- Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis.
- Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų.
- Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh.
- Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
- Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
- Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
- Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki.
- Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių.
- Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą.
- Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Įsigydami buities prietaisą visada galvokite apie tai kaip pilnai jo galimybes išnaudosite. Šaldytuvas, kurio vidaus tūrio išnaudojimas bus tik 20% erdvės, be reikalo naudos elektros energiją. Nepirkite ir 10 amperų maitinimo bloko, jei Jūsų prietaisui reikia tik 1 ampero srovės. Optimaliausia prietaiso apkrova - nuo 70%.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Prieš imant ko nors karštai geisti, reikia ištirti, ar laimingas tas žmogus, kuris jau yra tai pasiekęs.
- Prievarta visada patraukli tiems, kurie pasižymi žema morale.
- Girdėjimas yra vienas iš penkių mūsų jutimų, tačiau klausymas – menas.
- Gyvenimas - tai filmas, kuriame įmanoma viskas. Kitaip kokia prasmė būtų gyventi?
- Išsilavinimas yra tai, kas išlieka, net kai pamiršti viską, ką išmokai mokykloje.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
Marius Ivaškevicius nepasiduoda: "Išvarymas-2. Imperija kontratakuoja"
2023-02-07 17:07:43"Šįkart apie teatrą. Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kuriame man teko garbė dirbti kelerius pastaruosius metus. Kadangi esu iš jo atleidžiamas, noriu pasidalinti savo įspūdžiais. O taip pat mintimis, kokią matyčiau jo ateitį." - taip pradeda savo pasakojimą Marius Ivaškevicius.
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
"Žinia apie atleidimą man nebuvo joks netikėtumas, seniai laukiau tokio teatro vadovo žingsnio, jis buvo logiškas ir tikėtinas. Išeiti iš teatro man buvo pasiūlyta jau sausio pradžioje, taigi prieš mėnesį, bet nenorėjau kelti audrų ir tuo pakenkti artėjančiai spektaklio „Girti“ premjerai. Perspėjau M.Budraitį, kad iki to laiko laikysiuosi tylos. Neslėpsiu, to paties tikėjausi ir iš jo. Deja, likus dviem dienoms iki minėtos premjeros jis paskubėjo iššauti pirmas, sukvietęs spaudos konferenciją ir joje paskelbęs apie vadovybės pokyčius teatre. Sakau „paskubėjo“, nes paprastai tokių spaudos konferencijų datos yra planuojamos taip, kad neužgožtų svarbiausios žinios – artėjančios premjeros. Ką gi, tai jo teisė. Skuba, vadinasi, bijo.
Daugeliui turbūt pasirodys, kad esu atleidžiamas už nelojalumą. Kitaip sakant, kerštas už tai, kad atvirai nestojau į M.Budraičio pusę, šiam susipykus su O.Koršunovu. Dalis tiesos tame yra, keršto motyvo esama, bet greičiau ne už nelojalumą, o už per didelį uolumą. Ir tai niekaip nesusiję su anksčiau minėtu konfliktu tarp M.Budraičio ir O.Koršunovo. Juolab nėra jokio pagrindo kalbėti apie kokią nors išdavystę. Skirtingai nuo O.Koršunovo, kurį su M.Budraičiu siejo ilgametė draugystė, mudviejų santykiai buvo išskirtinai darbiniai. Bet apie viską iš eilės.
Niekada neturėjau planų dirbti jokiame teatre, iki pat tos dienos, kai M.Budraitis prieš trejus metus pakvietė susitikti ir pasiūlė drauge su juo ir O.Koršunovu stoti prie Nacionalinio vairo. Vėliau sužinojau visus šio kvietimo užkulisius: teatro aktoriai jau atvirai maištavo prieš jį ir jo formuojamą repertuarą, antroji kadencija ėjo į pabaigą ir jis aiškiai suvokė, kad naujo konkurso eiti šias pareigas nelaimės. Reikėjo naujo buldozerio, o dar geriau - dviejų, galinčių jį nutempti į trečią kadenciją. Koršunovo ir mano pavardės jam pasirodė tinkamiausios šiai funkcijai. Ir jis neprašovė.
