nuolatos girdėjo kaimynus kalant į sieną. Tokiu atveju jam trenksmas susisiejo su pasilikimu vienam namuose, kas galimai kelia baimę ir nerimą, o jūs to net nežinote“, – sako veterinarijos vaistinių tinklo „Vet1“ atstovė J. Maniušienė.

Kelia ne tik stresą, bet ir pavojų gyvybei

Gyvūnai, kaip ir žmonės, į didelį garsą reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, medžiokliniai šunys, kurie prie šūvio garso yra pripratę, fejerverkų sproginėjimų tikriausiai nelaikytų grėsme ir tai jiems nekeltų streso. Nepratę prie sproginėjimų gyvūnai greičiausiai ieškos saugios vietos, bėgs slėptis, kiti gali gintis ir kąsti, bandyti nutrūkti nuo pavadėlio, loti, neprisileisti žmogaus ar kito gyvūno.

Dažnu atveju reakcija būna būtent tuo metu, kai girdimas garsas. Triukšmui nutilus, gyvūnas dažniausiai nurimsta.

„Tačiau gali būti atvejų, kuomet lieka ilgalaikės pasekmės ir gyvūnui kiekvienas garsesnis triukšmas ar trinktelėjimas gali pradėti kelti tam tikrą reakciją, baimę, nerimą. Tokiu atveju, augintiniui gali būti sunku pasilikti vienam, jis gali rodyti agresiją žmonėms ar kitiems gyvūnams, gali būti linkęs pabėgti nuo savo šeimininkų“, – sako „Vet1“ ekspertė J. Maniušienė.

Taip pat kyla pavojus ir fizinei šuns ar katės sveikatai, gali sutrikti klausa arba gyvūnas gali visai apkursti. Augintiniui išsigandus gali kilti pavojus jo gyvybei, jis gali pradėti save žaloti, gali susižaloti bėgdamas ar slėpdamasis, pabėgęs lauke gali patekti po automobilio ratais.

Veterinarijos ekspertė apie fejerverkų keliamą pavojų siūlo galvoti kompleksiškai: tai yra ne vien augintiniui kylantis stresas, baimė ar nerimas, tai yra tiesioginis pavojus jo ir netgi aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Patarimai, kaip padėti augintiniams:

Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namuose, stenkitės jų nevedžioti lauke. Jei yra galimybė išvykti ten, kur fejerverkų nesigirdi, taip ir padarykite. Taip sumažinsite tikimybę gyvūnui patirti stiprią organizmo reakciją į fejerverkų keliamą garsą bei pabėgimo tikimybę.

Nepalikite gyvūno namuose vieno. Stenkitės augintinį užimti mėgstama veikla, stebėkite kaip jis jaučiasi. Nesijaudinkite, nes gyvūnas jaučia šeimininko emocijas, todėl jausdamas, kad jūs nervinatės, gali pradėti nervintis ir pats.

Uždarykite langus ir duris, užtraukite užuolaidas, kad kuo mažiau garso ir šviesų patektų į namus ir kad augintinis negalėtų pabėgti.

Jei reikia išvykti iš namų, palikite augintiniui įjungtą šviesą, muziką ar televizorių, uždarykite langus.

Paruoškite vietą namuose, kur augintinis galėtų pasislėpti ir jaustųsi saugiai. Tai gali būti vonia, įeinama spinta, kambarys be langų ar kita vieta, kurioje garsas būtų mažiausias ir šviesų matytųsi mažiausiai.

Jei augintinis labai nerimauja girdėdamas fejerverkus, galima jam padėti duodant specialių papildų nervų sistemai, kurie padeda nusiraminti ir lengviau išgyventi fejerverkų šaudymą. Tiesa, tokius papildus reikėtų vartoti bent keletą dienų iki fejerverkų ir per juos. Jei tai sezonas prieš Naujuosius metus, kai fejerverkai šaudomi nuolatos, tokius papildus galima duoti visą šventinį laikotarpį.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139