Kodėl žaisti kompiuterinius žaidimus yra efektyviau nei krimsti sausą teoriją?

Kompiuteriniai žaidimai kai kuriems – laisvalaikio praleidimo būdas, o kitiems – net pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau, ar žinojote, kad žaidžiant kompiuterinius žaidimus taip pat galima mokytis ir įgyti ne tik vadovėlinių žinių, bet ir praktinių, gyvenimiškų įgūdžių?

Apie tai, kaip kinta lietuvių požiūris į kompiuterinius žaidimus, kokie kompiuteriniai žaidimai yra tinkami vaikams bei kokių įgūdžių jie gali suteikti, pasakoja rugsėjo 8-9 d. vyksiančio didžiausio Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! pranešėjas – Artūras „Artojas“ Rumiancevas, „GameOn“ renginio komandos narys ir kompiuterinių žaidimų fanas.

Nuomonė apie kompiuterinius žaidimus – keičiasi?

Anot A. Rumiancevo, suvokimas apie kompiuterinių žaidimų svarbą asmenybės ugdyme Lietuvoje po truputį keičiasi į teigiamą pusę.

„Vakaruose jau seniai nebekyla diskusijos apie kompiuterinių žaidimų poveikį žmonėms, nes žaidimų kenksmingumas yra daugybę kartų moksliškai paneigtas. Žaidžia ne tik vaikai, bet ir suaugę – vidutinis žaidėjų amžius JAV yra 32 m., – pastebėjo A. Rumiancevas. – O štai neigiami nusistatymai kompiuterinių žaidimų atžvilgiu būdingi rytų blokui, į kurį įeina Lietuva, Lenkija, Balkanų šalys. Sovietmečiu neturėjome nei kompiuterių, nei žaidimų, tad daugiausiai tamsių mitų apie žaidimus atkeliauja būtent iš to laikotarpio, kai pirmąsyk susidūrę su žaidimais pernelyg į juos įsitraukėme – dažnai tai pamirštame ir nė nepaisome, kad šiandien žaidimų kultūra visiškai kitokia. Lietuvoje yra kelios skirtingos kartos, ir kiekviena jų savaip traktuoja informacines technologijas. Nuomonę pakeisti sunku, nes kiekvienas remiasi savais potyriais.“

Kompiuterinių žaidimų fanas pastebi, kad, nors Lietuvoje kol kas dar tik diskutuojama, ar iš kompiuterinių žaidimų gali būti kokios naudos, tačiau jau jaučiamas lūžis. Vis daugiau žmonių naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, o suaugę nebebijo prisipažinti, kad ir patys žaidžia kompiuterinius žaidimus, ne tik jų atžalos.

Artina ryšį tarp vaikų ir suaugusių

Nors įprasta manyti, kad kompiuteriniai žaidimai neugdo žmoguje jokių socialinių įgūdžių, A. Rumiancevas tikina, kad žaidimai – terpė, vienijanti skirtingo amžiaus žmones.

„Kompiuteriniai žaidimai gali padėti užmegzti geresnius santykius su šeimos nariais, ypač su vaiku. Jeigu vaikas kompiuterinius žaidimus žais komandoje su kitais šeimos nariais, tikėtina, kad jis bus labiau linkęs dalintis patyrimais, jausis drąsesnis, todėl kompiuteriniai žaidimai tampa dar viena tema tarpusavio pašnekesiams“, – sakė A. Rumiancevas.

Kompiuteriniai žaidimai ugdo socialinius įgūdžius?

Kompiuteriniai žaidimai moko ne tik vadovėlinių tiesų – jie taip pat skatina pasisemti gyvenimiškos patirties.

„Vaikus įprasta mokyti įvairių žaidimų pagalba – lėktuvėliai, eilėrasčiai, garsų ar judesių pamėgdžiojimai. O kompiuteriniai žaidimai – dar viena mokymosi forma, tik perkelta į virtualųjį pasaulį“, – teigė pašnekovas.

„Kompiuterinių žaidimų srityje kasmet atliekama daugybė tyrimų. Naujausi duomenys, spausdinami paskutiniame „Scientific American“ numeryje, rodo, kad kompiuteriniai žaidimai gerina vaikų bendruosius kognityvinius gebėjimus: žodžių, teksto įsiminimą, vaizdų atpažinimą, loginį mąstymą, informacijos supratimą, greičiau priimamos naujos idėjos. Jie lavina netgi daugiau nei specialiai sukurti mąstymą lavinantys žaidimai“, – sakė Valentina Dagienė, profesorė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto dėstytoja.

A. Rumiancevas atkreipia dėmesį – stereotipus, kad kompiuteriniai žaidimai – tik pasyvus sėdėjimas prie monitoriaus, taip pat būtina laužyti. „Gimnastikos ar jogos kompiuteriniai žaidimai skatina vaiko fizinį aktyvumą, o jei grojimas virtualia gitara lavina muzikinius gebėjimus, – sakė jis. – Komandiniai kompiuteriniai žaidimai puikiai moko, kaip elgtis komandoje, kaip siekti pergalės ne individualiai, bet su kitais komandos nariais, moko bendravimo ir kantrybės. Žaidimai taip pat gali įkvėpti mokytis – pasirinkus istorinį žaidimą, kurio veiksmas vyksta Senovės Romoje, vaikas įgaus tikrų istorinių žinių.“

Tėvų pareiga – moderuoti turinį

Anot A. Rumiancevo, noras atsirinkti vaikui ir jo amžiui tinkamus kompiuterinius žaidimus pareikalaus šiek tiek laisvo laiko.