Iš pradžių į šį pasiūlymą žiūrėjau skeptiškai, nesinorėjo aukoti laisvės, bet ką šis žmogus tikrai moka - tai žadėti. Patikėjau, kad teatrui esu reikalingas dėl savo tarptautinių ryšių, galinčių pritraukti pasaulinio garso režisierių ir dramaturgų, kad mes drauge galime šį teatrą padaryti flagmanu Baltijos šalyse, ir pačiais pirmaisiais metais iš tiesų gavau galimybę judėti to link. Tiesa, tuos pirmuosius metus mums su O.Koršunovu buvo pasakyta, kad kultūros ministerija neleidžia mūsų įdarbinti, nepasibaigus esamai M.Budraičio kadencijai (kad tai įvyktų, jis turi laimėti naujus vadovo rinkimus). Šiandien, matydamas, kaip meno vadovai ir visa teatro valdymo struktūra yra keičiama kadencijos viduryje, nebežinau, ką galvoti: ar kažkas pasikeitė ministerijos nuostatuose ar M.Budraitis tiesiog tada mums melavo. Nesvarbu. Sutikome dirbti be jokių etatų ir finansinio atlygio, ir tais pirmaisiais metais buvo padarytas didžiausias darbas formuojant būsimą repertuarą. Asmeniškai pakviečiau į Nacionalinį Jan Fabre, Gžegožą Jažyną, Ivaną Vyrypajevą. Taigi, „Soliaris“, „Nakties rašytojo“ eskizas su virtuozišku M.Nedzinsko vaidmeniu (ir vėliau M.Budraičio atšaukta premjera), „Girti“ (tariausi su I.Vyrypajevu, kad šis spelialiai LNDT sukurtų naują pjesę, bet derybas perėmęs M.Budraitis galiausiai sukirto rankomis dėl 2012-aisiais jo parašytų „Girtų“). O.Koršunovas pakvietė du savo gabiausius mokinius – Jokūbą Brazį ir Laurą Kutkaitę. To rezultatas – spektakliai „Equus“ ir „Sirenų tyla“. Greta viso to dar bendri mūsų „Miegantys“. Ir tai turėjo būti tik įžanga, daugybė didelių planų ateity. Bet tada M.Budraitis laimi konkursą, gauna trokštamą naują kadenciją ir santykiai kardinaliai pasikeičia.
Jaučiu, kaip tyliai, bet nuosekliai esu stumiamas lauk. Viskas, ką bepasiūlyčiau, yra ignoruojama. Taip vieną, antrą, trečią, šeštą, septintą kartą... Ir, aišku, mano kantrybė trūksta. Atėjau dirbti, o ne klausytis nuolatinių jo „ne“. Susirenku savo pasiūlymus ir atsitraukiu nuo repertuaro formavimo. Matyt, reikia pauzės, po kurios vėl galėsime dirbti kaip dirbę. Pasirodo, nė velnio. Mano atsitraukimas yra būtent tai, ko jis siekė. Ir tai tik jo kovos pradžia. Man vis dar lieka šiuolaikinės dramaturgijos reikalai: „Versmės“ festivalis ir ilgai planuotas Lietuvos nacionalinės dramaturgijos konkursas su solidžia (10000 eurų) premija, pastatymo šiame teatre garantija ir daugybe kitų bonusų. Taigi šiuolaikinei Lietuvos dramaturgijai tikrai reikšmingas įvykis, kuris buvo įrašytas mūsų rinkiminėje programoje ir apie kurį kuriančiųjų tarpe jau iš nuogirdų plačiai žinoma, laukiama ir ruošiamasi. Ruošiamės ir mes: šlifuojami konkurso nuostatai, kuriamos statulėlės laimėtojams, sukviečiama tarptautinė žiuri. Viskas – po dviejų dienų skelbsime startą. Ir staiga M.Budraitis man sako: nėra pinigų premijai - turime atšaukti konkursą. Klausiu: galbūt nukelti? Ne, atšaukti visiškai. Bet jis juk buvo įrašytas mūsų rinkiminėje programoje (su kuria jis laimėjo konkursą), kaip vienas pamatinių Lietuvos dramaturgijos skatinimo renginių. Ir čia išgirstu jo atsakymą, kuris mane nuginkluoja: „Nesijaudink, tos visos programos skirtos tik rinkimams. Po to jų niekas nebetikrina“.
