Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?

Sukčiai aktyviai veikia jau kelis dešimtmečius ir sukelia daugybę problemų į jų pinkles patekusiems žmonėms. Saugumo bendrovės „Hiya“ duomenimis, vien 2022 m. paskutinį ketvirtį europiečiai sulaukė net 82 mln. sukčių skambučių per dieną.

Tačiau ekspertai pastebi, kad vis dažniau piktavaliai su žmonėmis susisiekia ne tik telefono ryšiu, bet ir įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“, kurios užtikrina didesnį anonimiškumą, tad tendencija rodo, kad ilgainiui jos gali tapti dominuojančiu apgaulės būdu.

Linas Marcinkevičius, „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas, teigia, kad telefoniniai sukčiai veikia itin gudriai ir prisitaiko prie tobulėjančių technologijų: „Dažniausias šių apgavikų tikslas – iš žmogaus išvilioti pinigus jam pačiam atskleidžiant banko kortelės duomenis, kurioje yra įgalinta funkcija atsiskaitymui internete, arba asmeninius duomenis, kurie yra naudojami prisijungiant prie elektroninės bankininkystės. Todėl sulaukus panašaus pobūdžio skambučio, net jei skambinama į išmaniąją programėlę, asmuo turėtų kuo greičiau tokį pokalbį nutraukti ir apie įvykį informuoti atsakingas institucijas, pavyzdžiui, policiją“.

Kaip veikia telefoniniai sukčiai?

Ekspertas pastebi, kad apgavikai dažniausiai veikia imituodami šias situacijas:

Prisistato esantys svarbių institucijų darbuotojai. Tai bene dažniausia telefoninių sukčių apgaulės forma. Svarbu atsiminti, kad realūs svarbių įstaigų ar įmonių darbuotojai niekuomet neprašo atskleisti asmeninės informacijos, pavyzdžiui, prisijungimo prie asmeninės banko paskyros kodo. Sulaukę tokio skambučio ir prašymo atskleisti savo asmeninius duomenis, kuo greičiau tokį pokalbį nutraukite ir susisiekite oficialiais įstaigos kontaktais informuodami apie patirtą ketinimą apgauti. Abejonių turėtų sukelti ir tai, jei skambintojas su jumis susisiekė išmaniąja programėle – įprastai institucijų darbuotojai skambina telefono ryšiu.

Apsimeta artimaisiais, patekusiais į nelaimę. Sulaukėte nepažįstamo numerio skambučio, kurio metu jums neva artimas žmogus graudžiai pasakoja apie patekimą į avariją ir prašo skubiai pervesti pinigų? Jei taip, išlikite budrūs ir skambintojui užduokite keletą kontrolinių klausimų, pavyzdžiui, kiek jam metų ar kur tiksliai gyvena. Dažniausiai sukčiai bando išsisukti nuo atsakymų ir sukelti stresą pasakojant apie didelę patirtą žalą, tad nepasiduokite jų spaudimui ir nutraukite pokalbį. Jei vis dar kyla dvejonių dėl nelaimės, tikruoju jo numeriu susisiekite su žmogumi, kuris neva jums skambina ir išsiaiškinkite situaciją.

Trumpai skambteli iš tolimos šalies. Jei telefono ekrane matote, kad praleidote skambutį iš tolimos šalies, neskubėkite perskambinti. Geriausia išeitis – nepažįstamą numerį įvesti į „Google“ paiešką ir išsiaiškinti, ar skambučio iš šio numerio nesulaukė ir kiti žmonės. Įsitikinę, kad tai sukčiai, nedelsiant užblokuokite numerį.

Atsiunčia nežinomą internetinę nuorodą. Vis dažniau sukčiams kaip apgaulės įrankį naudojant populiarias susirašinėjimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“, galima sulaukti įtartinų nuorodų iš nepažįstamų telefono numerių. Tokių žinučių tikslas – gavėjui atvėrus nuorodą nuo jo banko sąskaitos nurėžti dalį pinigų. Todėl būkite itin atsargūs ir neskubėkite spausti tokių nuorodų – net jei gautoje žinutėje jums žadamas solidus prizas ar dovana. Dažnai sukčiai šį apgaulės būdą naudoja prieš žmones, bandančius kažką parduoti internetinių skelbimų portaluose.

Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių?

Saugantis sukčių apgaulės, būtina išlaikyti budrumą ir blokuoti kiekvieną apgavikų telefono numerį. Turintys „iPhone“ mobiliuosius įrenginius nepageidaujamus skambučius gali blokuoti skambučių istorijoje paspaudę apskritimu apibrėžtą raidę „i“, matomą šalia nepageidaujamo numerio. Tada teliks pasirinkti funkciją „Block this caller“.

„Android“ telefonuose tokius skambučius galima užblokuoti atidarant programą „Skambučiai“ ir pasirenkant „Paskutiniai skambučiai“ arba „Skambučių istorija“. Tuomet reikia bakstelėti numerį, kurį norima užblokuoti, ir pasirinkti „Blokuoti/pranešti apie šlamštą“.

Jei sulaukėte sukčių žinutės susirašinėjimo programėlėje, nedelsiant užblokuokite žinutės siuntėją. „WhatsApp“ programėlėje tai galima padaryti atidarius susirašinėjimą ir paspaudus ant kontakto – tuomet parinktyse beliks pasirinkti „Block“ arba „Report and block“. Nepageidaujamus kontaktus „Viber programėlėje galima užblokuoti pokalbio langelyje paspaudus „Info“ („Android“ įrenginiuose) arba pokalbio pavadinimą („iOS“ įrenginiuose) ir tuomet pasirinkus „Chat info“ bei bakstelėjus „Block this contact“.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148