Slidūs takai laužo kaulus. Kam rizika didžiausia ir kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais.

Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau nei vyrams, net ir vyresnio amžiaus, arba jaunimui.

„Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai yra ne tik dažnesni, bet ir sunkiau gydomi. Tyrimai rodo, kad sulaukus 65-erių metų smarkiai išauga lūžių rizika, todėl šios amžiaus grupės žmonėms judant slidesniais takais reikia elgtis labai atsargiai“, – sako Andrius Žilėnas, BTA draudimo Asmens draudimo rizikų skyriaus rizikų vertintojas.

Didesnė rizika – senjorams

Jo žodžius patvirtina ir „The Lancet“ publikuotas mokslinis tyrimas, skelbiantis, kad 2019 metais visame pasaulyje kaulų lūžius patyrė 2296 iš 100 tūkst. gyventojų. Įdomu tai, kad vertinant visas amžiaus grupes kaulai dažniau lūžo vyrams: 2620 atvejų 100 tūkst. gyventojų, lyginant su 1944 lūžių moterims.

Mokslininkai taip pat patvirtina ir jau visiems žinomą faktą, kad vyresnio amžiaus žmonėms tokių traumų rizika smarkiai didesnė nei jaunesniems.

Lietuva patenka į sąrašą valstybių, kuriose kaulų lūžių rizika yra didžiausia pasaulyje. Mūsų šalyje tokių traumų dažnis abiem lytims yra nuo 3287 iki 6407 kiekvienam 100 tūkst. gyventojų.

Svarbu tai, kad peržengus 64 metų ribą traumatologijos skyriuose dėl lūžusių kaulų pagalbos dažniau prireikia moterims. Pačioje rizikingiausioje mokslininkų aprašytoje grupėje – virš 95 metų – vidutinė lūžių rizika abiem lytims išauga net iki 15 381 iš 100 tūkst. gyventojų. Moterims ji būna beveik 20 tūkst., vyrams – beveik 10 tūkst. iš 100 tūkst. gyventojų.

Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriui vadovaujantis gydytojas-traumatologas Artūras Šulnius nurodo, jog lūžių statistikos pokyčius lemia su amžiumi vykstantys organizmo pakitimai.

„Vyresniame amžiuje dėl hormoninių pokyčių ir dėl fizinio aktyvumo mažėjimo keičiasi žmogaus kaulinė struktūra. Šie pokyčiai ypač reikšmingi moterims, labiausiai – toms, kurių kūno masė nedidelė“, – paaiškina medikas.

Ledas riziką padidina keleriopai

Jungtinės Karalystės mokslininkų 2016 metais vykdytas tyrimas parodė, kad iškritus sniegui ir takams pasidengus ledu kaulų lūžių rizika gali padidėti net kelis kartus. Tiesa, slidūs takai kelia nevienodą pavojų vyrams ir moterims, taip pat itin ryškūs pavojingumo didėjimo skirtumai atskiroms amžiaus grupėms.

Visoms amžiaus grupėms bendrai rizika patirti sunkią traumą iškritus sniegui padidėja 2,2 karto. Vaikams iki 15 metų rizika padidėja lygiai 2 kartus, jauniems žmonėms nuo 16 iki 30 metų – „vos“ 1,4 karto. Tačiau amžiaus grupėje nuo 31 iki 60 metų ledas lūžių riziką išaugina net 3,72 karto, o virš 61 metų – 3,14 karto.

Takų slidumas lūžių riziką neproporcingai stipriai išaugina moterims. Pavyzdžiui, įprastomis oro sąlygomis amžiaus grupėje net 73 visų lūžių patiria berniukai ir 27 proc. – mergaitės, tai iškritus sniegui berniukai patiria tik 42 proc. lūžių ir 58 proc. – mergaitės. Kitose amžiaus grupėse skirtumas nėra toks stiprus. Tačiau vyriausioje grupėje, virš 61 metų, iškritus sniegui lūžius patiria 78 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Tiesa, ir kai keliai sausi šioje amžiaus grupėje moterims lūžiai pasitaiko beveik triskart dažniau nei vyrams.

„Moterims per slydmetį lūžiai dažnesni dėl jų silpnesnės kaulinės struktūros. Vyrų raumenų masė didesnė, įprastai jie dirba fiziškai sunkesnį darbą, vaikystėje, jaunystėje daugiau sportuoja, daugiau dalyvauja judriuose žaidimuose. Toks fizinis aktyvumas pagerina judesių koordinaciją bei apsaugo nuo rimtesnių sužalojimų krentant“, – didesnį slidumo pavojų būtent moterims paaiškina A. Šulnius.

Kaip sumažinti lūžių riziką?

Prisiminus patarlę „Bijai vilko – neik į mišką“ galima būtų teigti, kad geriausias būdas išvengti lūžio paslydus yra nekelti kojos į lauką. Tačiau tai – toli gražu ne kiekvienam ir ne visais atvejais tinkama rekomendacija. Savo patarimų, galinčių padėti apsisaugoti nuo sunkių traumų turi ir medicinos ekspertai.

Gydytojas traumatologas primena, kad kaulai su amžiumi retėja visiems, tačiau vyrams ši diagnozė pasireiškia rečiau ir kaulų retėjimas pastebimas jau sulaukus garbingo amžiaus. „Moterims osteoporozė pradeda vystytis netrukus po menopauzės. Sulaukus šios gyvenimo fazės jau reikėtų pradėti domėtis kaulų tankiu. Ypač svarbu kaulų tankio tyrimus atlikti ir gydymą pradėti tuo atveju, kai patiriamas daugiau nei vienas galūnės lūžis“, – rekomenduoja Kauno ligoninės gydytojas.

Saugotis nuo lūžių galima ne tik padedant medikams, bet ir mechaninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, ėjimo ledu užtikrintumą smarkiai padidina specialūs ant batų padų užmaunami priedai, veikiantys tarsi spygliai žieminėms automobilių padangoms.

• Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką.
• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9