Taigi, noriu viešai atsiprašyti visų savo kolegų dramaturgų, esamų ir galbūt būsimų, kuriems šis konkursas galėjo atverti duris į teatrą. Man nepavyko. Akivaizdu, kad pinigai (numatyta premijos suma) čia niekuo dėti. M.Budraičiui tiesiog reikėjo galutinai išstumti mane iš „savo teatro“.
Pokalbio apie atleidimą metu jis miglotai pabandė įvardinti priežastis. Pirmoji: mes atėjome kaip komanda, o kadangi O.Koršunovas išėjo, laikas išeiti ir tau. Logika geležinė! Į mano klausimą, ar tokiu atveju neturėtų išeiti ir jis, tik ironiškai šyptelėjo. Suprask: kalbu visiškas nesąmones – jis čia yra nepajudinamas.
Ir antroji: atėjau su pernelyg daug idėjų, pasiūlymų ir ambicijų, o kolektyvas buvo jau nusistovėjęs, žmones tai erzino.
Taigi, kaip ir sakiau, už per didelį uolumą. Pokyčių ir didelio, ryškaus teatro ambicijų čia reikėjo tik ministerijos popieriams (kurių vėliau niekas netikrina). Kad būtų laimėtas eilinis konkursas.
Taip, aš turėjau ambicijų, kitaip kokio velnio reikėjo mane čia kviesti. Iki šių pareigų dvejus metus formavau Estijos Vaba Lava teatro repertuarą. Per tą laiką išleidau devynias tarptautines premjeras, dalis šių spektaklių vėliau gastroliavo Rygoje, Vilniuje, Varšuvoje ir Zagrebe. Tarp jų ir Kamilės Gudmonaitės „Ledynai“, po kurių premjeros Taline ji buvo iškart pakviesta dirbti vienoje prestižiškiausių Europos scenų - Berlyno Deutsches teatre. Už šiuos du sezonus gavau aukščiausią Estijos teatro apdovanojimą (mūsų Auksinio kryžiaus atitikmenį). Vidutinis ten mano prodiusuoto spektaklio biudžetas buvo 25000 eurų. Iš viso (kart devyni) – 225000. O tai yra vieno didelio LNDT spektaklio biudžetas. Suprantama, kad turėjau ambicijų – padaryti dešimt kartų daugiau ir geriau, nei man pavyko Estijoje. Ir tuo suerzinau kolektyvą.
Tik klausimas - kokį kolektyvą? Jo artimą kelių favoritų ratą? Teko girdėti šios M.Budraičio kadencijos pradžioje susirinkime jam reiškiamą teatro technikų nepasitenkinimą, kad Nacionaliniame nebeliko ryškių pastatymų, tokių kaip „Išvarymas“ arba „Katedra“ (nežinau, sutapimas ar ne, bet žmogus, tuomet kėlęs šiuos klausimus, šiandien jau teatre nebedirba). Taip pat dar teko sudalyvauti paskutiniame teatro Meno Tarybos posėdyje, kuriame buvo kalbama apie O.Koršunovo atleidimą. Ir kai aktorių atstovė, paklausta apie visą šią situacija, pradėjo kalbėti, kad, atmetus O.Koršunovo emocijas, jo išsakytuose žodžiuose yra labai daug tiesos, kad teatre iš tiesų yra „baudžiava“, aktoriai įbauginti ir delegavo ją čia tai išsakyti, ji buvo grubiai nutildyta, tvirtinant, kad teatre yra viskas puiku ir visi viskuo patenkinti. Visa tai girdėjo posėdyje dalyvavę daugybė garbingų žmonių, tarp jų ir kultūros viceministrė – jie man neleis sumeluoti.
