Infraraudonųjų spindulių termometrai: dar neišmokome jais naudotis?

Iki pandemijos buvę tikra egzotika, infraraudonųjų spindulių termometrai pasklido po viešąsias erdves, leisdami akimirksniu pamatuoti temperatūrą ir nustatyti sergančiuosius. Kaip teisingai interpretuoti rodmenis ir ar verta juos naudoti namuose, atsako vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė sako, kad šie termometrai yra patogūs naudoti namuose, kadangi jų pagalba be kūno papildomai galima išmatuoti ir vandens bei maisto temperatūrą – tai labai pravartu auginantiems mažylius.

„Dažnai temperatūros matavimas vaikams nėra malonus procesas, o su šiuo termometru galima patogiai apytikriai nustatyti, ar vaiko temperatūra yra pakilusi ir tada vertinti, ar norima tikslesnių rezultatų naudojant kitą termometrą. Ypač jie patogūs nakties metu, kai vaikas miega ir abejojama, ar jam temperatūra jau kyla, ar dar ne – nereikia vaiko budinti“, – komentuoja ji.

Kaip teisingai matuoti?

Remiantis gamintojo instrukcijomis, prieš matavimą termometras turėtų būti laikomas bent 30 min. pastovioje kambario temperatūroje, jo įjungti nereikia.

„Paspaudus „Start“ mygtuką, ekrane 1 sek. matomi visi segmentai. Tuomet ekrane pasirodo mirksintis «°C»/«°F» simbolis, mėlyna švieselė bei pyptelėjimas, pranešantys, kad prietaisas parengtas matavimui. Tikslesniam matavimui nuo kaktos reikia pašalinti visus plaukus, prakaitą ar purvą. Termometras turėtų būti nukreiptas ne didesniu nei 1-3 cm atstumu į kaktos vidurį. Atstumas gali skirtis – tai priklauso nuo gamintojo, bet dažniausiai rekomenduojama iki 3 cm. Termometro sensoriui nustačius, kad atstumas yra teisingas, matavimas atliekamas automatiškai, po maždaug 3 sek. pasigirsta ilgas garsinis signalas, reiškiantis matavimo pabaigą. Negalima atitraukti prietaiso, kol matavimas nepasibaigė“, – kaip naudotis termometru aiškina G. Tautkevičienė.

Jei temperatūra matuojama pačiam sau, vaistininkė sako, kad atkreipus termometrą į save matoma žalia šviesa, reiškianti, kad matavimas prasideda, termometrą reikia laikyti atkreiptą į kaktą, kol šviesa užges, o išgirdus signalą – ekrane bus matomas rezultatas. Ji pataria viso temperatūros matavimo metu termometrą laikyti vertikaliai.

Nukreipti į kaktą

Rekomenduojama, kad infraraudonųjų spindulių termometrais būtų matuojama kakta, mat ją lengviau pasiekti ir paprasčiau išlaikyti nejudinamą.

„Per pandemiją viešose įstaigose buvo matuojama riešo temperatūra dėl kilusio žmonių pasipiktinimo ir baimių, kad infraraudonieji spinduliai pablogins jų atmintį ar kitas kognityvines funkcijas“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.

Normali temperatūra matuojant šiuo termometru yra 35.4 – 37.4 °C, tačiau matuojant skirtingose kaktos vietose temperatūra gali skirtis.

„Norint gauti tikslesnius rezultatus, temperatūra neturėtų būti matuojama valgio metu ar iš karto po jo. Matuojant neturėtų būti geriama. Taip pat nerekomenduojama judėti prieš matavimą ar jo metu. Be to, temperatūra neturėtų būti matuojama drėgnoje patalpoje“, – pažymi vaistininkė.

2 iš 3 prašo patarimo

Anot G. Tautkevičienės, kokį termometrą išsirinkti – vienas dažniausiai užduodamų klausimų vaistinėje. Iš 3 klientų, perkančių termometrą, bent 2 visada klausia patarimo.

„Dažnai vyresnio amžiaus gyventojai vis dar ieško gyvsidabrinių termometrų, kurie pagal Europos Sąjungos direktyvas nepardavinėjami jau 13 metų. Jie argumentuoja, kad tai jiems buvo geriausias termometras, bet tuo pačiu prasitaria, kad jam sudužus, turėjo nemažai išgąsčio dėl gyvsidabrio keliamo pavojaus gyvybei“, – akcentuoja ji.

Vaistininkė tęsia sakydama, kad žmonės į elektroninius termometrus dažnai žiūri skeptiškai, nes, pasak jų, jie yra netikslūs. Tačiau kur kas dažnesnė problema yra ne termometras, o neteisingas jo naudojimas. Dėl to gyventojai yra linkę rinktis įprastus, skystuoju metalu pripildytus termometrus – šie sunkiau nusipurto palyginti su gyvsidabriniais, tačiau yra saugūs ir sudužus nepavojingi sveikatai.

„Tikslumas tarp skaitmeninio ir stiklinio nupurtomo yra labai panašus, jei temperatūra bus matuojama pakankamai laiko. Tuo tarpu tikslumas tarp infraraudonaisiais spinduliais matuojančio termometro ir skaitmeninio ar stiklinio skiriasi. Infraraudonųjų spindulių termometro matavimui įtakos turi aplinkos temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai ar skersvėjis. Be to, termometras neturi tiesioginio sąlyčio su kūnu. Dėl minėtų trikdžių šis termometras yra mažiau tikslus palyginti su kitais, bet remiantis jo rodmenimis, galima susidaryti apytikslį vaizdą“, – reziumuoja G. Tautkevičienė.

Taip pat yra infraraudonųjų spindulių termometrų, turinčių papildomą antgalį, kurio pagalba galima pamatuoti temperatūrą ausyje – šio termometro rodmenys yra tikslesni.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9