Veterinarijos ekspertė: fejerverkai kelia stresą ir pavojų gyvūnų sveikatai

Savaitgalį Vilniuje vyksiantis tarptautinis fejerverkų festivalis gali tapti tikru išbandymu arčiau renginio vietos būsiantiems augintiniams. Veterinarijos specialistė Justina Maniušienė sako, kad šunų ir kačių klausa yra daug jautresnė nei žmogaus.

Todėl fejerverkų sproginėjimas gyvūnams gali sukelti ne tik stresą, baimę ar agresiją, bet ir pavojų sveikatai ar net gyvybei.

Gyvūnai girdi tai, ko žmogus negali

Žmogaus klausos spektras yra maždaug 64–23000 Hz, šuo girdi 67–45000 Hz, katė – 10–80000 Hz. Šunys girdi labai žemus dažnius ir netgi ultragarsą, o katės geba girdėti nuo infra iki ultragarso dažnio. Jautri klausa padeda gyvūnams orientuotis aplinkoje, katės ultragarso dažniu netgi bendrauja vienos su kitomis.

„Fejerverkų keliamas triukšmas yra maždaug 150 decibelų. Žmogaus klausai pakenkti gali jau 90 decibelų garsas, o grėsmė prarasti klausą kyla ir nuo 120 decibelų. Šunys ir katės prarasti klausą gali nuo 85 decibelų garso. Žinant, kad katės ir šunys girdi tai, ko negirdi žmogus, galime tik įsivaizduoti koks siaubingas triukšmas jiems yra 150 decibelų.

Fejerverkų keliamas garsas gyvūnui asocijuojasi su pavojumi, gali sukelti netgi fizinį skausmą, jei garsas yra girdimas ilgą laiką. Daugeliui gyvūnų, garsūs sproginėjimai kelia baimę, nerimą, netgi agresiją. Kokius jausmus sukels priklausys nuo to, kokias asociacijas šuo su tokiu garsu turi. Galbūt jam garsus trenksmas asocijuojasi su pasilikimu vienam, jei pavyzdžiui, mažas šuniukas būdamas vienas namuose nuolatos girdėjo kaimynus kalant į sieną. Tokiu atveju jam trenksmas susisiejo su pasilikimu vienam namuose, kas galimai kelia baimę ir nerimą, o jūs to net nežinote“, – sako veterinarijos vaistinių tinklo „Vet1“ atstovė J. Maniušienė.

Kelia ne tik stresą, bet ir pavojų gyvybei

Gyvūnai, kaip ir žmonės, į didelį garsą reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, medžiokliniai šunys, kurie prie šūvio garso yra pripratę, fejerverkų sproginėjimų tikriausiai nelaikytų grėsme ir tai jiems nekeltų streso. Nepratę prie sproginėjimų gyvūnai greičiausiai ieškos saugios vietos, bėgs slėptis, kiti gali gintis ir kąsti, bandyti nutrūkti nuo pavadėlio, loti, neprisileisti žmogaus ar kito gyvūno.

Dažnu atveju reakcija būna būtent tuo metu, kai girdimas garsas. Triukšmui nutilus, gyvūnas dažniausiai nurimsta.

„Tačiau gali būti atvejų, kuomet lieka ilgalaikės pasekmės ir gyvūnui kiekvienas garsesnis triukšmas ar trinktelėjimas gali pradėti kelti tam tikrą reakciją, baimę, nerimą. Tokiu atveju, augintiniui gali būti sunku pasilikti vienam, jis gali rodyti agresiją žmonėms ar kitiems gyvūnams, gali būti linkęs pabėgti nuo savo šeimininkų“, – sako „Vet1“ ekspertė J. Maniušienė.

Taip pat kyla pavojus ir fizinei šuns ar katės sveikatai, gali sutrikti klausa arba gyvūnas gali visai apkursti. Augintiniui išsigandus gali kilti pavojus jo gyvybei, jis gali pradėti save žaloti, gali susižaloti bėgdamas ar slėpdamasis, pabėgęs lauke gali patekti po automobilio ratais.

Veterinarijos ekspertė apie fejerverkų keliamą pavojų siūlo galvoti kompleksiškai: tai yra ne vien augintiniui kylantis stresas, baimė ar nerimas, tai yra tiesioginis pavojus jo ir netgi aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Patarimai, kaip padėti augintiniams:

Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namuose, stenkitės jų nevedžioti lauke. Jei yra galimybė išvykti ten, kur fejerverkų nesigirdi, taip ir padarykite. Taip sumažinsite tikimybę gyvūnui patirti stiprią organizmo reakciją į fejerverkų keliamą garsą bei pabėgimo tikimybę.

Nepalikite gyvūno namuose vieno. Stenkitės augintinį užimti mėgstama veikla, stebėkite kaip jis jaučiasi. Nesijaudinkite, nes gyvūnas jaučia šeimininko emocijas, todėl jausdamas, kad jūs nervinatės, gali pradėti nervintis ir pats.

Uždarykite langus ir duris, užtraukite užuolaidas, kad kuo mažiau garso ir šviesų patektų į namus ir kad augintinis negalėtų pabėgti.

Jei reikia išvykti iš namų, palikite augintiniui įjungtą šviesą, muziką ar televizorių, uždarykite langus.

Paruoškite vietą namuose, kur augintinis galėtų pasislėpti ir jaustųsi saugiai. Tai gali būti vonia, įeinama spinta, kambarys be langų ar kita vieta, kurioje garsas būtų mažiausias ir šviesų matytųsi mažiausiai.

Jei augintinis labai nerimauja girdėdamas fejerverkus, galima jam padėti duodant specialių papildų nervų sistemai, kurie padeda nusiraminti ir lengviau išgyventi fejerverkų šaudymą. Tiesa, tokius papildus reikėtų vartoti bent keletą dienų iki fejerverkų ir per juos. Jei tai sezonas prieš Naujuosius metus, kai fejerverkai šaudomi nuolatos, tokius papildus galima duoti visą šventinį laikotarpį.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9