Baigiant apie savo asmenį: tai, kad esu dar ir kuriantis dramaturgas, garsiausias iš gyvųjų Baltijos šalyse ir galbūt šiuo metu geriausios savo formos, M.Budraičio apskritai nedomino. Taip, pasirodė „Miegantys“, bet jie buvo parašyti seniai. Apie kokį nors naują kūrinį nebuvo netgi minčių. Aišku, turėjau sumanymų, kūrybinių planų, bet santykiai buvo tokie, kad galvodamas, kam tai pasiūlyti, kreipdavau savo žvilgsnį į visus įmanomus teatrus, išskyrus tą, kuriame dirbau pats. Jų pastatymai dar šiais metais išeis Taline, Berlyne ir Štutgarte. Į Lietuvos Nacionalinį, kol jam vadovaus M.Budraitis, man, suprantama, kelių nebėra. Kaip ir O.Koršunovui.
Ir čia laikas pereiti prie svarbiausios šio teksto dalies: M.Budraitis turi atsistatydinti. Kitaip Lietuvos teatre mes turėsime ypatingai toksišką situaciją. Kad ir kaip kam norėtųsi, savaime čia tvyranti įtampa jau nebeišgaruos. Jis turi atsistatydinti arba būti atstatydintas, kaip politikoje atstatydinamas ministras pirmininkas, kai visi jo ministrai išeina, ir skelbiami išankstiniai rinkimai. Taip, aš žadu juose dalyvauti su savo komanda. Drauge su kitais kandidatais, tarp kurių įmanomas ir M.Budraitis. Jo naujausias manevras, formaliai pasikviečiant tris jaunus režisierius į meno vadovo poziciją, yra tik akių dūmimas. Arba tiksliau: labai negarbingas gyvojo skydo naudojimas. Maždaug, nuo šiol kiekvienas į jį besitaikantis, pataikys į tris jaunus kūnus ir bus apšauktas naikintoju visko, kas jauna ir progresyvu.
Savirealizacijos prasme šie trys režisieriai ir iki tol turėjo idealias sąlygas kurti LNDT (taip pat ir šimtaprocentinį mano pritarimą savo sumanymams). Du iš jų tai ir darė, o trečią (be abejonės, talentingiausią iš visų Lietuvos jaunųjų) - Kamilę Gudmonaitę - aš pats asmeniškai nuo pat kadencijos pradžios įkyriai kviečiau statyti šiame teatre. Tik tuomet M.Budraičiui vis neįtikdavo jos siūlomų socialinių spektaklių projektai ir ji juos realizuodavo Oskaro Koršunovo arba Vokietijos teatruose. Dabar jis staiga ją prisiminė.
Įsivaizduoju, kiek gražių pažadų šiuo metu dalinama jauniesiems režisieriams, kaip jie čia galės padaryti nuostabų, progresyvų teatrą, kokio dar nėra buvę mūsų padangėje. Negalės. Kol ten bus M.Budraitis. Tai yra funkcionierius, kuriam nerūpi dideli užmojai. Jis neturi jokių ambicijų, išskyrus vieną – išlikti šiame poste kaip įmanoma ilgiau. Kuriame jis yra jau dvylika metų ir planuoja dar būti aštuonerius, nes įstatymas dėl dviejų kadencijų limito buvo priimtas jam esant antrojoje. Taigi jo planuose – 20 metų. Tokiu atveju mes turėtume pirmosios kadencijos M.Budraitį (2010-2015), antrosios (2015-2020), trečiosios (2020-2025) ir ketvirtosios (2025-2030). Ar jums tai nieko neprimena? Kalbu išskirtinai apie teatrą – sovietines teatro imperijas, kai vadovas, kartą paskirtas į postą, jame išbūdavo iki savo mirties. Šiandien ši tradicija toliau yra puosėlėjama Rusijoje. Kartais pasitaiko Vakaruose (F.Kastorfo, T.Ostermajerio atvejai Berlyno teatruose), bet tai yra ypatingo ryškumo legendinės teatro asmenybės.