„Kiekvienas gali rasti sau ar šeimai tinkantį žaidimą – pagal amžių, tematiką, šeimos viziją. Pirmasis orientyras renkantis žaidimus yra amžiaus nuoroda – septynmečiui tikrai nebus tinkamas žaidimas, ant kurio nurodytas PEGI 18 reitingas, nes toks reitingas suteikiamas tik žaidimams su grafinėmis, smurtinėmis scenomis, ar necenzūrine kalba. Tačiau tai nereiškia, kad septynmetis negali žaisti PEGI 12 žaidimo. PEGI reitingai yra rekomendacinio pobūdžio, o kiekvienas jų yra iliustruojamas pagalbiniais ženklais, tad tėvai iš pirmo žvilgsnio gali nuspręsti, ar turinys tinkamas jų atžalai. Jokiu būdu negalime sumenkinti tėvų rolės ar atsakomybės sprendžiant, kokioje aplinkoje jų atžala leidžia savo laisvalaikį,“ – apie žaidimų reitingavimą pasakojo A. Rumiancevas.

Tačiau pašnekovas tikina – amžiaus nuorodos nereikėtų pervertinti. „Jeigu vaiko amžius atitinka nurodytą kompiuterinio žaidimo ženklelyje, tačiau rodomos scenos nejaukios net ir suaugusiam žmogui – vaikui tikrai reikės palūkėti ir subręsti“.

O toliau, anot A. Rumiancevo, reikėtų skirti bent pusė valandos stebėjimui, kaip vaikas žaidžia pasirinktą žaidimą – taip bus galima įvertinti, kiek turinys yra tinkamas vaikui, šeimos auklėjimui. O kai bus nuspręsta – tegul vaikas žaidžia be tėvų priežiūros.

Apie kompiuterinių žaidimų svarbą asmenybės ugdyme daugiau sužinosite jau rugsėjo 8–9 d. Vilniuje, „Litexpo“, vyksiančiame antrajame didžiausiame Baltijos regione modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!.

• Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus.
• 3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas.
• Vilnius kviečia pasaulio architektus: konkursas stoties teritorijai pertvarkyti.
• Prezidentas skiria naują Prezidentūros kanclerę ir Komunikacijos grupės vadovę.
• Svarbi informacija projektuotojams.
• „Ignitis“ pataria: ką reikia žinoti sudarant sutartis telefonu?
• Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?
• Lietuvių abejingumas gaisro atveju: dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas.
• Primename – nuo stabligės ir difterijos skiepykitės nemokamai.
• Nuo kito trečiadienio „Regitroje“ atnaujinami praktikos egzaminai.
• ES Taryba patvirtino tikslines ribojamąsias priemones Rusijos pareigūnams.
• Atnaujinami praktiniai vairuotojų mokymai.
• Santaros klinikose pradedama naujų SARS-CoV-2 viruso atmainų paieška.
• Telefono baterija: priežiūra ir dažniausios klaidos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 515 naujų koronaviruso atvejų.
• Užimtumo tarnybos prognozė: kam šįmet geriausiai seksis įsidarbinti?
• Benediktui Vanagui vienu metu atliktos riešo ir peties operacijos.
• KTU kviečia kartu ruoštis 5 pagrindiniams brandos egzaminams.
• Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambarys?
• Kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos.
• Prie robotų gamintojų durų - eilės. Virusui išvaikius žmones, dirbs mašinos.
• 5 automobilių technologijos, atsiradusios iš telefonų.
• „Samsung“ pristatė televizorių naujienas, tarp jų – ir tinkamas naudoti lauke.
• Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius.
• Storas sniego sluoksnis erkėms tarsi antklodė, prasideda erkių sezonas.
• Pasikartokime: kaip apsaugoti asmeninius duomenis?
• Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą.
• Ar technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė - moteris?
• Nustatyti dar 25 iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso atvejai .
• Beveik pusė visų sukčiavimo nusikaltimų yra padaroma telefonu.
• Kaip apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis?
• Eksperto patarimai: 5 dažniausios buitinės technikos problemos ir sprendimai.
• Psichologė: neigiamos emocijos taip pat turi prasmę ir yra mums reikalingos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 452 nauji koronaviruso atvejai.
• Darbo rinka atsispyrė antrojo karantino įtakai.
• Pritarta siūlomai prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikai.
• Išjudinta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija: gyvūnai gyvens daug erdviau.
• Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje atpigo 33 proc..
• Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tabletės.
• Nešiojamųjų kompiuterių higiena: kaip teisingai juos valyti ir dezinfekuoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90