Baisiausia, kad naujos kadencijos M.Budraitis nuolat kovoja su savo ankstesnių kadencijų palikimu. Šiandien, prisidengdamas teatro rekonstrukcija, jis kiek galėdamas marina geriausius savo pirmosios kadencijos spektaklius. Kadencijos, kurią aktoriai įvardija kaip šio teatro aukso amžių. “Išvarymas”, “Katedra”, “Didvyrių aikštė” ir daugybė kitų spektaklių yra jau daug metų nerodomi. Neva, didžioji scena remontuojama, o kitur jų rodyti neįmanoma. Vienintelis “Išvarymas” dėl savo rekordinio populiarumo buvo rodomas arenose, kaskart rinkdamas po keletą tūkstančių žiūrovų, bet galiausiai pandemija leido padėti į lentyną ir jį. Betgi jau metai, kai pandemija baigėsi, ir aš ne kartą jo klausiau, kodėl “Išvarymas” negrįžta į arenas? Atsakymas būdavo: nuostolinga, neapsimoka. Nuostolinga? Su keliais tūkstančiais garantuotų žiūrovų, iššluojančių bilietus, vos tik šie pasirodo prekyboje?
Kaip galima kovoti su savimi ankstesniuoju? Labai paprastai. Tiesiog pirmosios kadencijos repertuarą formavo ne jis, o tuometinis meno vadovas Audronis Liuga. Kuris, vos tik M.Budraitis ant šių laurų laimėjo antrąją kadenciją, buvo atleistas. Kiekvienu tokiu atveju M.Budraičiui užauga sparnai ir ima atrodyti, kad jis pats gali padaryti taip pat arba dar geriau. Po kelių nesėkmingų bandymų jis suvokia, kad vis dėlto negali ir vėl kviečiasi tuos, kurie gali. Tada jam vėl pasirodo, kad gali pats, atleidžia anuos ir taip pasaka be pabaigos. Jei M.Budraitis liks vadovo pareigose, beveik neabejoju, kad taip pat nuožmiai bus susidorojama ir su ryškiausiais šios kadencijos pradžios spektakliais, tai yra visais tais, kurių prasidėjimą inicijavau aš arba O.Koršunovas. Tam nereikia didelių pastangų: techninės problemos, aktoriaus liga, režisierius laiku neatvyko atnaujinti spektaklio. Vieną sezoną nerodai ir kitą jau nurašai – išmeti į šiukšlyną.
Ką jis dar šiandien daro – tai bando įkalti pleištą tarp dviejų teatralų kartų. Pašalindamas mus ir į mūsų vietą kviesdamas jaunuosius, tikisi, kad šie jam padės susidoroti su mūsų palikimu teatre. Tokiu būdu mes nekęsime jų, o jie - mūsų. O jis liks ant pjedestalo kaip didysis teatro reformatorius. Būtent tai ir yra jo kuriama toksiška situacija. Nacionalinis teatras privalo likti atviras visiems: ir meistrams, ir jauniesiems. Jis turi per daug potencialo ir jam skiriamų lėšų, kad aptarnautų tik vieną kartą. Ar M.Budraitis to nesupranta? Supranta, tik jau kitaip nebegali. Jis jaučiasi nesaugus, todėl visi teatro resursai, strategijos ir viešieji ryšiai yra pajungti vieninteliam tikslui - jo išlikimui vadovo poste. Vadovo, kuris menine prasme yra absoliutus nulis. Per trejus bendradarbiavimo metus iš jo neišgirdau nė vienos repertuarinės idėjos. Gal tai ir nebūtų problema, jei jis, sau tą pripažinęs, užsiimtų teatro remontu ir meninę dalį leistų formuoti tiems, kurie tai išmano - turi skonį, viziją, svorį. Arba lavintųsi pats, bent kartą ar du per metus išvykdamas į didžiuosius teatro festivalius. Pamatytų, kokios yra tendencijos dominuojančiuose Europos teatruose. Deja, tokio smalsumo M.Budraitis neturi. Teatre yra pilkasis kardinolas, kuriuo jis aklai pasitiki. Kurį kažkodėl vis vengiama viešai įvardinti ir paskirti meno vadovu. Vietoje to, nuolat kuo nors prisidengiama: tai Koršunovu su Ivaškevičium, tai trim jaunaisiais režisieriais. Tiesa, pastarojo paskyrimo atveju, jau net nebandoma slėpti, kad naujieji meno vadovai yra tik fikcija. M.Budraitis atvirai skelbia, kokias funkcijas yra jiems numatęs: vienas rūpinsis teatro edukacijos ir dramaturgijos klausimais, kitas - renginiais, vykstančiais ne scenoje, trečias - sezono pristatymo kampanijomis. Betgi visa tai yra tik užklasinė veikla, nieko bendro neturinti su meno vadovo funkcijomis.
Visi tiesiog jau įprato, kad Nacionalinis yra toks vidutinis teatras netgi Lietuvos teatrų kontekste, jau nekalbant apie platesnius vandenis, ir kitaip, matyt, būti negali. Patikėkite, dar ir kaip gali. Su tokiu biudžetu, dešimt kartų didesniu nei kitų Lietuvos teatrų, iš jo galima padaryti brangakmenį. Teatrą, į kurį dirbti veržtųsi geriausi Europos režisieriai (jau nekalbant apie lietuvius ir kitų Baltijos šalių talentingiausius), kurio spektaklių specialiai į Lietuvą važiuotų žiūrėti užsienio publika. Ir tam tereikia idėjų ir noro, pinigų jis turi pakankamai. Tuo tarpu šiandien tai yra naujomis kiliminėmis dangomis dengtas negyvas teatras. Net baisu į jį dieną užeiti - tokia tyla, kad net spengia.
Dideli modernūs Europos teatrai jau seniai nebėra tik vakarais atsidaranti dėžė, kurioje įvyksta spektaklis, publika paploja ir dėžė užsidaro. Tai nuolatine gyvybe pulsuojančios erdvės: knygynai, kavinės, diskusijos, paskaitos, parodos ir dienos gale apogėjus – spektaklis. Lietuvos Nacionalinis turi viską, kad tokiu taptų, išskyrus vadovo valią. Čia nėra net Kalėdų šventės, skirtos kolektyvui. Nėra Teatro dienos. Premjerų furšetai tokie pilki ir formalūs, kad gėda prieš visas fizines ir emocines jėgas spektakliui atidavusius aktorius. Norisi kuo greičiau juos iš ten išsivesti ir padaryti tikrą šventę kur nors miesto barų sūkuryje.
Sakysite, kam tos šventės? Teatras yra skirtas darbui. Nesutinku. Jei šventės nebus teatre, jos nepajus ir žiūrovas. Visi formaliai atidirbsime ir skirstysimės po namus. Kas šiuo metu ir vyksta Nacionaliniame.
Todėl taip, aš kviečiu M.Budraitį į dvikovą – civilizuotą idėjų dvikovą. Vadovas, sukėlęs tokią krizę svarbiausiame šalies teatre, turi trauktis. Garbingai pasitraukęs, jis gali siekti naujo pasitikėjimo mandato. Jei jis mane nugalės, aš nukelsiu prieš jį kepurę. Jei nugalės kas nors trečias – puiku. Kitu atveju, viską paliekant esamai inercijai, mūsų laukia stagnacija. Teatro kūrėjai turi galiojimo laiką. Aktoriai sensta. Jie nori ryškių vaidmenų savo geriausiu laiku. Tuo tarpu dabar jiems tenka vien tyliai iš kampo stebėti, kaip savo karjeros peripetijose vartosi šio teatro vadovas. Jau netgi nebe karjeros, nes ambicijų ten seniai nebėra – tiesiog išgyvenimo.
Ar aš tikiu, kad M.Budraitis mane išgirs ir savo noru atsistatydins? Ne, nesu toks naivus. Ir netgi manau, kad jis dėl to nėra kaltas. Kalti mes, leidę jam laimėti tą nelemtą trečią kadenciją. Dviejų kadencijų limitas yra seniai patikrinta demokratinio egzistavimo sąlyga ir ji galioja ne tik politikai. Bet kokia valdžia turi savo grimasas, ji užvaldo žmogų ir ilgainiui visi jo resursai yra pajungiami vieninteliam tikslui – ją išlaikyti. Deja, pats nuo šito narkotiko jis nulipti jau nebegali. Jam reikalinga pagalba." - rašo Marius Ivaškevicius.
Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“
87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
Algimantas Jovaiša – vienas ilgiausiai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirbančių specialistų. Pirmą kartą susidūręs su scena dar būdamas šešiametis berniukas, oficialiai tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre jis pradėjo dirbti būdamas penkiolikmečiu – 1966 metais.LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“
Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje bus pristatytas spektaklis „Geismas“, apmąstantis dabar itin paplitusią jaunystės ir naujumo maniją.Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija
Scenografė Paulė Bocullaitė: „Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija“ Jau kitą savaitgalį – balandžio 10–12 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Karolio Kaupinio naujo spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ premjera.Geriausi scenos menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Valstybiniame jaunimo teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“ bei „Boriso Dauguviečio auskaras“.Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną
Rugsėjo 13 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradės 85-ąjį teatro sezoną premjera Didžiojoje salėje. Naują spektaklį „Quanta“ pristatys režisierius Lukaszas Twarkowskis.„Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį
Gegužės 16, 17 d. 18.30 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ Didžiojoje salėje – premjera. Dviejų dalių spektaklio „Viskas, ko neturi“, pagal poeto Valdemaro Kukulo eiles, inscenizacijos autorius ir režisierius – Rolandas Kazlas. Dailininkė – Neringa Keršulytė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Ruletė“ XIV Dalios Tamulevičiūtės festivalyje pelnė net du prizus
Vakar XIV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymo metu LNDT spektaklis „Ruletė“ buvo išrinktas geriausiu festivalio spektakliu, o jo režisierius Jo Strømgren – geriausiu režisieriumi (už „Ruletę“ ir už „Feromonus“ Juozo Miltinio dramos teatre.LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.„Ruletės“ režisierius Jo Strømgren: „Kurti istoriją nuo nulio reikia drąsos“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m.Populiariausias dramos autorius Marius Ivaškevičius: mano gyvenimas fantastiškas
Kovo pabaigoje 50-metį atšventusį dramaturgą Marių Ivaškevičių Vilniuje pagauti sudėtinga – vos grįžęs iš atostogų Italijoje, kurias leido sau palikęs dramaturgo pareigas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), jis krovėsi lagaminus kelionei į Kijevą.LNDT darbą baigs dramaturgas Marius Ivaškevičius
Po dvejų metų veiklos, darbą Lietuvos nacionaliniame dramos teatro dramaturgo pozicijoje baigs Marius Ivaškevičius. Pasikeitus teatro kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams, dramaturgo pareigos tampa perteklinės.Oskaras Korshunovas: Mano atleidimo iš LNDT epopėja
"Dramatiškiausia kas įvyko per keletą metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - tai mano priėmimų ir atleidimų istorijos. Šios istorijos, beje, tikrai įeis į teatro istoriją. Jau pats mano priėmimas į teatrą vyko dramatiškom aplinkybėm". - Pradeda savo pasakojimą O. Koršunovas.Lietuvos nacionalinis dramos teatras atleidžia Koršunovą iš pareigų
Šią savaitę priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovą Oskarą Koršunovą. Tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.Teatras turi priminti žmogui, dėl ko jis galėtų numirti. Pokalbis su J. Braziu
Teatras įdomus, kai jį kuria menininkai, turintys idėjų. Toks yra jaunasis režisierius Jokūbas Brazys. 2021 metais baigęs režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas).Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti
Matas Pranskevičius – jaunosios teatro kartos aktorius, visai neseniai baigęs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, jau spėjęs įsitvirtinti profesionalaus teatro scenoje ir, už ryškius vaidmenis spektakliuose, žiūrovų atmintyje.Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos
Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.„TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą
Vilniaus Keistuolių teatras, po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, atvėrė duris ir pristatė savo pirmąją premjerą – nuotaikingą spektaklį visai šeimai – „TAIPNE“. Aido Giniočio režisuotas spektaklis mažiesiems ir jų tėvams – įkvėptas gyvenimiškos patirties, kupinas betarpiško kūrybinės komandos dalijimosi sava buitimi.Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius
Tebesitęsiant rekonstrukcijai Lietuvos nacionalinis dramos teatras spektaklius ir premjeras pristato kitose Vilniaus ir Lietuvos vietose.Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros
Liepos 2 d. buvo pristatytos naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono premjeros. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams iš pradžių LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis aprodė atnaujinamo teatro erdves.Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui
Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.Degalinės vis labiau tuština vairuotojų pinigines: apie 40 proc. metinis šuolis
Lietuvos gyventojų išlaidos degalinėse per metus išaugo beveik 40 proc., rodo „Luminor“ banko mokėjimo kortelių duomenys. Nors atsiskaitymų skaičius padidėjo mažiau nei 5 proc., vidutinė vieno mokėjimo suma šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.Dėl „Bitės“ veiksmų prieš konkurentą kenčia daugybė vartotojų
„Bitė Lietuva“ staiga sustabdė mobiliojo interneto paslaugų didmeninį tiekimą UAB „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, todėl sutriko ir daliai jos klientų teikiamos paslaugos.Šiandien elektros biržoje – kainos rekordas: dienos vidurkis sieks 61 ct/kWh
Šiandien, lapkričio 9 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks aukščiausią lygį per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina su visais mokesčiais sieks apie 61 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 92 ct/kWh.Turinį generuojančio DI amžiuje, kas yra tikrasis darbo autorius?
Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų.Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių
Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą
Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks
2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti
Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti
Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus
Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?
Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje
Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?
Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės
Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra
Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai
Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį
Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai
Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės
Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?
Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau
Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas
Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?
„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių
Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino
Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.- Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva.
- Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW.
- Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
- 2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
- Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
- Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
- Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
- Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
- Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
- Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
- Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
- Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
- Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
- Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
- Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
- RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
- Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
- Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
- Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
- Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
- Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
- Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas.
- Viena tabletė – daug klausimų.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- Kai vakarienę diktuoja filmo nuotaika: 5 idėjos ilgiems rudens vakarams.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
- VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
- Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
- Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141
- 1938-02-26Valstybės Radiofono programoje - pirmoji tiesioginė sporto varžybų transliacija.
- 1970-01-01Lietuvos televizija pradėjo transliuoti laidą: Panorama.
- 1935-06-01Japonijoje įsteigta nacionalinė radijo kompanija „Nippon Hoso Kyokai“ (NHK).
- 1981-08-01Pradėjo darbą muzikinis TV kanalas MTV („Music TV“).
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Viena tabletė – daug klausimų.
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- bond komentavo: Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas. Nepamirškite, kad didelės palūkanos už didelę skolą stipriai stabdo ekonomiką. Metus pagyvensime geriau, bet... Blogiausia, kad palūkanos turi neigiamą įtaką metų metais, kol ta skola egzistuoja. Daroma didelė klaida. O srėbti teks jau
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Gėda komentavo: Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą. Gėda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Negali tinkamai sutvarkyti sistemos.
- Vidutinis Baltijos jūros gylis yra 50-55 m.
- Jūrinis erelis yra didžiausias tarp Lietuvoje perinčių plėšriųjų paukščių.
- Į Saudo Arabiją draudžiama įvežti moteriškos lyties lėlių.
- Vengrų ir slovakų tradicinis kalėdinis skanėstas – medus su česnakais.
- Pati didžiausia bažnyčia pasaulyje yra ne Šventojo Petro bazilika Vatikane, o Jamusukro Taikos Mergelės bazilika, esanti Dramblio Kaulo Kranto oficialiojoje sostinėje Jamusukre. Ji didesnė tiek plotu, tiek kupolo aukščiu.
- - Ką bendro turi viduriavimas ir elektromobilis?
- Baimę, kad nedatrauksi iki namų. - Mergina kviečia draugą:
- Ateik vakare į mano namus, pernakvosi, gerai pašėlsim!
- O tėtis su mama leis?
- Ne, su mama tikrai neleis, su manim miegosi... - – Sakykite, prašau: jūs vedėte iš meilės, ar per prievartą?
– Žmona sako, kad iš meilės...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras